Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-09-07 16:30

---

Gausią Neiberkų šeimą G.Carlas dar kartą aplankys lapkričio mėnesį ir palinkės toliau namus tvarkytis savarankiškai.

Autorės nuotr.

Tris šios savaitės dienas Marijampolės apskrityje lankėsi VšĮ „Solidarity“ generalinis direktorius Gerhardas Carlas. Lydimas vertėjos, teisininko, Marijampolės apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų ir švietimo departamento direktoriaus S.Luobikio, o mūsų rajone – Socialinės paramos skyriaus vedėjos D.Grabauskienės ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo S.Vabalo, ketvirtadienį jis aplankė dvi daugiavaikes rajono šeimas. Šiemet tai buvo ketvirtasis geradario vizitas mūsų rajone ir 50-asis, kai pirmąkart atvyko į Lietuvą labdaros reikalais.

„Prieš keturiolika metų, į Lietuvą atvažiavęs pirmą kartą, netikėjau, kad galėsiu taip įsimylėti jūsų tėvynę“, – giliu mėlynų akių žvilgsniu žvelgdamas į vilkaviškiečių atstovus sakė G.Carlas.

Per tuos metus jo rūpesčiu daugiavaikėms šeimoms pagalbos suteikta už 2,3 mln. litų, Marijampolės apskrityje – už 1,4 mln. Lt. Su retomis išimtimis jis orientuojasi bendradarbiauti ir pagelbėti šio regiono šeimoms.

Pirmaisiais labdaros organizavimo metais G.Carlas Lietuvą aplankydavo dukart per metus. „Kuo dažniau atvažiuoju, tuo daugiau randu čia darbo. Tai, ką dabar darau, darysiu tol, kol Dievas šito norės ir duos priemonių idėjoms įgyvendinti“, – tvirtino svečias.

Paklaustas, ar buvo išgirstas praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje paskleistas jo kreipimasis į valdžios struktūras ir žmones drauge ieškoti kelių skurdui įveikti, geradarys sakė, kad finansiškai to nepajautė. Tačiau dar yra nepraradęs vilties į savo labdaros veiklą įtraukti Lietuvos ir Suvalkijos krašto verslininkus. Tačiau neslėpė, jog tai labai sunkiai sekasi. „Jeigu to nepavyktų padaryti, būtų didžiausias mano nusivylimas, patirtas per visą bendradarbiavimo laiką“, – atvirai kalbėjo svečias ir patikino, jog Lietuvos radijo jam suteiktas „Metų žmogaus“ titulas ir „Santakos“ laikraščio nominacija pasitarnauja darant poveikį visuomenėje, savo aplinkoje renkant labdarą, nes žmonės daugiau sužinojo apie šią veiklą. Beje, ateinantį ketvirtadienį Marijampolės televizija rodys laidą apie „Solidarity“ paramą apskrities daugiavaikėms šeimoms.

G.Carlas sakė, jog sugrįžęs į Vokietiją ir toliau organizuos labdarą Lietuvos šeimoms. Jis pasidžiaugė, jog vokiečiai supranta šios veiklos svarbą ir rėmėjų ratas plečiasi.

Kiekvieno vizito metu, lankydamasis daugiavaikėse šeimose, G.Carlas daug fotografuoja, įamžina atviraširdžius, mielai jam pozuojančius vaikučius.

Geradariui nuotraukos reikalingos kaip įrodymas, kam ir kokiu tikslu prašoma pagalbos. Jis parengia nuotraukomis iliustruotus aprašus vokiečių, anglų kalbomis, ataskaitas (taip pat ir lietuvių kalba). „Man reikia, kad kuo daugiau žmonių mane lydėtų šiame kelyje“, – sakė G.Carlas.

Pastarojo vizito metu G.Carlas apskrityje aplankė vienuolika šeimų.

Į mūsų rajone gyvenančių Loretos Orintienės iš Andriškių kaimo (Klausučių seniūnija) bei Marytės ir Irenijaus Neiberkų iš Ančlaukio kaimo (Pajevonio seniūnija) šeimas ėjo kaip senas pažįstamas, nes jas lankė kelintą kartą.

Dešimties vaikų, kurių vyriausiai – aštuoniolika, o jauniausiam – metukai, mamai Loretai „Solidarity“ generalinis direktorius pažadėjo toliau rūpintis dabar jų nuomojamos sodybos pirkimo reikalais.

Neiberkų šeimoje geradarys liko patenkintas, matydamas šeimininkų pastangas tvarkytis nuosavus namus, į kuriuos su jo parama žmonės persikėlė pavasarį.

G.Carlas įdėmiai sekė ir žymėjosi viską, ką tik rodė ir pasakojo nuveikęs pats šeimininkas.

Kelis mėnesius padovanotoje sodyboje gyvenantys Neiberkai patys ėmėsi remontuoti ir šiltinti gyvenamąjį namą, pradėjo įsirenginėti vonios patalpą. Praplėtė ir savo pagalbinį ūkį – prisiaugino daug paukščių, įsitaisė ketvirtą arklį bei ketvirtą karvę. Irenijus pasidžiaugė, jog po ilgos pertraukos pirmą kartą jau gali nuo šeimynos atliekančio pieno ir parduoti, tačiau susirūpinęs klausinėjo, kaip gauti pardavimo kvotų.

Šioje šeimoje ir daugiau pasikeitimų – tėvai nuo rugsėjo iš namų išleido tris vaikus.

Du vyriausi sūnūs Eugenijus ir Marius įsidarbino statybose Vilniuje, o dešimt klasių baigęs Vytautas nusprendė įsigyti statybininko profesiją, mokslus tęsdamas Alytuje. „Ten gyvena giminių, šiame mieste ir aš pradėjau savo darbo biografiją“, – raminosi mama dėl pradedančių iš gimtojo lizdo išskristi vaikų.

Sutuoktiniai dar pasidžiaugė ir tuo, jog Irenijus įsidarbino, o dažnai į namus sugrįžtantys vyresnieji sūnūs ir prie tėvų pasilikęs Julius padeda tvarkyti namus bei aplinką.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---