„Santaka“ / Kodėl brangsta pieno produktai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-09-06 09:39

Dalinkitės:  


Kodėl brangsta pieno produktai


Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie kylančias pieno produktų kainas, spekuliuojama šia tema, ieškoma kaltininkų. Norėčiau paprastai paaiškinti šių pokyčių priežastis.

Rinkos ekonomikoje egzistuoja du diktatoriai – pasiūla ir paklausa. Keletą pastarųjų metų kai kurių pieno produktų suvartojimas viršijo gamybos kiekius. Po truputį išseko pasaulinėje rinkoje sukauptos pieno miltelių atsargos. Susidarė taip vadinama force majeur situacija, kokios pieno rinkoje nėra buvę mažiausiai keturiasdešimt metų. Šių metų kovo-balandžio mėnesiais pradėjo brangti lieso ir natūralaus pieno milteliai. Per keletą mėnesių jų kaina šoktelėjo net 60 procentų. Pieno perdirbimo įmonės, turėjusios įrangą šių produktų gamybai, pradėjo dirbti visu pajėgumu. Natūralu, kad šios įmonės žaliavinį pieną pirko papildomai ir galėjo mokėti daugiau nei tuo metu buvusi vidutinė rinkos kaina. Kadangi respublikoje galioja tipinės pieno pirkimo-pardavimo taisyklės, pagal kurias pieno gamintojai gali nutraukti sutartį per penkiolika dienų, kai kurie iš jų pradėjo reikalauti didesnių kainų ir iš tų perdirbėjų, kurie gamina pieno produktus Lietuvos rinkai. Būtent todėl ir šios įmonės turėjo didinti pieno supirkimo kainas, o tai neišvengiamai padidino ir gaminamos produkcijos savikainą. Pavyzdžiui, AB „Rokiškio sūris“ už žaliavinį pieną jau liepos mėnesį mokėjo vidutiniškai 11,6 procento daugiau negu pernai, o produkcijos, parduodamos Lietuvoje, kainą padidino tik nuo rugpjūčio 10 d. Dėl konkurencijos superkant žaliavinį pieną jo kaina rugpjūčio mėnesį padidėjo dar 4 procentais, lyginat su liepa. Kad neprarastume žaliavos, superkamo pieno kainą didinsime ir rugsėjo mėnesį.


Jeigu situacija nesikeis pasaulinėje pieno rinkoje ir Europos Sąjungos komisija nesiims jokių reguliavimų, tokia tendencija, manau, tęsis dar keletą metų. Tai palanku ir perspektyvu pieno gamybos bei perdirbimo vystymo atžvilgiu, tačiau, žinoma, turi neigiamą įtaką pieno produktų vartotojui. Kad tokia situacija kuo mažiau paveiktų vartotoją, galbūt reikėtų sumažinti pieno produktų pridėtinės vertės mokestį. Tokia praktika yra taikoma kai kuriose kitose ES šalyse. Pavyzdžiui, Italijoje taikomas tik 4 procentų PVM vietoj 18 procentų mokesčio, taikomo Lietuvoje, Ispanijoje – 4 procentai, Lenkijoje – 7 procentai. Apskritai, didžioji dalis ES šalių taiko lengvatinį PVM tarifą pagrindiniams maisto produktams. PVM tarifo sumažinimas reikštų produkcijos kainos sumažėjimą galutiniam pirkėjui. Galbūt yra kitų būdų palengvinti šią naštą, tačiau tai jau Lietuvos Seimo ir Vyriausybės galimybių reikalas.

Pabrangus pieno milteliams adekvačiai kyla ir eksportuojamo sviesto, grietinėlės bei fermentinio sūrio pasaulinės kainos. Šiuo metu, net ir pakėlus produkcijos kainas, parduoti pieno produktus Lietuvos rinkoje, lyginant su eksportu, neapsimoka. Pelningumas išlieka 10-15 procentų mažesnis negu eksporto produktų. Įmonės, kurios gamina ir parduoda produktus Lietuvos rinkoje, praranda konkurencingumą lyginant su įmonėmis, kurios savo produkciją eksportuoja. Kai kurios įmonės pasirinko lengvesnį kelią ir nebegamina produkcijos Lietuvos rinkai. Jos ne tik išlošia ekonomiškai, bet ir išvengia „blogiukų“ etiketės.


Esant tokiai situacijai, kaltinti pieno gamintojus, pieno perdirbėjus ar prekybininkus – daugiau negu naivu. Visi elgiasi taip, kaip diktuoja ir leidžia rinka.



Antanas TRUMPA

AB „Rokiškio sūris“ direktorius



Užsk. 5820





Publikuota: 2007-09-06 09:39:55

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai