|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-09-06 09:17
|
|
|
Všį „Naujosios viešosios vadybos fondas“ su naujienu portalu DELFI atliko tyrimą ir apžvelgė Lietuvos savivaldybių vadovų – savivaldybių merų ir administracijos direktorių išsilavinimą.
Geras vadovas – nebūtinai tas, kuris yra įgijęs aukščiausią ar naujausią išsilavinimą, tačiau aukštųjų mokyklų, rengiančių būsimus vadovus, nuomone, geram vadovui ypač reikalingos vadybos (viešojo administravimo), ekonomikos, teisės, o vadovui, dirbančiam viešajame sektoriuje, – ir politologinės žinios.
Analizė atskleidė, kad absoliuti dauguma Lietuvos savivaldybių merų (75 proc.) ir administracijos direktorių (65,5 proc.) yra baigę sovietinias mokymo įstaigas. Tačiau kas trečias administracijos direktorius (32,7 proc.) jau turi nepriklausomos Lietuvos mokyklos atestatą, nors tarp merų, tokių tik kas penktas (21,7 proc.). Kitose valstybėse išsilavinimą įgijusių savivaldybių vadovų Lietuvoje beveik nėra.
Visi Lietuvos administracijos direktoriai turi aukštąjį išsilavinimą ir tik penki merai vadovauja savivaldybėms, turėdami tik vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose gautus atestatus. Populiariausios Lietuvos savivaldybių vadovų kalvės yra Lietuvos žemės ūkio (28,9 proc.) ir Kauno technologijos universitetai (20,2 proc.). Šių universitetų absolventai yra pusė šalies savivaldybių vadovų.
Tyrimo duomenimis, net du trečdaliai vadovų (60,5 proc.) yra baigę universitetus, kuriuose mokoma daugiausia realinių, techninių ir veterinarinių dalykų (KTU, VGTU, LŽŪU, LVA), o kas šeštas savivaldybių vadovas (15,8 proc.) yra pedagogas. Beveik 40 proc. Lietuvos savivaldybių vadovų turi techninės, o dar 14 proc. žemės ūkio krypties išsilavinimą. Vadovams rekomenduotinų žinių (PVET – politologija, vadyba, ekonomika, teisė) atestatus yra įgyję vos aštuoni Lietuvos merai ir trečdalis administracijų direktorių (34,6 proc.).
Naujosios viešosios vadybos fondas informaciją apie savivaldybių vadovų išsilavinimą surinko iš viešai skelbiamų duomenų – Vyriausios rinkimų komisijos anketų ir pačių merų bei administracijos direktorių internete pateikiamose biografijose. Kiekvienu aspektu tyrėjai galėjo remtis informacija apie 104–117 vadovus, nes kai kurie vadovai visuomenei nenurodo visų duomenų apie savo išsilavinimą. Apžvalgoje analizuoti vadovų vėliausiai gauti ir aukščiausio lygio atestatai.
Gytis JANIŠIUS
Všį „Naujosios viešosios vadybos fondas“ su naujienu portalu DELFI atliko tyrimą ir apžvelgė Lietuvos savivaldybių vadovų – savivaldybių merų ir administracijos direktorių išsilavinimą. |
Geras vadovas – nebūtinai tas, kuris yra įgijęs aukščiausią ar naujausią išsilavinimą, tačiau aukštųjų mokyklų, rengiančių būsimus vadovus, nuomone, geram vadovui ypač reikalingos vadybos (viešojo administravimo), ekonomikos, teisės, o vadovui, dirbančiam viešajame sektoriuje, – ir politologinės žinios.
Analizė atskleidė, kad absoliuti dauguma Lietuvos savivaldybių merų (75 proc.) ir administracijos direktorių (65,5 proc.) yra baigę sovietinias mokymo įstaigas. Tačiau kas trečias administracijos direktorius (32,7 proc.) jau turi nepriklausomos Lietuvos mokyklos atestatą, nors tarp merų, tokių tik kas penktas (21,7 proc.). Kitose valstybėse išsilavinimą įgijusių savivaldybių vadovų Lietuvoje beveik nėra.
Visi Lietuvos administracijos direktoriai turi aukštąjį išsilavinimą ir tik penki merai vadovauja savivaldybėms, turėdami tik vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose gautus atestatus. Populiariausios Lietuvos savivaldybių vadovų kalvės yra Lietuvos žemės ūkio (28,9 proc.) ir Kauno technologijos universitetai (20,2 proc.). Šių universitetų absolventai yra pusė šalies savivaldybių vadovų.
Tyrimo duomenimis, net du trečdaliai vadovų (60,5 proc.) yra baigę universitetus, kuriuose mokoma daugiausia realinių, techninių ir veterinarinių dalykų (KTU, VGTU, LŽŪU, LVA), o kas šeštas savivaldybių vadovas (15,8 proc.) yra pedagogas. Beveik 40 proc. Lietuvos savivaldybių vadovų turi techninės, o dar 14 proc. žemės ūkio krypties išsilavinimą. Vadovams rekomenduotinų žinių (PVET – politologija, vadyba, ekonomika, teisė) atestatus yra įgyję vos aštuoni Lietuvos merai ir trečdalis administracijų direktorių (34,6 proc.).
Naujosios viešosios vadybos fondas informaciją apie savivaldybių vadovų išsilavinimą surinko iš viešai skelbiamų duomenų – Vyriausios rinkimų komisijos anketų ir pačių merų bei administracijos direktorių internete pateikiamose biografijose. Kiekvienu aspektu tyrėjai galėjo remtis informacija apie 104–117 vadovus, nes kai kurie vadovai visuomenei nenurodo visų duomenų apie savo išsilavinimą. Apžvalgoje analizuoti vadovų vėliausiai gauti ir aukščiausio lygio atestatai.
Gytis JANIŠIUS
Publikuota: 2007-09-06 09:17:09
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|