|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-08-30 09:44
Dalis žygio dalyvių vilkaviškiečių su vadovais ir sesele Dalia.Birutė NENĖNIENĖ
– Jau šešti metai šv. Šeimos seserų vienuolija organizuoja piligriminius žygius į vis kitas Lietuvos vietas. Šiemet antrą kartą jame dalyvavo ir vilkaviškiečiai. Daugiau nei pusšimčio jaunų žmonių pulkelis su vadovais iš įvairių Lietuvos vietų visą savaitę keliavo po Suvalkiją palyginti netolimą kelią: iš Kazlų Rūdos į Lekėčius. Bet kelionė giliai palietė širdis: jauni žmonės kartu meldėsi, Viešpatį šlovino giesmėmis. Diena prasidėdavo ryto malda, buvo klausomas Dievo žodis, skirtas tai dienai. Žingsniuojant ryte šalikele – vienos valandos tyla. Tai – dar viena galimybė pabūti tyloje su savimi ir Dievu. Atėjus į bet kurį mažą pakelės miestelį – tradicinis krikščioniškas šokis „Šalom“ (tai reikštų – ramybę Kristaus perduodu tau). Apsistojus parapijose teko visko patirti: šventoriuje kasti žvyrą, šveisti bažnyčios langus, lankyti žmones, kviesti juos į mišias ir t. t. Po mišių jaunimas parodydavo trumpą programėlę aplankytos vietos bendruomenei. Vakarais, dienos peržvalgų metu, mažose grupelėse jie analizuodavo dienos temą ir ieškodavo atsakymų į įvairius klausimus. Šio žygio tema buvo pasirinkti Švento Rašto žodžiai „Aš jums įsakau vienam kitą mylėti“. Tikslas – ugdyti ir formuoti jaunąją kartą krikščioniška dvasia. Juk įvairūs susibūrimai padeda jaunimui susirasti bendraminčių, išmoko dalytis savo mintimis, patirtimi ir troškimais. Po tokių žygių ne tik jaunimas grįžta kupinas noro dirbti, dalytis patirtimi parapijose, bet ir mes, seserys, atrandame naujų būdų, idėjų, kurios kyla iš ilgesnio pabuvimo, artimesnės pažinties su jaunais žmonėmis. Inesa KLIMAITĖ, piligriminėje kelionėje dalyvavusi antrą kartą: „Šis žygis šiemet mane privertė susimąstyti apie meilės kainą, kurią gyvenimas verčia mus mokėti, meilės, kuri yra visai šalia, kartais net nepastebima, – smulkmenose, bet ji yra. Žygis mus grūdino tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Visą savaitę gyvenant jaunimo bendruomenėje, kurioje tikėjimas – svarbiausias tikslas, ypatingai pajaučiau Dievo prisilietimą, priartėjimą. Įgyta patirtis man yra neįkainojama. Ji reikalinga kiekvienam nors truputį tikinčiam žmogui. Dėkoju Dievui už galimybę, suteiktą dalyvauti šiame projekte bei ateityje skleisti Dievo žodį.“ Vilija PRIEŠPILYTĖ: „Žygis labai patiko. Dalyvaudama jame įgijau drąsos išreikšti savo nuomonę ir pagilinau tikėjimo žinias.“ Ieva MIČIULYTĖ: „Žygyje išmokau įsigilinti į Dievą maldoje, išmokau jį išgirsti tyloje. Tarsi gavau bendravimo su naujais žmonėmis pradžiamokslį ir daug daug patirties naujiems iššūkiams. Ir visa tai – vadovų ir bendrakeleivių dėka.“ Silvija ČEMERKAITĖ: „Man žygis labai įspūdingas jau vien tuo, kad vienoje vietoje susirinko daug tikinčio jaunimo. Tarp šitų žmonių jaučiausi suprasta, o ir pati supratau, kas yra tikrasis tikėjimas.“ Publikuota: 2007-08-30 09:44:50 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|