„Santaka“ / Ramybės pasisėmė patys ir tai drąsiai perduos kitiems

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-08-30 09:44

Dalinkitės:  


Dalis žygio dalyvių vilkaviškiečių su vadovais ir sesele Dalia.

Ramybės pasisėmė patys ir tai drąsiai perduos kitiems

Birutė NENĖNIENĖ


Skirtingų religijų, skirtingo amžiaus žmonės nuo seniausių laikų dvasiai peno ieško piligriminėse kelionėse. Bet norint pajausti sieloje ramybę nėra būtina keliauti į Prancūziją ar Šventąją Žemę arba ištisai guostis, jog kelionėms neužtenka laiko ir pinigų. Tereikia susirasti bendraminčių. Apie trumpą, bet turiningą kelionę papasakojo Vilkaviškio parapijoje dirbanti vienuolė ses. Dalia DEPŠYTĖ:

– Jau šešti metai šv. Šeimos seserų vienuolija organizuoja piligriminius žygius į vis kitas Lietuvos vietas. Šiemet antrą kartą jame dalyvavo ir vilkaviškiečiai. Daugiau nei pusšimčio jaunų žmonių pulkelis su vadovais iš įvairių Lietuvos vietų visą savaitę keliavo po Suvalkiją palyginti netolimą kelią: iš Kazlų Rūdos į Lekėčius. Bet kelionė giliai palietė širdis: jauni žmonės kartu meldėsi, Viešpatį šlovino giesmėmis.

Diena prasidėdavo ryto malda, buvo klausomas Dievo žodis, skirtas tai dienai. Žingsniuojant ryte šalikele – vienos valandos tyla. Tai – dar viena galimybė pabūti tyloje su savimi ir Dievu. Atėjus į bet kurį mažą pakelės miestelį – tradicinis krikščioniškas šokis „Šalom“ (tai reikštų – ramybę Kristaus perduodu tau).

Apsistojus parapijose teko visko patirti: šventoriuje kasti žvyrą, šveisti bažnyčios langus, lankyti žmones, kviesti juos į mišias ir t. t. Po mišių jaunimas parodydavo trumpą programėlę aplankytos vietos bendruomenei. Vakarais, dienos peržvalgų metu, mažose grupelėse jie analizuodavo dienos temą ir ieškodavo atsakymų į įvairius klausimus.


Šio žygio tema buvo pasirinkti Švento Rašto žodžiai „Aš jums įsakau vienam kitą mylėti“. Tikslas – ugdyti ir formuoti jaunąją kartą krikščioniška dvasia. Juk įvairūs susibūrimai padeda jaunimui susirasti bendraminčių, išmoko dalytis savo mintimis, patirtimi ir troškimais.

Po tokių žygių ne tik jaunimas grįžta kupinas noro dirbti, dalytis patirtimi parapijose, bet ir mes, seserys, atrandame naujų būdų, idėjų, kurios kyla iš ilgesnio pabuvimo, artimesnės pažinties su jaunais žmonėmis.



Kelionės įspūdžiais pasidalijo keletas vilkaviškiečių:



Inesa KLIMAITĖ, piligriminėje kelionėje dalyvavusi antrą kartą:

„Šis žygis šiemet mane privertė susimąstyti apie meilės kainą, kurią gyvenimas verčia mus mokėti, meilės, kuri yra visai šalia, kartais net nepastebima, – smulkmenose, bet ji yra.

Žygis mus grūdino tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Visą savaitę gyvenant jaunimo bendruomenėje, kurioje tikėjimas – svarbiausias tikslas, ypatingai pajaučiau Dievo prisilietimą, priartėjimą. Įgyta patirtis man yra neįkainojama. Ji reikalinga kiekvienam nors truputį tikinčiam žmogui.

Dėkoju Dievui už galimybę, suteiktą dalyvauti šiame projekte bei ateityje skleisti Dievo žodį.“



Vilija PRIEŠPILYTĖ:


„Žygis labai patiko. Dalyvaudama jame įgijau drąsos išreikšti savo nuomonę ir pagilinau tikėjimo žinias.“



Ieva MIČIULYTĖ:

„Žygyje išmokau įsigilinti į Dievą maldoje, išmokau jį išgirsti tyloje. Tarsi gavau bendravimo su naujais žmonėmis pradžiamokslį ir daug daug patirties naujiems iššūkiams. Ir visa tai – vadovų ir bendrakeleivių dėka.“



Silvija ČEMERKAITĖ:

„Man žygis labai įspūdingas jau vien tuo, kad vienoje vietoje susirinko daug tikinčio jaunimo. Tarp šitų žmonių jaučiausi suprasta, o ir pati supratau, kas yra tikrasis tikėjimas.“





Publikuota: 2007-08-30 09:44:50

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai