„Santaka“ / Muziejininkė daro tai, kas svarbu jai ir istorijai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-08-30 09:21

Dalinkitės:  


Vyties Kryžiaus kavalieriaus J.Kulvinsko kapą Danutė Ardzijauskaitė surado lengvai, nes jis seniai perlaidotas iš Lygumų kaimo kapinių į Alvito savanorių kapines.

Autorės nuotr.


Muziejininkė daro tai, kas svarbu jai ir istorijai

Birutė NENĖNIENĖ

Informacija pasiekė adresatą

Metų pradžioje „Santakoje“ skelbėme informaciją apie tai, kad artėjant Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui bus išleistas šešių tomų veikalas „Lietuvos karžygiai (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918–1940 metais)“. Nepriklausomybės kovose dalyvavusiųjų įvardijimas, vienas kitas faktas iš jų biografijos, šalia išspausdinta nuotrauka bus kaip pagarbos ženklas kovotojams, jų darbų įprasminimas. Knygos autorius žurnalistas Vilius Kavaliauskas kvietė žmones istoriją rašyti kartu: tikslinti turimą ir teikti naują informaciją, padovanoti šeimų archyvuose saugomų nuotraukų.

„Santakos“ redakcija, kaip tarpininkė tarp autoriaus ir Lietuvos savanorių artimųjų ar juos pažinojusiųjų, visą iš skaitytojų gautą informaciją perdavė Vilkaviškio krašto muziejaus muziejininkei Danutei Ardzijauskaitei. Dalis žmonių tiesiogiai susisiekė su knygos autoriumi, kurio telefono numeris buvo paskelbtas „Santakoje“. Visa iki šiol pateikta informacija yra sėkmingai pasiekusi adresatą.



Dešimtadalis savanorių – iš mūsų krašto

Krašto muziejaus muziejininkė Danutė Ardzijauskaitė, renkanti medžiagą apie Lietuvos kariuomenės savanorius, savo turimuose mūsų krašto savanorių sąrašuose anksčiau nebuvo pasižymėjusi, kurie iš jų – Vyties Kryžiaus kavalieriai. Talkindama minėto leidinio sudarytojui, ji papildė ir savo turėtą informaciją, atrado naujų eilinių savanorių pavardžių. Dabar yra žinoma, jog iš Vilkaviškio apskrities daugiau nei šimto buvusių savanorių žygiai įvertinti Vyties Kryžiaus kavalieriaus ženklu.

Šiuo metu ruošiamas pats didžiausias, ketvirtas, minėtos knygos tomas, kuris turėtų susidėti iš kelių dalių. Todėl visiškai neribojamas pavardžių, autobiografijų, nuotraukų skaičius – norima surinkti viską, ką dar įmanoma rasti. Išsiaiškinta, jog Vyties Kryžiaus kavalieriaus apdovanojimus buvo gavę pusantro tūkstančio savanorių, beveik dešimtoji jų dalis yra kilę iš Vilkaviškio apskrities. Todėl šiomis dienomis Danutė Ardzijauskaitė įvairiose rajono kapinėse stengėsi surasti ir nufotografuoti kapus tų savanorių, apie kuriuos trūko informacijos.



Abejones patikrino archyvuose

Informaciją apie Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorius renka dauguma krašto muziejų. Tačiau tokiu plačiu mostu, kaip Vilkaviškio krašto muziejus, užsimojusių nėra. 1994 metais šį darbą pradėjusi Danutė Ardzijauskaitė nepasitenkino muziejuje turimais iš vieno vardyno išrinktais duomenimis. Istorikei pasirodė įtartina, jog tėra per šimtas pavardžių. Tada per „Santaką“ ji kreipėsi į žmones, vartė archyvų dokumentus, faktų ir pavardžių ieškojo tarpukario spaudoje.

Sąrašas pasipildė daugiau nei dešimt kartų. Ne visi buvo pripažinti savanoriais-kūrėjais, dalis tik prilyginti šiam vardui. Muziejininkė nerado duomenų, kad iš mūsų krašto į nepriklausomybės kovas vyrai būtų išėję 1918 metais. Šis sujudimas pastebimas 1919 metų pradžioje. Nauja savanorių vyrų banga iš mūsų krašto kilo 1923 metais, kai jie buvo pakviesti vaduoti Klaipėdos.

Sklaidydama archyvus muziejininkė susidarė vaizdą, jog savanorio-kūrėjo statusui gauti buvo keliami griežti reikalavimai, reikėjo surinkti atitinkamas pažymas iš įvairių institucijų ir būti kone kaip krištolas tyram. Mat savanoriai-kūrėjai gavo ir žemės, ir valstybės paramą statybinėms medžiagoms. Žmonės namus statėsi ant plyno lauko, negavusiems valstybės paramos statybos užsitęsdavo daugiau kaip dešimtį metų.

Neseniai muziejininkė archyvuose tikslinosi apie Pilviškių krašto savanorius – ji rengia duomenis ruošiamai monografijai apie valsčių. Negalutinėmis žiniomis, į nepriklausomybės kovas išėjo apie 140 šio krašto vyrų, į savo kaimus nesugrįžo apie 20, nes žuvo arba mirė nuo žaizdų bei ligų.



Niekaip negali surasti

Vilkaviškio krašte yra vienintelės Alvito savanorių kapinės, kurios buvo įsteigtos 1936 metais. Tuometinės spaudos duomenimis, į jas buvo perkelti visi tuo laiku aplinkinių kaimų kapinėse palaidoti savanoriai. Vėliau mirusieji laidoti šeimos, giminės kapuose. Vieno kito iš jų amžinojo poilsio vieta pažymėta savanorių kapams būdingu paminklu, tačiau didžioji dauguma bendrose kapinėse palaidotų savanorių žinomi tik giminėms ar kapus tvarkantiems artimiesiems.

Įsigilinusi į šią temą, Danutė Ardzijauskaitė atkakliai ieškojo kai kurių Vyties Kryžiaus kavalierių amžinojo poilsio vietų. Savanorių Jurgio Čižausko ir Juozo Rastausko kapus muziejininkė surado Alvito civilinėse kapinėse, Juozo Muraškos – Kybartų kapinėse, pajevoniečiai nurodė Simo Albaičio kapą. Vilkaviškyje niekaip nepavyksta surasti Jano Brauno kapo. Didelėse Virbalio kapinėse tarsi pasimetė Kazio Sabaliausko kapas. Artimiausiu metu D.Ardzijauskaitė teigė turinti nuvažiuoti į Keturvalakius, kur palaidotas Kostas Budrevičius, ir į Alksninę – ten ieškos Jono Tamošaičio kapo.

Paklausta, kodėl ji, užuot ramiai sėdėjusi kabinete ir perrašinėjusi duomenis iš knygų, savanoriškai užsiima šia nelengva veikla, muziejininkė atsakė: „To reikia, tai rūpi man ir istorijai“.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas