Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-03-31 09:05

---

Nuo šio šildymo sezono pradžios Vilkaviškio katilinėje pradėtas kūrenti vietinis kuras – biokuras.

Suaktyvėjus biokuro paklausai šiame mieste, jo gyventojai surado naują būdą, kaip gauti papildomų pajamų. Paruošdami miško kirtimo, medienos, ūkininkavimo atliekas biokuro supirkėjams, čia gyvenantys žmonės jau uždirbo daugiau kaip penktadalį milijono litų.

Kaip sakė šilumą ir karštą vandenį Vilkaviškiui tiekiančios bendrovės „Litesko“ generalinis direktorius Žanas Sakrestas (Jean Sacreste), šalyje vis daugėja katilinių, pritaikytų deginti biokurą, todėl suprantama, kad šio kuro paklausa šalyje sparčiai auga.

„Džiaugiamės, kad tiekiant biokurą Vilkaviškio katilinei, su mumis aktyviai bendradarbiauja čia gyvenantys miškininkai bei ūkininkai, be kurių pagalbos biokuro gavyba taptų kur kas sudėtingesnė. Esu įsitikinęs, kad ateityje prie šios veiklos prisidės dar daugiau žmonių, norinčių turėti nuolatines pajamas bei darbą“, – sakė Ž.Sakrestas.

Iki šiol Vilkaviškio katilinei yra perduota tiek biokuro, kad jo užtektų net pusę metų gaminti šilumos energiją. Padėję šią biomasę surinkti ir paruošti, Vilkaviškio ūkininkai ir miškininkai uždirbo daugiau kaip penktadalį milijono litų.

Pildo paprastų žmonių kišenes

Nuo praėjusių metų spalio rekonstruotoje Vilkaviškio katilinėje veikia naujas 2,5 MW galios katilas, šiuo metu daugiausia kūrenamas medienos atliekomis, spaliais, greitos apyvartos augalais. Apie 20 proc. katilinėje pagaminamos šilumos yra išgaunama deginant biokurą, tačiau vasarą naujasis biokuro katilas veiks visu pajėgumu.

Anot „Vilkaviškio šiluma“ vadovo Gintauto Tamulio, greta įvežtinio – mazuto ir dujų – kūrenamas vietinis kuras padės Vilkaviškio energetikams tapti mažiau priklausomiems nuo užsienio tiekėjų ir vietinių dujų perpardavinėtojų savivalės, o čia gyvenantiems žmonėms leis uždirbti papildomų pajamų.

„Džiugu, kad medienos ir ūkininkavimo atliekas, kurios seniau buvo paprasčiausiai sunaikinamos, dabar galima supirkti ir panaudoti tinkamai. O svarbiausia, kad populiarėjantis biokuro panaudojimas energetikoje pildo paprastų Lietuvos žmonių kišenes, o ne užsienio šalių biudžetą“, – sakė G.Tamulis.

Per metus rekonstruotoje Vilkaviškio katilinėje naudojant biokurą planuojama pagaminti daugiau kaip keliasdešimt tūkstančių megavatvalandžių šilumos energijos, o per šį laikotarpį katilinėje bus sunaudota beveik toks pats skaičius kubinių metrų vietinio kuro žaliavos.

Biokuro resursai neišnaudoti

Itin vertinga biomasė, kurią dabar galima racionaliai panaudoti energetikoje, daugiausia kaupiasi po miško tvarkymo darbų, o ūkiuose – kaip ūkininkavimo atliekos. Ekspertų teigimu, vietoj to, kad tokios atliekos būtų sunaikintos, miškų savininkai gali net trečdalį jų parduoti, nes kasmet šių atliekų Lietuvos miškuose susidaro apie 2,4 mln. kubinių metrų.

Kaip pasakojo biokurą Vilkaviškio katilinei tiekiančios bendrovės „Skiedrynė“ vadovas Algimantas Bučinskas, šio miestelio apylinkėse išties gausu miškingų vietovių. Be to, dažnai Vilkaviškio gyventojams priklausančiose žemėse želia menkaverčiai medynai, kuriuos ūkininkai tiesiog palieka likimo valiai. „Iki šiol nežinoję ką su tokiais medynais daryti, dabar žmonės juos iškerta ir parduoda katilinei, o šią žemę panaudoja praktiškesniems tikslams“, – sakė A.Bučinskas.

Biokuro žaliava surenkama ne tik miškuose, suvežama iš ūkių, medienos perdirbimo įmonių, bet ir gali būti auginama. Nederlingose ar nenaudojamose žemėse greitos apyvartos augalai, tokie kaip karkliniai žilvičiai net be didesnės priežiūros užauga per trejus ketverius metus.

„Vilkaviškio rajone yra labai daug tokių nenaudojamų žemių, kurios nuo šiol jų savininkams gali pradėti nešti papildomas pajamas“, – sakė A.Bučinskas. Nusprendusiems tokiose žemėse veisti karklinius žilvičius garantuojama ne tik valstybės parama, bet ir Europos Sąjungos išmokos. Todėl biokuro žaliavą auginti ir parduoti nusprendę ūkininkai ilgam galės įsigyti pastovų pajamų šaltinį.

Kęstutis STANKŪNAS

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---