|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-08-28 09:33
|
|
|
Pasaulio lietuvių centro kieme stovi paminklas partizanams ir Sibiro tremtiniams atminti.
Autorės nuotr.
Dangyra APANAVIČIENĖ
(Pabaiga. Pradžia Nr. 92, 94,
95, 96, 97)
Stulbinanti Niagaros
krioklių galybė
Viešint Amerikoje neatleistina būtų nepamatyti vieno iš pasaulio stebuklų – garsiųjų Niagaros krioklių. Šis įspūdingas gamtos kūrinys kasmet sutraukia milijonus turistų.
Niagara – tai du kriokliai, esantys neilgoje (54 km) Niagaros upėje, kuria eina JAV ir Kanados valstybinė siena. Didžiulis tiltas, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į krioklius, jungia du miestus vienodu Niagara Falls pavadinimu, tik vienas miestas priklauso Amerikai, kitas – Kanadai.
Nors kriokliai yra JAV pusėje, tačiau sutemus galingais prožektoriais per upę jie apšviečiami iš Kanados. Dieną pasižiūrėti krioklių atvykę lankytojai paprastai pasilieka ir vakarui, kad pamatytų nakties tamsoje gražiausiomis, nuolat besikeičiančiomis spalvomis suspindusius galingus vandens purslus. Naktį vaizdas čia neapsakomai gražus.
Niagaros upė labai srauni, vandens srovės greitis siekia 64 km per valandą. Per vieną sekundę nuo krioklio keteros iš 52 metrų aukščio nukrinta 2,8 mln. litrų vandens. Ore nuolat tvyro smulkių vandens lašelių debesys, švelniai drėkinantys nuo skardžio krioklius stebinčių turistų veidus. Nušvitus saulei, šį gamtos stebuklą supantys debesėliai suspindi vaivorykštėmis.
Norint labiau pajusti krioklių didybę, galima nusileisti nuo skardžio ir pasivaikščioti papėdėje prie pat upės įrengtais tilteliais. Tačiau į šią gana baugiai atrodančią vietą turistai per daug nesiveržia. Daugelis mieliau renkasi kelionę laivu, kuris taip pat priplaukia arčiau krioklių. Nors visi laivo keleiviai aprūpinami neperšlampamais ryškiai mėlynais lietpalčiais, tačiau kažkodėl nė vienam nepavyksta grįžti į krantą sausam. Vis dėlto šiuos nepatogumus su kaupu kompensuoja įspūdis, patirtas iš arti pajautus milžiniškos vandens masės kritimo galybę ir supratus, kokia maža ir bejėgė būtybė yra žmogus.
Pasaulio lietuvių centre
Lemonte – turtingame Čikagos priemiestyje, kur susibūrusi ypač gausi lietuvių bendruomenė, – įsikūręs Pasaulio lietuvių centras. Jame renkasi JAV gyvenantys mūsų tautiečiai. Tai – didelis pastatas, sujungtas su modernaus stiliaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos bažnyčia. Centre yra ne tik daug erdvių visuomeninės paskirties patalpų, bet ir gyvenamieji butai.
Pasaulio lietuvių centre įsikūrę jaunimo rūmai, Lietuvių fondas, mokykla, dailės galerija, kur tuo metu kaip tik vyko garsaus fotomenininko Algimanto Kezio darbų paroda. Centras turi keletą salių ir menių, talpinančių nuo 100 iki 800 žmonių, porą puikiai įrengtų krepšinio aikštelių, stadioną. Pastatą juosia didelė teritorija, kur vasarą taip pat vyksta kultūros ir sporto renginiai.
Lietuvių bendruomenė Čikagoje gana aktyvi ir organizuoja daug įvairių pramoginių renginių, konkursų, konferencijų, vasaros stovyklų ir kt.
Amerikoje leidžiama 10 lietuviškų laikraščių, 12 žurnalų, per vietinį radiją ir televiziją transliuojama keletas lietuviškų laidų. Čikagoje yra nemažai lietuviškų parduotuvių ir restoranų, kur galima nusipirkti įvairių produktų, atgabentų iš Lietuvos. Kainos, žinoma, nepalyginamai didesnės – paprastai prekės doleriais kainuoja tiek, kiek pas mus litais.
Vienas Pasaulio lietuvių centre sutiktas lietuvis, buvęs klaipėdietis, sakė jau 15 metų gyvenantis Čikagoje. Čia persikėlusi ir visa jo šeima. Žmogus gauna amerikietišką pensiją, turi nuosavą namą, už kurį jau baigė išmokėti bankui paskolą. Gyvenimu svetimoje šalyje vyriškis nesiskundė, tačiau sakė kasmet grįžtantis į Lietuvą paatostogauti – gimti namai vis dėlto traukia. Kai atsisveikinant palinkėjau grįžti gyventi į tėvynę, jis atsakė: „Ubagu būti nenoriu“.
Namo grįžta ne dėl
geresnio gyvenimo
Daugeliui užsieniečių Amerika vis dar yra svajonių ir neribotų galimybių šalis. Tik europiečiai, kaip parodė naujausi tyrimai, jau ne taip smarkiai, kaip anksčiau, veržiasi į JAV.
Džiugina tai, kad kartu su kitais emigrantais ir lietuviai pradeda grįžti į tėvynę, nes paskutiniu metu pastebimai smunka JAV ekonomikos lygis, pradeda stigti darbo, mąžta atlyginimai ir, žinoma, prastėja eilinių žmonių gyvenimas.
Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena 296 milijonai žmonių. Beveik trečdalį (100 mln.) visų gyventojų sudaro tautinių mažumų atstovai. Prognozuojama, kad maždaug po 50 metų etninių mažumų atstovai sudarys pusę JAV gyventojų.
Tai kelia didelį amerikiečių nepasitenkinimą ir stiprina jų nusistatymą prieš emigrantus.
Daugiausia – net 53 proc. – JAV gyvenančių užsieniečių yra kilę iš Lotynų Amerikos, 25 proc. – iš Azijos ir tik 14 proc. – iš Europos. Tarp pastarųjų – ir mūsų tautos atstovai, laimės ieškantys šioj svetimoj šaly.
Ar iš tiesų Amerika – svajonių ir neribotų galimybių šalis?
Be jokių dvejonių galima tvirtinti: taip, ten gimusiems ir augusiems amerikiečiams Amerika – didžiulių galimybių šalis. Ši viena turtingiausių ir galingiausių pasaulio valstybių iš tiesų tarnauja savo žmonėms ir suteikia jiems viską, jeigu tik patys jie to nori.
O lietuviams? Į šį klausimą kiekvienas ten sutiktas mūsų tautietis atsako savaip. Žiūrint, ko žmogus tikėjosi vykdamas už Atlanto ir kokie apskritai jo gyvenimo tikslai.
Tiems, kurie ir ten dirba, ir Lietuvoje dirbo statybininkais, vairuotojais, vaikų auklėmis, namų tvarkytojomis ar buvo bedarbiai, – Amerikoje gyventi gera. Jie gauna palyginti neblogus, dažniausiai kas savaitę sumokamus atlyginimus, už kuriuos galima sėkmingai pragyventi, t. y. susimokėti mokesčius, kreditus už automobilius, namus, ir dar lieka pinigų buities reikmėms bei šiek tiek pramogoms. Šie žmonės paprastai gyvenimui didelių pretenzijų neturi.
Tačiau tuos pačius, taip vadinamus „juodus“, darbus Amerikoje dirba ir aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje įgiję žmonės. Jiems ten gauti darbą pagal savo specialybę ir išsilavinimą, tobulėti kaip asmenybei, kilti karjeros laiptais – galimybių kaip ir nėra. Reikia iš naujo mokytis, o tai labai brangiai kainuoja. Be to, reikia labai gerai mokėti anglų kalbą.
Pradėti viską iš pradžių ryžtasi ne kiekvienas. Tad ir karjeros aukštumų pasiekia, deja, tik labai nedidelė dalis lietuvių. Tie, kurie nori, bet negali savęs realizuoti, nesuranda galimybių atsiskleisti, atrodo, jaučiasi blogai.
Ir dar. Visus lietuvius – ir ką tik atvykusius į Ameriką, ir ten gyvenančius jau daugelį metų – vienija bendras jausmas – begalinis tėvynės ilgesys.
Tie, kuriems šis jausmas tampa nebepakeliamas ir brangesnis už pinigų troškimą bei materialųjį (ne dvasinį) komfortą, paprastai grįžta namo – į Lietuvą.
(Pabaiga. Pradžia Nr. 92, 94, 95, 96, 97) |
Viešint Amerikoje neatleistina būtų nepamatyti vieno iš pasaulio stebuklų – garsiųjų Niagaros krioklių. Šis įspūdingas gamtos kūrinys kasmet sutraukia milijonus turistų.
Niagara – tai du kriokliai, esantys neilgoje (54 km) Niagaros upėje, kuria eina JAV ir Kanados valstybinė siena. Didžiulis tiltas, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į krioklius, jungia du miestus vienodu Niagara Falls pavadinimu, tik vienas miestas priklauso Amerikai, kitas – Kanadai.
Nors kriokliai yra JAV pusėje, tačiau sutemus galingais prožektoriais per upę jie apšviečiami iš Kanados. Dieną pasižiūrėti krioklių atvykę lankytojai paprastai pasilieka ir vakarui, kad pamatytų nakties tamsoje gražiausiomis, nuolat besikeičiančiomis spalvomis suspindusius galingus vandens purslus. Naktį vaizdas čia neapsakomai gražus.
Niagaros upė labai srauni, vandens srovės greitis siekia 64 km per valandą. Per vieną sekundę nuo krioklio keteros iš 52 metrų aukščio nukrinta 2,8 mln. litrų vandens. Ore nuolat tvyro smulkių vandens lašelių debesys, švelniai drėkinantys nuo skardžio krioklius stebinčių turistų veidus. Nušvitus saulei, šį gamtos stebuklą supantys debesėliai suspindi vaivorykštėmis.
Norint labiau pajusti krioklių didybę, galima nusileisti nuo skardžio ir pasivaikščioti papėdėje prie pat upės įrengtais tilteliais. Tačiau į šią gana baugiai atrodančią vietą turistai per daug nesiveržia. Daugelis mieliau renkasi kelionę laivu, kuris taip pat priplaukia arčiau krioklių. Nors visi laivo keleiviai aprūpinami neperšlampamais ryškiai mėlynais lietpalčiais, tačiau kažkodėl nė vienam nepavyksta grįžti į krantą sausam. Vis dėlto šiuos nepatogumus su kaupu kompensuoja įspūdis, patirtas iš arti pajautus milžiniškos vandens masės kritimo galybę ir supratus, kokia maža ir bejėgė būtybė yra žmogus.
Pasaulio lietuvių centre
Lemonte – turtingame Čikagos priemiestyje, kur susibūrusi ypač gausi lietuvių bendruomenė, – įsikūręs Pasaulio lietuvių centras. Jame renkasi JAV gyvenantys mūsų tautiečiai. Tai – didelis pastatas, sujungtas su modernaus stiliaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos bažnyčia. Centre yra ne tik daug erdvių visuomeninės paskirties patalpų, bet ir gyvenamieji butai.
Pasaulio lietuvių centre įsikūrę jaunimo rūmai, Lietuvių fondas, mokykla, dailės galerija, kur tuo metu kaip tik vyko garsaus fotomenininko Algimanto Kezio darbų paroda. Centras turi keletą salių ir menių, talpinančių nuo 100 iki 800 žmonių, porą puikiai įrengtų krepšinio aikštelių, stadioną. Pastatą juosia didelė teritorija, kur vasarą taip pat vyksta kultūros ir sporto renginiai.
Lietuvių bendruomenė Čikagoje gana aktyvi ir organizuoja daug įvairių pramoginių renginių, konkursų, konferencijų, vasaros stovyklų ir kt.
Amerikoje leidžiama 10 lietuviškų laikraščių, 12 žurnalų, per vietinį radiją ir televiziją transliuojama keletas lietuviškų laidų. Čikagoje yra nemažai lietuviškų parduotuvių ir restoranų, kur galima nusipirkti įvairių produktų, atgabentų iš Lietuvos. Kainos, žinoma, nepalyginamai didesnės – paprastai prekės doleriais kainuoja tiek, kiek pas mus litais.
Vienas Pasaulio lietuvių centre sutiktas lietuvis, buvęs klaipėdietis, sakė jau 15 metų gyvenantis Čikagoje. Čia persikėlusi ir visa jo šeima. Žmogus gauna amerikietišką pensiją, turi nuosavą namą, už kurį jau baigė išmokėti bankui paskolą. Gyvenimu svetimoje šalyje vyriškis nesiskundė, tačiau sakė kasmet grįžtantis į Lietuvą paatostogauti – gimti namai vis dėlto traukia. Kai atsisveikinant palinkėjau grįžti gyventi į tėvynę, jis atsakė: „Ubagu būti nenoriu“.
Daugeliui užsieniečių Amerika vis dar yra svajonių ir neribotų galimybių šalis. Tik europiečiai, kaip parodė naujausi tyrimai, jau ne taip smarkiai, kaip anksčiau, veržiasi į JAV.
Džiugina tai, kad kartu su kitais emigrantais ir lietuviai pradeda grįžti į tėvynę, nes paskutiniu metu pastebimai smunka JAV ekonomikos lygis, pradeda stigti darbo, mąžta atlyginimai ir, žinoma, prastėja eilinių žmonių gyvenimas.
Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena 296 milijonai žmonių. Beveik trečdalį (100 mln.) visų gyventojų sudaro tautinių mažumų atstovai. Prognozuojama, kad maždaug po 50 metų etninių mažumų atstovai sudarys pusę JAV gyventojų.
Tai kelia didelį amerikiečių nepasitenkinimą ir stiprina jų nusistatymą prieš emigrantus.
Daugiausia – net 53 proc. – JAV gyvenančių užsieniečių yra kilę iš Lotynų Amerikos, 25 proc. – iš Azijos ir tik 14 proc. – iš Europos. Tarp pastarųjų – ir mūsų tautos atstovai, laimės ieškantys šioj svetimoj šaly.
Ar iš tiesų Amerika – svajonių ir neribotų galimybių šalis?
Be jokių dvejonių galima tvirtinti: taip, ten gimusiems ir augusiems amerikiečiams Amerika – didžiulių galimybių šalis. Ši viena turtingiausių ir galingiausių pasaulio valstybių iš tiesų tarnauja savo žmonėms ir suteikia jiems viską, jeigu tik patys jie to nori.
O lietuviams? Į šį klausimą kiekvienas ten sutiktas mūsų tautietis atsako savaip. Žiūrint, ko žmogus tikėjosi vykdamas už Atlanto ir kokie apskritai jo gyvenimo tikslai.
Tiems, kurie ir ten dirba, ir Lietuvoje dirbo statybininkais, vairuotojais, vaikų auklėmis, namų tvarkytojomis ar buvo bedarbiai, – Amerikoje gyventi gera. Jie gauna palyginti neblogus, dažniausiai kas savaitę sumokamus atlyginimus, už kuriuos galima sėkmingai pragyventi, t. y. susimokėti mokesčius, kreditus už automobilius, namus, ir dar lieka pinigų buities reikmėms bei šiek tiek pramogoms. Šie žmonės paprastai gyvenimui didelių pretenzijų neturi.
Tačiau tuos pačius, taip vadinamus „juodus“, darbus Amerikoje dirba ir aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje įgiję žmonės. Jiems ten gauti darbą pagal savo specialybę ir išsilavinimą, tobulėti kaip asmenybei, kilti karjeros laiptais – galimybių kaip ir nėra. Reikia iš naujo mokytis, o tai labai brangiai kainuoja. Be to, reikia labai gerai mokėti anglų kalbą.
Pradėti viską iš pradžių ryžtasi ne kiekvienas. Tad ir karjeros aukštumų pasiekia, deja, tik labai nedidelė dalis lietuvių. Tie, kurie nori, bet negali savęs realizuoti, nesuranda galimybių atsiskleisti, atrodo, jaučiasi blogai.
Ir dar. Visus lietuvius – ir ką tik atvykusius į Ameriką, ir ten gyvenančius jau daugelį metų – vienija bendras jausmas – begalinis tėvynės ilgesys.
Tie, kuriems šis jausmas tampa nebepakeliamas ir brangesnis už pinigų troškimą bei materialųjį (ne dvasinį) komfortą, paprastai grįžta namo – į Lietuvą.
Publikuota: 2007-08-28 09:33:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|