|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-08-24 16:47
|
|
|
Zigma Blazgytė sielojosi, kad sugaudžiusi palaidus kaimyno Juozo Paužos gyvulius, trypiančius jos pasėlius, nesulaukė padėkos.
Autorės nuotr.
Kristina VAITKEVIČIENĖ
Į redakciją paskambinusi Rėčiūnų kaimo (Vištyčio seniūnija) gyventoja Zigma Blazgytė skundėsi, kad tame pačiame kaime gyvenančio kaimyno Juozo Paužos gyvuliai ištrypė ir apėdė jos pasėlius.
Moteris teigė, kad daug raguočių laikantis ūkininkas su jais nesusitvarko. Šie prasmunka pro užtvarą ir laksto, kur tik panorėję.
Telefonu Z.Blazgytė tvirtino, kad J.Pauža į tai nelabai kreipia dėmesio ir net nežada tartis dėl nuostolių atlyginimo. Moteris skundėsi, kad jai padėti nepanoro nei apylinkės inspektoriai, nei seniūno pavaduotoja (seniūnas šiuo metu atostogauja).
Nuvykus į vietą, du vaikus auginanti moteris aprodė savo nukentėjusius pasėlius.
Kelių dešimčių arų plotelyje, kuriame pasėti rugiai, matėsi galvijų pėdos, vietomis nulaužyti stiebai gulėjo ant žemės.
– Aš jums tik tiek pasakysiu – man nusibodo ganyti kaimyno gyvulius, – širdo jauna moteris. – Atsikeliu ryte – nagi Paužos gyvuliai po mano kiemą vaikšto. Baisu ir vaiką į lauką išleisti – iš kur man žinoti, kada koks įsiutęs bulius atlėks, juk gali ir sužaloti. Ir taip visas kaimas jau juokiasi, kad paskutinį nėštumo mėnesį pas Paužą piemene „dirbau“...
Besikalbant moteris užsiminė, kad kaimynas jau lyg ir žada atlyginti žalą. Anot jo, kai rugiai bus nukulti, tuomet bus aiškiau matyti, kiek liko nugulusių javų ir koks nuostolis padarytas.
– Nieko jis ten man neatlygins, – vėl pyko rėčiūniškė. – Žinau aš tokius – kad tik pažadėt... Iš kur aš dabar galiu žinoti, kiek to nuostolio bus. Juk jau ne pirmas kartas, kai jo galvijai pas mane kieme. Dar ir susišnekėti neįmanoma. Paskambini ryte, kad jo gyvuliai mano laukuose, tai vakarop atsiranda pasiimti.
Moteris pasakojo, kad jos šeimą į šitą namą įleido gyventi jį pirkusi vokietė. Rudeniop Z.Blazgytė iš čia ruošiasi išsikelti į Kalvariją. Mat jos gyvenimo draugas gavo ten darbą, tad ir ji kartu važiuosianti, neliksianti čia žiemoti su vaikais. Laikytas kiaules jau sakė išpardavusi, galvijus irgi baigianti realizuoti – iš trijų telikęs vienas bulius. Rugius moteris teigia atiduosianti mamai...
Pakalbintas Juozas Pauža neneigė, kad jo gyvuliai buvo pabėgę, kad kaimynei pridarė nuostolių.
– Tik nesuprantu, ko ta moteriškė nori, – stebėjosi ūkininkas. – Sakiau, kad atsilyginsiu, kad paskaičiuosime nuostolius, kai nukuls. Atrodo, žmoniškai susikalbėjome... O rytojaus dieną manęs darbe jau policininkė ieško. Ir prie jos pažadėjau atsilyginti. Seniūnijoje irgi gavau barti, dabar dar ir spaudą iškvietė... Gal ji ketina važiuoti ir į Žemės ūkio ministeriją dėl maišiuko rugių?..
Kartu nuėjus pas nukentėjusią kaimynę užvirė karštas ginčas.
Neradusi, ką atsakyti į J.Paužos argumentus, Z.Blazgytė pareiškė, kad dabar iš principo nieko neimsianti, jei jis motinai, prieš mėnesį pagimdžiusiai kūdikį, atėjo akis draskyti...
Vėliau moteris liepė tartis su jos vyru ir sakė pykstanti, kad šitiek kartų sugaudžiusi ūkininko gyvulius, o jis nė karto ir ačiū nepasakęs...
Išeidamas J.Pauža keletą kartų padėkojo, sakė atsiprašantis, kad buvo nemandagus, nepagalvojo... Juk pabėgę gyvuliai – nemažas rūpestis, ir tyčia to tikrai nedarantis, nes nenorintis jų netekti.
Į redakciją paskambinusi Rėčiūnų kaimo (Vištyčio seniūnija) gyventoja Zigma Blazgytė skundėsi, kad tame pačiame kaime gyvenančio kaimyno Juozo Paužos gyvuliai ištrypė ir apėdė jos pasėlius. |
Moteris teigė, kad daug raguočių laikantis ūkininkas su jais nesusitvarko. Šie prasmunka pro užtvarą ir laksto, kur tik panorėję.
Telefonu Z.Blazgytė tvirtino, kad J.Pauža į tai nelabai kreipia dėmesio ir net nežada tartis dėl nuostolių atlyginimo. Moteris skundėsi, kad jai padėti nepanoro nei apylinkės inspektoriai, nei seniūno pavaduotoja (seniūnas šiuo metu atostogauja).
Nuvykus į vietą, du vaikus auginanti moteris aprodė savo nukentėjusius pasėlius.
Kelių dešimčių arų plotelyje, kuriame pasėti rugiai, matėsi galvijų pėdos, vietomis nulaužyti stiebai gulėjo ant žemės.
– Aš jums tik tiek pasakysiu – man nusibodo ganyti kaimyno gyvulius, – širdo jauna moteris. – Atsikeliu ryte – nagi Paužos gyvuliai po mano kiemą vaikšto. Baisu ir vaiką į lauką išleisti – iš kur man žinoti, kada koks įsiutęs bulius atlėks, juk gali ir sužaloti. Ir taip visas kaimas jau juokiasi, kad paskutinį nėštumo mėnesį pas Paužą piemene „dirbau“...
Besikalbant moteris užsiminė, kad kaimynas jau lyg ir žada atlyginti žalą. Anot jo, kai rugiai bus nukulti, tuomet bus aiškiau matyti, kiek liko nugulusių javų ir koks nuostolis padarytas.
– Nieko jis ten man neatlygins, – vėl pyko rėčiūniškė. – Žinau aš tokius – kad tik pažadėt... Iš kur aš dabar galiu žinoti, kiek to nuostolio bus. Juk jau ne pirmas kartas, kai jo galvijai pas mane kieme. Dar ir susišnekėti neįmanoma. Paskambini ryte, kad jo gyvuliai mano laukuose, tai vakarop atsiranda pasiimti.
Moteris pasakojo, kad jos šeimą į šitą namą įleido gyventi jį pirkusi vokietė. Rudeniop Z.Blazgytė iš čia ruošiasi išsikelti į Kalvariją. Mat jos gyvenimo draugas gavo ten darbą, tad ir ji kartu važiuosianti, neliksianti čia žiemoti su vaikais. Laikytas kiaules jau sakė išpardavusi, galvijus irgi baigianti realizuoti – iš trijų telikęs vienas bulius. Rugius moteris teigia atiduosianti mamai...
Pakalbintas Juozas Pauža neneigė, kad jo gyvuliai buvo pabėgę, kad kaimynei pridarė nuostolių.
– Tik nesuprantu, ko ta moteriškė nori, – stebėjosi ūkininkas. – Sakiau, kad atsilyginsiu, kad paskaičiuosime nuostolius, kai nukuls. Atrodo, žmoniškai susikalbėjome... O rytojaus dieną manęs darbe jau policininkė ieško. Ir prie jos pažadėjau atsilyginti. Seniūnijoje irgi gavau barti, dabar dar ir spaudą iškvietė... Gal ji ketina važiuoti ir į Žemės ūkio ministeriją dėl maišiuko rugių?..
Kartu nuėjus pas nukentėjusią kaimynę užvirė karštas ginčas.
Neradusi, ką atsakyti į J.Paužos argumentus, Z.Blazgytė pareiškė, kad dabar iš principo nieko neimsianti, jei jis motinai, prieš mėnesį pagimdžiusiai kūdikį, atėjo akis draskyti...
Vėliau moteris liepė tartis su jos vyru ir sakė pykstanti, kad šitiek kartų sugaudžiusi ūkininko gyvulius, o jis nė karto ir ačiū nepasakęs...
Išeidamas J.Pauža keletą kartų padėkojo, sakė atsiprašantis, kad buvo nemandagus, nepagalvojo... Juk pabėgę gyvuliai – nemažas rūpestis, ir tyčia to tikrai nedarantis, nes nenorintis jų netekti.
Publikuota: 2007-08-24 16:47:38
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|