„Santaka“ / Amerikiečiai nesuka galvos dėl maisto ir apsirengimo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-08-23 09:34

Dalinkitės:  


Visą vasarą, kas savaitę, tik vis kito miestelio gatvėse senovinių automobilių kolekcionieriai rengia parodas. Nuotraukoje – senovinis laidojimo automobilis su karstu ir... „velioniu“.

Autorės nuotr.


Amerikiečiai nesuka galvos dėl maisto ir apsirengimo

Dangyra APANAVIČIENĖ

(Tęsinys. Nr. 92, 94, 95)



Svarbiausia – patogumas

Amerikiečiai mėgsta paprastumą. Jie neteikia didelės reikšmės nei maistui, nei drabužiams, nei kai kuriems kitiems, jų akimis žiūrint, didelio dėmesio nevertiems dalykams.

Kaip jau minėjau, vasaros Čikagos apylinkėse karštos – būna 30 ir daugiau laipsnių šilumos. Taigi visi – vyrai, moterys, vaikai – čia vaikšto apsirengę paprastais sportiniais marškinėliais, trumpomis kelnėmis ir įsispyrę į šlepetes. Panašiai taip, kaip mes apsirengiame savaitgalį vykdami prie ežero ar į sodą. Kai vieną dieną kiek atvėso ir palijo, iš šlepečių visi „sušoko“ į kedus.

Iš minios išsiskiria tik tautinių mažumų atstovai – pavyzdžiui, indai, įsisupę į ryškiaspalvius sarius ir nekeičiantys savo tautos tradicijų net Amerikoje.

Tik iš kalbų buvau girdėjusi, kad amerikiečiai nelygina drabužių. Tai – gryniausia tiesa. Išsitraukę iš automatinės džiovyklos ką tik išskalbtus drabužius (lauke skalbinių ten niekas nedžiausto), juos iškratę apsirengia ir drožia į gatvę. Tik pamanykit, kiek laiko sutaupo moterys!

Per netrumpą viešnagės laiką pačiame Čikagos centre vis dėlto pavyko pamatyti keletą žmonių, apsirengusių taip, kaip mes kasdien vaikštome į darbą. Į gatvę jie, matyt, trumpam buvo išėję iš kokios įstaigos ar banko.



Mėgsta greitai pagaminamą maistą

Atskira tema – amerikiečių maistas. Vietos lietuviai jau, atrodo, priprato prie „greito“, „netikro“ šios šalies maisto, tačiau ką tik atvykusiems tautiečiams natūraliai kyla klausimas: „Ir ką gi tie amerikiečiai valgo?!“

Argi galima pavadinti karštu, sveiku maistu jų „hotdog‘us“, „hamburger‘ius“, „cheesburg‘erius“, picas, keptas bulvytes ir kitą greitai pagaminamą maistą, kuris ten parduodamas ant kiekvieno kampo ir perkamas tiesiog masiškai? Šiam maistui pritaikyti patogūs vienkartiniai indai, iš kurių gali valgyti ten pat, kavinėje, arba neštis į automobilį. Kava (beje, tirpi ir baltinta), kokakola ir kiti gėrimai taip pat įpilami į vienkartinius puodelius su dangteliais, iš kurių labai patogu gerti nebijant apsilaistyti, net jei tenka eiti ar važiuoti.

Deja, mes, lietuviai, kavą įsivaizduojame ne tokią ir geriamą ne taip. Per visą buvimo Amerikoje laiką tikros kavinės su kvapnia, juoda, ką tik sumalta pupelių kava, patiekta gražiuose puodeliuose su lėkštute, taip ir neteko aptikti.

Paprastesnėse kavinėse, kurių daugumą vietos gyventojai vadina restoranais, padavėjų neteko matyti. Pavalgę lankytojai patys susirenka plastikinius indus ir išmeta juos į didžiulius netoliese stovinčius uždarus konteinerius. Greita, patogu, paprasta. Tačiau taip atrodo tik amerikiečiams...



Dėmesingi vienas kitam

Teko būti tegul ir ne prabangiame, bet kiek aukštesnio lygio restorane gausiai turistų lankomame mieste prie garsiųjų Niagaros krioklių. Lankytojų apranga – ta pati – gatvės stilius (šortai, marškinėliai, šlepetės). Patiekalai – jau visai neblogi, kiek panašūs į europietiškus. Tačiau porcijų dydis nustebintų net ir valgiausią lietuvį, nes vienam įveikti amerikietišką porciją – jokių šansų. Vietiniai, pripratę prie savo šalies valgio, pavyzdžiui, su kaupu prikrautą didžiulę lėkštę salotų sudoroja visai nesunkiai.

Restoranuose vėlgi pasireiškia amerikietiškas praktiškumas: stalai užtiesti iš pažiūros visai gražiomis... klijuotėmis. Indai, suprantama, jau ne vienkartiniai, tačiau taip pat neįspūdingi: stiklinės – storo stiklo, kokių mūsų viešojo maitinimo įstaigose jau seniai nepamatysi.

Padavėjais dirba vyrai ir moterys, jauni ir jau artėjantys prie pensinio amžiaus, amerikiečiai ir atvykėliai iš kitų šalių, tarp jų – ir iš Lietuvos. Padavėjų drabužiai – eilinė darbo apranga: tos firmos, kurioje dirba, sportiniai marškinėliai, tamsios kelnės bei grubūs batai be pakulnės. Lyginant su Amerikos personalu, Lietuvos kavinių ir restoranų padavėjos bei padavėjai – tiesiog išpustyti manekenai.

Ir vis dėlto mums neįprastus svetimos šalies trūkumus atperka kerinčios amerikiečių šypsenos, nepaprastas paslaugumas ir malonus bendravimas. Stebina jų puiki elgesio kultūra, dėmesys greta esančiam. Nieko nuostabaus, jeigu net ir nepažįstami žmonės, susitikę parke ar kitoje vietoje, kur nėra masės žmonių, pasilabina arba bent jau apdovanoja vienas kitą šypsniu.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas