Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-08-23 09:07

---

„Gulbės“ bendrijos tvenkinys prasmirdo fekalijomis.
Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.

Neišgalėdami įpirkti brangių žemės sklypų miesto teritorijoje, vilkaviškiečiai vis dažniau namus statosi sodų bendrijose. Tokia kaimynystė nuo miesto triukšmo pailsėti atvykstantiems ir savų daržovių užsiauginti norintiems sodų bendrijų nariams kelia įvairių nepatogumų.

Vanduo užterštas

Į redakciją paskambinusi „Gulbės“ sodininkų bendrijos narė piktinosi, kad tvenkinys, kuriuo naudojosi daugelį metų, pradėjo skleisti nemalonų kvapą. Prie minėto tvenkinio bendrija prieš daugelį metų pasistatė vandens bokštą ir išsivedžiojo vandentiekį sodams laistyti.

– Kasmet laistydavau savo daržo augalus šiuo vandeniu, – guodėsi neprisistačiusi moteris. – O šiemet prisileidusi vandens iškart pajutau, kad jis smirdi. Kažkas į tvenkinį leidžia fekalijas.

Moteris aiškino, kad sodininkai vietinio vandentiekio vandeniu ne tik laisto daržus, bet ir plauna rankas, daržoves ar vaisius. Tačiau maistui naudojamus produktus plauti užterštu vandeniu ne tik nemalonu, bet ir pavojinga sveikatai.



Nustatyti sunku

Aplinkos apsaugos Vilkaviškio rajono agentūros vyresnysis inspektorius Stasys Matonis sakė, jog soduose pradėjus dygti gyvenamiesiems namams aplinkosaugininkai vis dažniau gauna skundų dėl panašių pažeidimų. Kasmet nubaudžiama po 2–3 asmenis, kurie nuotekas leidžia į paviršinius vandens telkinius. Už tokį pažeidimą gresia 400 litų bauda.

Anot aplinkosaugininko, pažeidimą padaręs žmogus turėtų kompensuoti ir gamtai padarytą nuostolį, tačiau jį apskaičiuoti sunku. Mat reikėtų žinoti, koks nuotekų kiekis pateko į vandens telkinį. Tai patikrinti nelengva. Nebent pažeidėjas naudojasi miesto vandentiekiu. Tuomet nesunku išsiaiškinti, kiek kubinių metrų vandens kas mėnesį „prisuka“ jo skaitiklis.

Paprastai surasti teršėją labai sunku. Net išsiurbus tvenkinio vandenį ir radus akivaizdžiai suvestus vamzdžius, būtų sunku nustatyti, kam jie priklauso. S.Matonis sakė prisimena atvejų, kai teršėjai savadarbę nuotekų „kanalizaciją“ buvo nuvedę net į puskilometrio atstumu esantį vandens telkinį. Tokių pažeidimų daug senos statybos namuose, ypač kaimuose. Ne paslaptis, kad pusė Naujamiesčio kvartalo gyventojų, kol nebuvo pakloti miesto kanalizacijos tinklai, savo namų nuotekas leido į Šeimenos upelį. Kybartuose ši problema aktuali ir dabar.



Nuotekas – į tvenkinį

Naujus namus besistatantys savininkai ten, kur nėra miesto kanalizacijos tinklų, ypač sodų bendrijose, paprastai įsirengia mažo našumo nuotekų valymo įrenginius. Jiems aplinkosaugininkai pretenzijų neturi.

Tačiau, S.Matonio žiniomis, tokių sodų bendrijose gyvenančių namų savininkų yra ne daugiau kaip dešimt. Kitų namų šeimininkai nuotekoms kaupti išsikasa šulinius.

Problemų kyla tuomet, kai žmonės „taupo“ pinigus ir nenori kartą ar keliskart per metus mokėti už susikaupusio šulinių turinio išvežimą. „Taupieji“ ir teršia aplinką, dažnai jie nuo nuotekų šulinių nutiesia vamzdynus į netoliese esančius bendro naudojimo vandens telkinius.

Kiekvienas namų valdos savininkas aplinkosaugos inspektoriams turi įrodyti, kur padėjo nuotekas. Tam pakanka pateikti kvitus, kaip dažnai išvežamos nuotekos. Jei pateisinančių dokumentų nėra, savininkai baudžiami pagal įstatymą. S.Matonis artimiausiu metu patikrins ir „Gulbės“ bendrijoje gyvenančių namų savininkų dokumentus. Tuomet ir išaiškės, kas į tvenkinį leidžia nuotekas.



Puošia lelijos

Visai su priešinga problema susidūrė „Pasagos“ sodų bendrijos nariai. Jų prieš daug metų už savus pinigus išsikastas tvenkinys ne tik nesmirdi nuotekomis – jame auga vandens lelijos ir plaukioja įveistos žuvys. Tačiau tokios grožybės bendrijos sodininkų nedžiugina, mat tvenkiniu gali džiaugtis ne visi.

Vandens telkinį lelijomis apsodino ir žuvis įveisė arčiausiai vandens gyvenančios bendrijos narių šeimos. Jos ten susirentė jaukias poilsiavietes, namus ir visai nepageidauja, kad tvenkiniu naudotųsi kiti žmonės. Pažvejoti atėję pensininkai nuvejami, nes žuvys... privačios. Jau kelerius metus „Pasagoje“ esančių sodų nepasiekia ir vanduo iš minėto tvenkinio. Bendrijos nariams buvo paaiškinta, kad vandentiekis sugedo dėl susidėvėjusių vamzdynų. O netrukus buvo nugriautas ir vandens bokštas, neva kėlęs grėsmę arti tvenkinio sodus turinčių žmonių gyvybei.

Turtas – bendras

Rajono Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėja Ina Blauzdžiūnienė paaiškino, jog Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo numatyta tvarka bendrijos turtas priklauso visiems bendrijos nariams ir visi į jį turi lygias teises.

Septintajame šio įstatymo straipsnyje teigiama, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose.

Įstatyme nurodoma, kad sodų bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---