|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-03-31 08:57
Iš dažniausiai pasitaikančių pažeidimų paminėtini savavališki kirtimai, taip pat atvejai, kai mediena gabenama arba priimama į apdorojimo ar pardavimo vietas be medienos įsigijimo dokumentų. Už tai pagal ATPK 189-5 str. 3 d. skiriama administracinė bauda nuo 100 iki 500 Lt. Todėl patariame negabenti, nepirkti ir nepriimti medienos be gabenimo ir įsigijimo dokumentų. Tiek privačiuose, tiek valstybiniuose miškuose už savavališkus kirtimus iki 10 m³ pagal ATPK 62 str. 1 d., 62-1 str. 1 d. gresia bauda nuo 200 iki 400 litų. Įrankiai arba priemonės, su kuriomis padarytas pažeidimas, gali būti konfiskuojami arba ne. Privačiuose miškuose už tokius pažeidimus galima konfiskuoti medieną arba už ją gautas pajamas. Neseniai pakeistas ATPK 26 str., pagal kurį dabar galima konfiskuoti, jeigu tai yra nusikaltimo padarymo įrankis ar priemonė, pavyzdžiui, motorinį pjūklą, traktorių, arklį net jei tai nėra pažeidėjų nuosavybė, o priklauso kitiems. Todėl norėtume įspėti, kad žmonės neskubėtų tai skolinti neaiškiems asmenims. Už savavališkus kirtimus tenka atlyginti ir žalą aplinkos komponentui. Už 1 m³ žalios medienos gali būti skiriama bauda nuo 20 iki 260 litų. Tai priklauso nuo miškų grupės ir medynų brandumo klasės. Didžiausios baudos gresia tiems, kurie pasikėsina į saugomose teritorijose augančius medžius. Tai – Vištyčio regioniniame parke, rezervatuose, draustiniuose, apsauginėse juostose. Pažeidėjams dar tenka atlyginti žalą ir miško valdytojams, savininkams ar naudotojams. Už 1 m³ žalios medienos – 100 Lt, už 1 m³ išvartų, išlaužų pasisavinimą – 40 Lt. Čia tik bendrais bruožais apibūdinau, kokia atsakomybė gresia už labai populiaraus (iki 10 m³) savavališko kirtimo atvejus. Kai iškertama nuo 10 iki 100 m³, vien administracinė bauda siekia nuo 2000 iki 4000 litų. Aišku, kita atsakomybė taip pat padidėja dešimteriopai. Dideli nemalonumai gresia ir tiems, kurie, neturėdami seniūnijos leidimų, kerta sveikus žalius medžius, vadinamus „lauko želdinius“, žemės ūkio ar kitos paskirties žemėje, išskyrus registruotas namų valdas. Po paskutinės 2003 metais įvykdytos miškotvarkos didelė dalis žemės ūkio paskirties ar kitose žemėse augančių gojelių, „lauko želdinių“ (daugiausiai – juodalksnynų, beržynų, drebulynų, blindynų) jau įforminti kaip mišku apaugę plotai. Todėl žemių savininkams, kurių valdose yra minėtus požymius atitinkančių daugiau kaip 0,1 ha dydžio gojelių, tikslinga kreiptis į Vilkaviškio rajono Žemėtvarkos skyrių arba į rajono Aplinkos apsaugos agentūrą (J.Basanavičiaus a. 7a, 20 kab.), kurioje trečiadieniais, nuo 8 iki 12 val., interesantus priima miškų kontrolės inspektorius. Su savimi reikia turėti žemės nuosavybės dokumentus ir sklypo planą. Liudas PUSKUNIGIS Marijampolės regioninės aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vyresn. inspektorius Publikuota: 2005-03-31 08:57:32 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|