Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2007-08-21 09:34
Čikagos dangoraižiai iš 96-o aukšto. Autorės nuotr. Neišdildomą įspūdį turistams palieka Čikagos dangoraižiai
Dangyra APANAVIČIENĖ
(Tęsinys. Pradžia Nr. 92, 94)
Čikaga – dangoraižių
miestas
Čikaga nustebino savo didybe ir iš tiesų įspūdingais dangoraižiais. Kaip jau rašiau anksčiau, tai trečias pagal dydį JAV miestas, kuriame (kartu su priemiesčiais) gyvena 9,3 milijono žmonių – kone trys Lietuvos.
Vėjų miestu vadinama Čikaga įsikūrusi prie pat didžiulio, jūrai prilyginamo Mičigano ežero, kuris kanalais susisiekia su aplinkiniais ežerais. Pakrantėse įrengta daug puikių prieplaukų, prie kranto, į kurį remiasi ir centrinė didmiesčio dalis, supasi tūkstančiai eilėmis surikiuotų jachtų.
Tačiau bene labiausiai sužavėjo, ko gero, tik Amerikoje pastebima tokia įspūdinga dangoraižių didybė. Mažas mažutėlis pasijunti, kai užlaužęs galvą stengiesi pamatyti milžiniškų pastatų viršūnes. Pro jas, atrodo, niekaip negali prasiskverbti tiesioginiai saulės spinduliai ir paliesti apačioje augančius medžius bei kitus augalus, puošiančius centrines miesto gatves.
Čikagoje pastatyta daugiau kaip 200 pastatų, kurių aukštis – per 100 metrų. Pats aukščiausias dangoraižis yra Sears Tower, pastatytas 1974 metais. Šio 108 aukštų biurų pastato aukštis – 442 metrai. Iš jo viršūnėje įrengtos apžvalgos aikštelės turistai gali gėrėtis įspūdinga Čikagos ir Mičigano ežero panorama. Ypač fantastiškai didmiestis ir jo apylinkės atrodo naktį.
Ne mažiau turistų lankomas ir kitas įžymus Čikagos dangoraižis John Hancock Center. Šiame 100 aukštų ir 344 m aukščio „milžine“ įsikūrę biurai ir gyvenamieji butai. Pačiame viršuje įrengtas restoranas su stiklo sienomis. Jame visuomet pilna žmonių, nes pramogaudami lankytojai kartu gali gėrėtis ir nuostabiu vaizdu apačioje.
Ekskursijos po Čikagą metu gidė parodė vietą, kur numatyta pastatyti patį aukščiausią JAV spiralinį 115 aukštų, apie 600 m aukščio stiklo ir betono dangoraižį. Kritikai jį vadina būsima milžiniška torto žvake.
Daug valandų sutirpsta
kelyje į darbą
Iš dangoraižio viršaus stebint miestą, automobiliai atrodo kaip maži krutantys vabaliukai. Tiksliau, virtinės vabaliukų, judančių kuria nors kryptimi.
Automobilių Amerikoje labai daug ir įvairių. Praktiškai kiekvienas suaugęs šeimos narys turi po automobilį. Visuomeninis transportas Amerikoje išvystytas labai silpnai, todėl visi važinėja savo transportu. Neteko matyti po kaimus kursuojančių maršrutinių autobusų. Mokslo metais važinėja tik geltonieji autobusai, surenkantys iš namų vaikus ir nuvežantys juos į mokyklas, o po pamokų parvežantys namo.
Į darbus, į parduotuves, pas draugus amerikiečiai važinėja savo automobiliais, kurie yra nauji arba apynaujai – tokių senienų, kaip pas mus, gatvėse nepamatysi. Amerikietiški automobiliai masyvūs ir komfortiški, beveik visi varomi benzinu, su automatinėmis pavarų dėžėmis. Čia jie be signalizacijų, nerakinami. Mašinų vagių niekas nebijo.
Gyvenimas be automobilio šioje šalyje tiesiog neįmanomas, nes atstumai labai dideli. Nemažą laiko dalį gyventojai praleidžia kelyje. Retam kuriam pavyksta susirasti darbą arti namų, tad dauguma kelionei į darbą sugaišta porą valandų arba ir dar daugiau.
Čikagos centre kursuoja metro, troleibusai, labai populiarus taksi, kai kurie žmonės naudojasi vandens taksi.
Pasistatyti automobilį Čikagos centre gana sudėtinga. Lauko aikštelių neteko matyti. Kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelės daugiausia įrengtos po pastatais, taip pat dangoraižių keliuose ar keliolikoje pirmųjų aukštų.
Požeminės aikštelės, suprantama, mokamos. Už automobilio saugojimą kai kuriose tenka pakloti po 20 dolerių per valandą, bet susiradus aikštelę kiek nuošaliau nuo svarbiausių miesto centro įstaigų gali užtekti 20 dolerių ir už visą dieną. Žmonių aikštelėse nedirba, mokesčius surenka, automobilius įleidžia ir išleidžia automatai.
Eismas Amerikoje nėra
sudėtingas
Amerikoje keliai yra platūs, lygūs, gerai prižiūrimi ir apšviesti. Kai kurie greitkeliai mokami, tačiau mokestis nėra didelis ir vairuotojų neatbaido, todėl jie mieliau renkasi greitkelius, o ne siaurus aplinkinius kaimo kelius.
Eismas Amerikoje nėra sudėtingas, tik reikia perprasti kai kuriuos ypatumus. Daugelį ženklų atstoja užrašai: „No parking“, „Speed limit“ ir pan. Apskritai keliuose informacija labai aiški, jos daug, o pati svarbiausia pakartojama po keletą kartų – pavyzdžiui, apie išvažiavimą iš greitkelio į artimiausią miestą.
Sankryžoje užsidegus baltos spalvos šviesoforo signalui (analogiškas mūsų žaliam), jeigu suki į kairę, niekada nereikia praleisti iš priekio atvažiuojančių mašinų – skirtingai negu pas mus, joms tuo metu dega raudona šviesa.
Eismo srautai Amerikoje didžiuliai – jeigu užsidegus baltam šviesoforo signalui dar reikėtų laukti ir kažką praleidinėti, kelionės tikslo niekas nepasiektų. Ir taip važiuojančiųjų planus dažniausiai sugriauna automobilių kamščiai, kurie piko valandomis (kada visi vyksta į darbą arba grįžta iš jo) yra tiesiog neišvengiami.
Prie greitkelių įrengta didesnių ir mažesnių poilsio vietų.
Didelę teritoriją užimančiose poilsinėse paprastai būna degalinė, erdvios stovėjimo aikštelės vilkikams ir lengviesiems automobiliams bei didžiulis maitinimo įstaigų centras. Čia galima nusipirkti greitai pagaminamo ir į kelionei pritaikytus vienkartinius indus sudėto karšto maisto.
Mažesnėse poilsio aikštelėse taip pat galima kukliai užkąsti, nemokamai pasinaudoti gerai prižiūrimais tualetais, atsikvėpti pavėsinėse, prie staliukų.
Tokio puikaus karšto maisto, kaip pas mus, Amerikos pakelėse ir apskritai Amerikoje tikrai nesitikėkite. Bet apie amerikietišką maistą – kitą kartą.
Publikuota: 2007-08-21 09:34:44
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|