|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-08-17 17:22
|
|
|
Vyras Justinas, dukra Indrė, Lina ir vyresnėlis sūnus Eimantas šią vasarą kartu atostogavo prie jūros.
Nuotraukos – iš asmeninio albumo
Loreta ŠTRIMAITIENĖ
Likimas kartais žmogui siunčia daug išbandymų – vieni juos atlaiko, kiti palūžta... Kai skausmas drasko širdį ir ašarų jau nebelieka, reikia džiaugtis šia diena ir gyventi dėl kitų likusių artimųjų. Lina Vosylienė, gyvenanti Baltrakio kaime, Gižų seniūnijoje, tai vadina antruoju savo gyvenimu.
Linai Vosylienei, neseniai atšventusiai savo penkiasdešimties metų jubiliejų, likimas nepagailėjo skaudžių išbandymų. Ne kiekvienas žmogus, patyręs tiek daug netekčių ir išgyvenimų, vis dar galėtų šypsotis, skausmą užslėpęs giliai širdyje.
Gyvenimas taip susiklostė, jog Lina augo pas savo močiutę. Šeimoje ji buvo vyriausia dukra, su tėvais, broliais ir seserimi Linos santykiai šilti bei artimi ir šiandien.
Ką tik baigusią vidurinę mokyklą jaunutę, simpatišką merginą greitai sužavėjo to paties kaimo vaikinas Juozas. Ilgai nelaukusi pora susituokė, susilaukė dukrytės. Niekas net neįtarė, kad ką tik susikūrusią šeimą gali užklupti nelaimės. Kai dukrelei Jurgitai buvo beveik trys mėnesiai, jauni tėvai sužinojo, jog ji serga sunkia įgimta liga. Gydytojai siūlė tėvams kūdikį palikti vaikų globos namuose, tačiau tokios minties jie net artyn neprileido. Jurgitai buvo pripažintas pirmos grupės invalidumas, tačiau ji liko gyventi su tėvais. Lina prisimena, jog juos pribloškė skaudi gydytojų prognozė: mergytė gyvens tol, kol neprasidės brendimo laikotarpis.
Negalią turinti Jurgitėlė niekada nevaikščiojo, nekalbėjo, tik kartais šypsodavosi. Mergaitė lėtai vystėsi ir augo, mama ją maitindavo iš buteliuko su žinduku, tačiau tėvų meilės ir šilumos jai netrūko.
Praėjus šešeriems metams Lina ir Juozas susilaukė antrojo vaikelio. Džiaugėsi tėvai gimusiu sveiku, žvaliu sūnumi ir tikėjo, jog jis užaugs sveikas ir stiprus vyras.
Kai jaunėliui Egidijui sukako ketveri, jis sunegalavo, pradėjo karščiuoti, tad tėvai nieko nelaukę nuskubėjo į ligoninę. Tada vaikui gydytojai įtarė meningitą, o po keleto gydymo savaičių, praleistų Vilkaviškio ligoninėje, jis buvo išgabentas į Kauno klinikas. Ten nustatyta diagnozė tėvams atėmė bet kokias viltis... Vaiko galvoje – auglys.
Po atliktos operacijos medikai nieko gero nežadėjo. Daug savaičių ir mėnesių, praleistų ligoninėse, mažą vaiką nualino – visur lydintys tėvai nepaliko jo nė akimirką. Rudenį motinai su sūnumi sugrįžus į namus, kuriuose laukė vyras ir ligota dukra, visi tikėjosi stebuklo. O mažasis Egidijus vis kartodavo: „Rytoj gal vaikščiosiu...“ Tačiau po aštuonių mėnesių kančių vaiko gyvybė užgeso... Egidijus nesulaukė nė savo penktojo gimtadienio.
Išgyvenusi didžiulę netektį, šeima stengėsi išlikti stipri. Lina sugrįžo į darbą kaimo parduotuvėje, kurioje dirbdama buvo daugelio gerbiama ir mėgiama kaip doras, nuoširdus žmogus. Rodos, visas kaimas tada gedėjo kartu su ja. Žmonės kalbėjo ir klausė vieni kitų, už ką tokie skaudūs likimo kirčiai...
Sugrįžus į kasdienybę laikas nesustojo, tačiau nelaimės dar nesibaigė. Prabėgus ketveriems metams po sūnaus netekties, tragiškai žuvo Linos vyras Juozas, kuriam tada buvo tik 39-eri.
Likusi viena su ligota dukrele ant rankų moteris nepalūžo, išliko stipri ir iš gyvenimo tikėjosi nors truputį šviesių akimirkų.
Prabėgus dar penkeriems metams, likimas iš Linos atėmė ir dukrą Jurgitą... Kaip ir buvo prognozavę medikai, mergaitė išgyveno iki savo brandos. Anapilin, į Baltrakio kapinaites, pas tėtį ir brolį, ji iškeliavo būdama devyniolikos metų. O minint Jurgitos mirties metines, Liną pasiekė dar viena žinia – mirė jos mylima močiutė, kuri ją užaugino.
Kas žino, kiek žmogus gali iškentėti ir iš kur gali semtis stiprybės tokiomis sunkiomis gyvenimo akimirkomis, kai nelaimės persekioja, rodos, visą gyvenimą...
Metai bėgo, laikas apgydė žaizdas, bet prisiminimuose ir širdyje išliko amžinas skausmas. Linos akyse ir ašaros, ir šypsena. Antrąją savo santuoką ji vadina antruoju gyvenimu. Su vyru Justinu dabar moteris augina du vaikus – trylikametę dukrą Indrę ir septyniolikmetį Eimantą. Abu su vyru ūkininkauja, jiems talkina vaikai, kurie gerai žino, ką teko išgyventi jų mamai.
Netoli Linos ir Justino sodybos matosi Baltrakio kapinaitės, kuriose medžių pavėsyje ilsisi patys brangiausi ir artimiausi jos žmonės... Iš pirmojo moters gyvenimo...
Likimas kartais žmogui siunčia daug išbandymų – vieni juos atlaiko, kiti palūžta... Kai skausmas drasko širdį ir ašarų jau nebelieka, reikia džiaugtis šia diena ir gyventi dėl kitų likusių artimųjų. Lina Vosylienė, gyvenanti Baltrakio kaime, Gižų seniūnijoje, tai vadina antruoju savo gyvenimu. |
Linai Vosylienei, neseniai atšventusiai savo penkiasdešimties metų jubiliejų, likimas nepagailėjo skaudžių išbandymų. Ne kiekvienas žmogus, patyręs tiek daug netekčių ir išgyvenimų, vis dar galėtų šypsotis, skausmą užslėpęs giliai širdyje.
Gyvenimas taip susiklostė, jog Lina augo pas savo močiutę. Šeimoje ji buvo vyriausia dukra, su tėvais, broliais ir seserimi Linos santykiai šilti bei artimi ir šiandien.
Ką tik baigusią vidurinę mokyklą jaunutę, simpatišką merginą greitai sužavėjo to paties kaimo vaikinas Juozas. Ilgai nelaukusi pora susituokė, susilaukė dukrytės. Niekas net neįtarė, kad ką tik susikūrusią šeimą gali užklupti nelaimės. Kai dukrelei Jurgitai buvo beveik trys mėnesiai, jauni tėvai sužinojo, jog ji serga sunkia įgimta liga. Gydytojai siūlė tėvams kūdikį palikti vaikų globos namuose, tačiau tokios minties jie net artyn neprileido. Jurgitai buvo pripažintas pirmos grupės invalidumas, tačiau ji liko gyventi su tėvais. Lina prisimena, jog juos pribloškė skaudi gydytojų prognozė: mergytė gyvens tol, kol neprasidės brendimo laikotarpis.
Negalią turinti Jurgitėlė niekada nevaikščiojo, nekalbėjo, tik kartais šypsodavosi. Mergaitė lėtai vystėsi ir augo, mama ją maitindavo iš buteliuko su žinduku, tačiau tėvų meilės ir šilumos jai netrūko.
Praėjus šešeriems metams Lina ir Juozas susilaukė antrojo vaikelio. Džiaugėsi tėvai gimusiu sveiku, žvaliu sūnumi ir tikėjo, jog jis užaugs sveikas ir stiprus vyras.
Kai jaunėliui Egidijui sukako ketveri, jis sunegalavo, pradėjo karščiuoti, tad tėvai nieko nelaukę nuskubėjo į ligoninę. Tada vaikui gydytojai įtarė meningitą, o po keleto gydymo savaičių, praleistų Vilkaviškio ligoninėje, jis buvo išgabentas į Kauno klinikas. Ten nustatyta diagnozė tėvams atėmė bet kokias viltis... Vaiko galvoje – auglys.
Po atliktos operacijos medikai nieko gero nežadėjo. Daug savaičių ir mėnesių, praleistų ligoninėse, mažą vaiką nualino – visur lydintys tėvai nepaliko jo nė akimirką. Rudenį motinai su sūnumi sugrįžus į namus, kuriuose laukė vyras ir ligota dukra, visi tikėjosi stebuklo. O mažasis Egidijus vis kartodavo: „Rytoj gal vaikščiosiu...“ Tačiau po aštuonių mėnesių kančių vaiko gyvybė užgeso... Egidijus nesulaukė nė savo penktojo gimtadienio.
Išgyvenusi didžiulę netektį, šeima stengėsi išlikti stipri. Lina sugrįžo į darbą kaimo parduotuvėje, kurioje dirbdama buvo daugelio gerbiama ir mėgiama kaip doras, nuoširdus žmogus. Rodos, visas kaimas tada gedėjo kartu su ja. Žmonės kalbėjo ir klausė vieni kitų, už ką tokie skaudūs likimo kirčiai...
Sugrįžus į kasdienybę laikas nesustojo, tačiau nelaimės dar nesibaigė. Prabėgus ketveriems metams po sūnaus netekties, tragiškai žuvo Linos vyras Juozas, kuriam tada buvo tik 39-eri.
Likusi viena su ligota dukrele ant rankų moteris nepalūžo, išliko stipri ir iš gyvenimo tikėjosi nors truputį šviesių akimirkų.
Prabėgus dar penkeriems metams, likimas iš Linos atėmė ir dukrą Jurgitą... Kaip ir buvo prognozavę medikai, mergaitė išgyveno iki savo brandos. Anapilin, į Baltrakio kapinaites, pas tėtį ir brolį, ji iškeliavo būdama devyniolikos metų. O minint Jurgitos mirties metines, Liną pasiekė dar viena žinia – mirė jos mylima močiutė, kuri ją užaugino.
Kas žino, kiek žmogus gali iškentėti ir iš kur gali semtis stiprybės tokiomis sunkiomis gyvenimo akimirkomis, kai nelaimės persekioja, rodos, visą gyvenimą...
Metai bėgo, laikas apgydė žaizdas, bet prisiminimuose ir širdyje išliko amžinas skausmas. Linos akyse ir ašaros, ir šypsena. Antrąją savo santuoką ji vadina antruoju gyvenimu. Su vyru Justinu dabar moteris augina du vaikus – trylikametę dukrą Indrę ir septyniolikmetį Eimantą. Abu su vyru ūkininkauja, jiems talkina vaikai, kurie gerai žino, ką teko išgyventi jų mamai.
Netoli Linos ir Justino sodybos matosi Baltrakio kapinaitės, kuriose medžių pavėsyje ilsisi patys brangiausi ir artimiausi jos žmonės... Iš pirmojo moters gyvenimo...
Publikuota: 2007-08-17 17:22:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|