„Santaka“ / Derlingoje žemėje gyveno kūrybingi žmonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-08-15 20:04

Dalinkitės:  


Daug jau­nų ke­tur­va­la­kie­čių ket­vir­to­jo de­šimt­me­čio vi­du­ry­je bu­vo su­si­bū­rę į pa­va­sa­ri­nin­kų or­ga­ni­za­ci­ją, sa­vo bal­sais jie džiu­gi­no žmo­nes ir šlo­vi­no Die­vą.

Nuot­rau­ka iš Č.Vo­sy­lie­nės as­me­ni­nio al­bu­mo


Derlingoje žemėje gyveno kūrybingi žmonės

Tai, kad Ke­tur­va­la­kių apy­lin­kė­se gy­ve­no žmo­nės jau XVI am­žiu­je, liu­di­ja Lan­ke­liš­kių baž­ny­čios met­ri­kai. Tuo lai­ku Pu­nios gi­rio­je ka­ra­lie­nei Bo­nai ko­lo­ni­zuo­jant že­mes ne­daug bu­vo kai­mų ir gy­ven­to­jų. Mi­ni­mi 1613 me­tais jau esan­tys Ke­tur­va­la­kiai, 1621 me­tais – Geis­te­riš­kiai, 1627 metais – Ber­ži­niai ir dar ke­le­tas ki­tų.

Iš „ke­tu­rių va­la­kų“, ku­riuos ma­ti­nin­kai at­ma­ta­vo, ir ki­lo kai­mo pa­va­di­ni­mas. Jo že­mės yra tarp dvie­jų apie pu­sant­ro ki­lo­met­ro ei­nan­čių vieš­ke­lių iš pie­tų į šiau­rę tarp Vil­ka­viš­kio–Ma­ri­jam­po­lės–Kal­va­ri­jos tri­kam­pių prie Raus­vės upe­lio. Kryž­ke­lių ga­luo­se ca­ro lai­kais ka­bo­jo len­te­lės, ant ku­rių že­miau her­bo su dvi­gal­viu ere­liu bu­vo pa­ra­šy­tas gy­ven­vie­tės pa­va­di­ni­mas, gy­ven­to­jų ir ūkių skai­čius.

Pir­mo­ji Ke­tur­va­la­kių kop­ly­čia pa­mi­nė­ta 1765 me­tais. Po ket­ve­rių me­tų po­pie­žius Kle­men­sas XIV su­tei­kė baž­ny­čiai Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos gi­mi­mo var­dą. Prieš 230 me­tų (1777 m.) Vil­niaus vys­ku­pas Ma­sals­kis įkū­rė sa­va­ran­kiš­ką pa­ra­pi­ją, o 1786 me­tais ku­ni­gas A.Adei­ka pa­sta­tė me­di­nę baž­ny­čią.

Nuo 1865 me­tų dva­si­niu ke­tur­va­la­kie­čių gy­ve­ni­mu ir pe­da­go­gi­niu la­vi­ni­mu rū­pi­no­si ku­ni­gas J.Ši­pai­la. Jis pa­sta­tė iš lau­ko ak­me­nų su­mū­ry­tą var­pi­nę, ku­rios pa­skir­tis bu­vo drau­ge ir šven­to­riaus var­tai. Tai re­ta kom­bi­na­ci­ja Lie­tu­vo­je.

Šis ku­ni­gas prie baž­ny­čios įstei­gė kai­mo mo­kyk­lė­lę, glo­bo­jo ir lei­do į Ma­ri­jam­po­lės gim­na­zi­ją se­sers sū­nų Jo­ną Jab­lons­kį – Ry­giš­kių Jo­ną. Kun. J.Ši­pai­la mi­rė 1879 me­tais, pa­lai­do­tas šven­to­riaus kop­ly­čios rū­sy­je.

Iš kar­tos į kar­tą per­duo­ti pri­si­mi­ni­mai apie Ke­tur­va­la­kiuo­se mo­ky­to­ja­vu­sį J.Ven­cių. Bai­gęs mo­ky­to­jų kur­sus Vei­ve­riuo­se, į Ke­tur­va­la­kius jis at­si­kė­lė 1895 me­tais. Tai bu­vo iš­ti­ki­mas tau­tos dva­sios pa­trio­tas, pa­žan­gių idė­jų puo­se­lė­to­jas, ge­ras ke­tur­va­la­kie­čių drau­gas. Kad mo­ki­niai ge­riau su­vok­tų moks­lo svar­bą, jis su­si­ra­ši­nė­jo su gar­siu moks­li­nin­ku fi­lo­lo­gu, kal­bų ty­ri­nė­to­ju V.For­tu­na­to­vu, pa­lai­kė ry­šius su Vol­te­riu.

1913 me­tais, mi­nint Ru­si­jos ca­rų Ro­ma­no­vų di­nas­ti­jos 300 me­tų ju­bi­lie­jų, J.Ven­cius bu­vo ap­do­va­no­tas auk­so me­da­liu „Už stro­pu­mą“. Val­džia su­tei­kė jam tei­sę va­din­tis „gar­bės pi­lie­čiu“. Mo­ky­to­jas mi­rė 1938 me­tais, pa­lai­do­tas Ma­ri­jam­po­lės mies­to ka­pi­nė­se.

Ke­tur­va­la­kių kraš­to žmo­nės ne­pa­mirš­ta sa­vo kraš­tie­čio P.Ar­mi­no-Tru­pi­nė­lio. Pa­mink­li­nis ak­muo, sto­vin­tis jo tė­viš­kė­je, pri­me­na, kad čia 1853 me­tais gi­mė „Lie­tu­viš­kos chres­to­ma­ti­jos“ su­da­ry­to­jas, vie­nas pir­mų­jų ru­sų poe­zi­jos ver­tė­jas į lie­tu­vių kal­bą, poe­tas. Mi­rė jis 1885 me­tais, pa­lai­do­tas Ma­ri­jam­po­lės mies­to ka­pi­nė­se.

Ke­tur­va­la­kių mo­kyk­lo­je mo­kė­si ir poe­tas Juo­zas Tys­lia­va. Jis bu­vo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­ris, da­ly­va­vo ke­tur­vė­ji­nin­kų są­jū­dy­je, pa­ren­gė su­val­kie­čių poe­zi­jos an­to­lo­gi­ją „Sū­du­va“ (1924 m.), iš­lei­do ne­ma­žai poe­zi­jos rin­ki­nių. Poe­tas gi­mė 1902 m. Geis­te­riš­kiuo­se, mi­rė 1961 me­tais JAV, pa­lai­do­tas Vil­niu­je.

Dip­lo­ma­ti­nė­je tar­ny­bo­je Ka­na­do­je dir­bo ke­tur­va­la­kie­tis J.Žmui­dzi­na. Gi­mė jis 1898 m. tur­tin­go ūki­nin­ko šei­mo­je, vi­si bro­liai ir se­se­rys bu­vo iš­si­la­vi­nę, ger­bia­mi žmo­nės. Žmui­dzi­nų pa­li­kuo­nys dar ir da­bar tvir­ti­na, jog kai­mas kū­rė­si Žmui­dzi­nų že­mė­je.

1914 me­tais Ke­tur­va­la­kiuo­se įsi­kū­rė ūki­nin­kų kuo­pa „Dir­va“, o 1925 me­tais bu­vo įsteig­ta stam­bi pie­no per­dir­bi­mo bend­ro­vė, ku­rios pro­duk­ci­ja ke­lia­vo į už­sie­nį, sa­vo par­duo­tu­ves stei­gė ūki­nin­kai J.Žmui­dzi­na, Mel­ni­kas, Ka­li­naus­kas.

Ku­ni­go J.Šve­do pa­stan­go­mis bu­vo įsteig­ta ka­ta­li­kiš­ka pa­va­sa­ri­nin­kų or­ga­ni­za­ci­ja. Apie 1931 me­tus ją glo­bo­jo kunigas J.Kriš­to­lai­tis, jo rū­pes­čiu bu­vo įsteig­ta bib­lio­te­ka.

1934 me­tais Ke­tur­va­la­kių baž­ny­čios cho­ras, va­do­vau­ja­mas var­go­ni­nin­ko Do­vy­dai­čio, da­ly­va­vo Eu­cha­ris­ti­nia­me kong­re­se Kau­ne, ku­rio me­tu di­ri­gen­tas Kon­ra­das Ka­vec­kas dė­ko­jo cho­rui ir va­do­vui už gra­žų gie­do­ji­mą.

Šią sa­vo pa­sa­ko­ji­mo da­lį no­riu baig­ti gar­baus mo­ky­to­jo kraš­to­ty­ri­nin­ko Sta­sio An­ke­vi­čiaus žo­džiais, kad „kiek­vie­nas daik­tas tu­ri sa­vo praei­tį. Tuo la­biau žmo­gus, ku­ris ga­li už­ra­šy­ti tai, ką ma­tė, iš­gy­ve­no. Jei­gu žmo­nės už­ra­šy­tų sa­vo praei­tį, tai is­to­ri­ja mums ne­lik­tų ūka­no­ta, pa­slap­tin­ga – ji bū­tų rea­li, tik­ra“.



Čes­lo­va VO­SY­LIE­NĖ




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas