„Santaka“ / Abiturientus papiktino filmuotojo klaidos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-08-15 19:50

Dalinkitės:  


Fil­mą mon­ta­vęs J.Juš­ke­vi­čius ne­pas­te­bė­jo įsi­vė­lu­sios rašybos klai­dos ir dėl to nuo­šir­džiai at­si­pra­šo.

Autorės nuotr.


Abiturientus papiktino filmuotojo klaidos

Kristina VAITKEVIČIENĖ



Į re­dak­ci­ją ke­le­to „Auš­ros“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los abi­tu­rien­tų var­du krei­pė­si Ir­ma Kur­šen­tai­ty­tė, ne­pa­ten­kin­ta jų iš­leis­tu­ves įam­ži­nu­sio Jo­no Juš­ke­vi­čiaus dar­bu.



Abiturientų pretenzijos

Laiš­ke re­dak­ci­jai ra­šo­ma:

„Vi­siems mū­sų pa­sku­ti­niams me­tams mo­kyk­lo­je įam­žin­ti bu­vo pa­kvies­tas Jo­nas Juš­ke­vi­čius. Fil­muo­to­jas įam­ži­no Rug­sė­jo pir­mo­sios, šim­ta­die­nio, pa­sku­ti­nio skam­bu­čio šven­tes, fil­ma­vo iš­leis­tu­ves. Po iš­leis­tu­vių šven­tės su­si­ta­rė­me su J.Juš­ke­vi­čiu­mi, kad atei­si­me į stu­di­ją pa­si­žiū­rė­ti, kaip vyks­ta mon­ta­vi­mo dar­bai. Šim­ta­die­nį bei pa­sku­ti­nį skam­bu­tį mes ma­tė­me. Pa­gei­da­vo­me su­trum­pin­ti kal­bas (A.Ser­nec­ko, A.Ži­ke­vi­čiaus bei kla­sių auk­lė­to­jų) ir neiš­kirp­ti dvy­lik­to­kų tes­ta­men­to vai­di­ni­mo (jo bu­vo pa­lik­ta tik pu­sė). Taip pat pa­pra­šė­me, kad neiš­kirp­tų iš­leis­tu­vių dai­nų, kom­po­zi­ci­jos bei val­so. Jis su­ti­ko ir lie­pė pa­bai­go­je mė­ne­sio atei­ti pa­siim­ti įra­šų.

Per­žiū­rė­ju­si juos­tą no­rė­jau tik verk­ti. Vi­sų pir­ma ger­bia­mas fil­muo­to­jas per Rug­sė­jo pir­mą­ją „tru­pu­tį“ su­kly­do, to­dėl mū­sų juos­to­je pir­mo­kus į ka­ted­rą ly­di Sa­lo­mė­jos Nė­ries vi­du­ri­nės mo­kyk­los abi­tu­rien­tai! Mi­šias ka­ted­ro­je žiū­rė­ti pa­bo­do.

Vė­liau ope­ra­to­rius įslin­ko į mo­ky­to­jų kam­ba­rį, nu­fil­ma­vo apie pa­mo­kas be­si­šne­ku­čiuo­jan­čias auk­lė­to­jas. Na, ko­dėl gi ne, pri­si­mi­ni­mas gra­žus. Ta­čiau jei jau bu­vo pas auk­lė­to­jas, ga­lė­jo su jo­mis pa­si­tar­ti, ka­da pas ku­rią į kla­sę atei­ti fil­muo­ti. Į rea­li­nio pro­fi­lio abi­tu­rien­tų pir­mą­ją pa­mo­ką J.Juš­ke­vi­čius atė­jo ta­da, kai jie įnir­tin­gai kaž­ką ra­šė...

Šim­ta­die­nio šven­tė su­mon­tuo­ta ge­rai, ta­čiau iš jo­je bu­vu­sių įdo­mių už­duo­čių įdė­tos tik ke­lios. Pu­sę va­lan­dos lai­ko ten­ka ste­bė­ti šo­kius bei links­my­bes.

Pas­ku­ti­nio skam­bu­čio šven­tė... Et, po vi­sų il­gų kal­bų ir svei­ki­ni­mų kal­ba auk­lė­to­ja, ir štai kur bu­vęs, kur ne­bu­vęs ant sce­nos at­si­ran­da abi­tu­rien­to „la­vo­nas“ (dvy­lik­to­kų tes­ta­men­to vai­di­ni­mo pa­bai­ga)!? Nei tė­vai, nei drau­gai, aiš­ku, ne­sup­ra­to, kas įvy­ko.

Pa­ga­liau iš­leis­tu­vės ir... „Abi­tu­riAn­tų ates­ta­tai“ (taip ir bu­vo pa­ra­šy­ta juos­to­je!). Kal­bė­jo mokyklos di­rek­to­rius, auk­lė­to­ja, pa­va­duo­to­ja, Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jas.

Ir, ma­tyt pa­gal­vo­jęs, kad vie­tos vis­kam įdė­ti ne­liks, fil­muo­to­jas... neį­dė­jo ates­ta­tų tei­ki­mo.

To­liau dai­na, vis­kas ge­rai, gra­žiai su­mon­tuo­ta, kla­sių nuo­trau­kos... Lau­kiu iš­kil­min­go val­so. Bet ope­ra­to­riui, ma­tyt, pa­si­ro­dė, kad va­do­vė Vi­li­ja Mer­čai­tie­nė ne­la­bai mo­ka pa­reng­ti šo­kio kom­po­zi­ci­ją, to­dėl jis „įme­tė“ ga­ba­lė­lį šo­kio pa­bai­gos, už­dė­jo ro­žių už­sklan­dą, ta­da vėl įter­pė ga­ba­lė­lį val­so pra­džios. Žo­džiu, val­sas per­da­ry­tas.

Na, ir links­miau­sia da­lis. Fil­muo­to­jas pri­gau­dė epi­zo­dų, kaip mer­gi­nos šok­da­mos si­jo­nus kil­no­ja, kaip vie­na mo­ki­nė, dai­nuo­jant il­giau­sių me­tų, vy­no bu­te­lį už­si­ver­tu­si mė­gau­ja­si...

Vė­liau sce­nos prie eže­ro dar bū­tų nie­ko – pa­ro­dė po­re­les, lai­ve­lius, eže­rą ir... šam­pa­no bu­te­lį, iš­ger­tą už nu­ga­rų! Skam­bant gra­žioms ei­lėms apie gy­ve­ni­mo ke­lią, ro­do­mas ta­kas nuo eže­ro ir juo na­mo ei­nan­tys ke­li jau­nuo­liai... su šam­pa­no bu­te­liu.

Ėjo daug žmo­nių, bet skam­bant ly­riš­kiems žo­džiams rei­kė­jo įdė­ti bū­tent tuos ke­lis ir dar tris kar­tus tą pa­tį epi­zo­dą pa­kar­to­ti! Per­ša­si iš­va­da, kad mes ten tik gir­ta­vo­me, nors pa­si­gė­ru­sių ne­bu­vo. Tai kaip mums to­kią juos­tą pa­ro­dy­ti tė­vams? J.Juš­ke­vi­čius bu­vo pa­pra­šy­tas už­fik­suo­ti gra­žiau­sias aki­mir­kas, o ne pa­si­ty­čio­ti iš mū­sų.

Nuė­ju­si at­siim­ti dis­ko su fil­mu ga­vau pa­siū­ly­mą: su­mo­kėk dar 20 li­tų (be tų 40 li­tų, ku­riuos jau su­mo­kė­jau) ir gau­si tre­čią dis­ką, ku­ria­me bus ir ates­ta­tų įtei­ki­mai.

Vi­so kū­ri­nio „vi­nis“ – už­ra­šas prie tų jau­nuo­lių ant ke­lio: „Sėk­mės jums gy­ve­ni­mo ke­lį!!!“ Kai pa­sa­kiau apie klai­dą, au­to­rius pa­reiš­kė, kad bu­vo pa­var­gęs, nak­tį įra­ši­nė­jo, mon­ta­vo ir ap­skri­tai – čia ne es­mė.“




Viską sutalpinti sunku

Su laiš­ku su­pa­žin­din­tas Jo­nas Juš­ke­vi­čius sa­kė, kad to­kius prie­kaiš­tus gir­di pir­mą kar­tą. Tie­siai į akis to­kių žo­džių filmuotojui nie­kas neiš­sa­kė, prie­šin­gai – dau­ge­lis džiau­gė­si jo dar­bu, gy­rė.

– Sa­kė man kaž­kas, kad yra dvi klai­dos, bet da­bar pa­tai­sy­ti vi­sus įra­šus jau per vė­lu, – kal­bė­jo J.Juš­ke­vi­čius, ma­nan­tis, kad vi­siems įtik­ti neį­ma­no­ma.

Jo nuo­mo­ne, fil­muo­jant vi­są abi­tu­rien­tų lai­dą sun­ku at­rink­ti, ku­rie yra iš hu­ma­ni­ta­rų kla­sės, o ku­rie – iš va­di­na­mų­jų rea­lų.

Pas­ta­rie­ji moksleiviai bu­vo ak­ty­ves­ni, su­lau­kė dau­giau dė­me­sio, to­dėl ir dau­giau fil­muo­ti – pa­sak fil­mo au­to­riaus, gal­būt kai kam tai ne­pa­ti­ko.

– Bu­vo fil­muo­ti ke­tu­ri ren­gi­niai, vis­ką rei­kė­jo su­tal­pin­ti į du dis­kus po dvi va­lan­das truk­mės. Man bu­vo pa­sa­ky­ta, kad ates­ta­tų įtei­ki­mo fil­muo­ti ne­rei­kia, tik fo­tog­ra­fuo­ti. Kas no­rė­jo – už­si­sa­kė nuo­trau­kų, – sa­kė J.Juš­ke­vi­čius.



Ką įrašyti, sprendė patys

Pa­si­ro­do, pas ope­ra­to­rių bu­vo atė­ju­si abi­tu­rien­tų gru­pe­lė, per­žiū­rė­jo vi­są me­džia­gą, pa­sa­kė, ką trum­pin­ti, ką pa­lik­ti, su­de­ri­no pa­grin­di­nius mo­men­tus.

O abi­tu­rien­tų ve­da­mi Sa­lo­mė­jos Nė­ries vi­du­ri­nės mo­kyk­los pir­mo­kė­liai pir­ma­me pla­ne at­si­ra­do tik fil­muo­jant ma­si­nius vaiz­dus, nes į ka­ted­rą šven­tės die­ną bend­ro­je ei­se­no­je ėjo abie­jų mies­to vi­du­ri­nių mo­kyk­lų mo­ki­niai.

– Ra­šo, kad įslin­kau į mo­ky­to­jų kam­ba­rį, – laiš­ko au­to­rės kri­ti­ka ste­bė­jo­si J.Juš­ke­vi­čius. – Bet juk bū­tent su mo­ky­to­jais ir bu­vo su­de­rin­ta, į ku­rią kla­sę ka­da ei­ti, net mi­nu­čių tiks­lu­mu gra­fi­kas bu­vo su­ra­šy­tas. Abi­tu­rien­tai lau­kė pa­si­ruo­šę, pa­sku­ti­nę pa­mo­ką auk­lė­to­jos ve­dė taip, kaip no­rė­jo, kad ji at­ro­dy­tų juos­to­je.

O koks dar abi­tu­rien­to la­vo­nas? Skam­ba šiur­piai. Ne­ma­čiau jo­kio la­vo­no. Gal čia iš jų vai­di­ni­mo? Ga­lė­jo bū­ti, kad kei­čiau juos­tą, tad ne vis­ką įra­šiau.



Įrašė du filmo variantus

J.Juš­ke­vi­čius ne­slė­pė, kad jį su­jau­di­no ne­ti­kė­ta kri­ti­ka, daug kar­tų po to dar per­žiū­rė­jo sa­vo dar­bą, sa­vik­ri­tiš­kai ver­ti­no kiek­vie­ną epi­zo­dą.

– Aš at­si­pra­šau už rašybos klai­das. Nak­tį dir­bau, ne­pas­te­bė­jau, o ra­šy­bos klai­dos žo­dy­je „abi­tu­rien­tai“ aš fil­me tik­rai ne­ma­čiau, nors per­žiū­rė­jau pa­skui ne kar­tą, – sa­kė J.Juš­ke­vi­čius, tvir­tin­da­mas, kad abi­tu­rien­tai pra­šė kuo grei­čiau su­tvar­ky­ti įra­šus, to­dėl sten­gė­si, sku­bė­jo. – Jei­gu kam fil­mas ne­pa­tin­ka, ga­liu per­da­ry­ti. Bet gal­būt yra ge­res­nių mon­tuo­to­jų – pra­šau, te­gul atei­na ir su­si­mon­tuo­ja. O gal čia ma­ne ty­čia no­ri su­žlug­dy­ti?.. Bū­tu­mė­te ma­tę me­džia­gą, iš ku­rios da­riau fil­mą, – ne­bu­vo ten dau­giau iš ko.

Fil­mo au­to­rius tei­gė, kad yra du dis­kų va­rian­tai – su ates­ta­tų įtei­ki­mu ir be jo. Kas no­rė­jo, ga­lė­jo pa­si­rink­ti sau tin­ka­mą.



Dėl skonio nepasiginčysi

Pa­kal­bi­no­me ke­le­tą abi­tu­rien­tų iš ki­tų kla­sių. Nuo­mo­nės bu­vo pa­na­šios. „Ne­sa­ko­me, kad tai – pa­ts ge­riau­sias fil­mas. Aiš­ku, ta ra­šy­bos klai­da fil­mo ga­le gar­bės ne­da­ro, bet šiaip di­de­lių prie­kaiš­tų ne­tu­ri­me. Be to, kol dar vis­kas švie­žia, kol gy­ve­na­me iš­leis­tu­vių įspū­džiais – vis­kas at­ro­do ki­taip. Nė vie­nas fil­mas ne­per­teiks mū­sų jaus­mų, nė vie­na nuo­trau­ka neatsk­leis, ką mes jau­tė­me iš tik­rų­jų. Gal po me­tų, po ki­tų sė­dė­si­me ir žiū­rė­si­me tą pa­tį fil­mą vi­sai ki­taip – steng­si­mės at­pa­žin­ti vi­sas smulk­me­nas, ma­ty­ti vi­sus už­fik­suo­tus epi­zo­dus. Fil­muo­to­jo ne­pei­kia­me, juk žmo­gus sten­gė­si, da­rė, kad bū­tų grei­čiau ir ge­riau, at­si­žvel­gė į dau­gu­mą mū­sų pa­gei­da­vi­mų. O dėl sko­nio nie­kas ne­si­gin­či­ja: vie­niems vie­ni da­ly­kai pa­tin­ka, ki­tiems – ki­ti...“ – kalbėjo jaunimas.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas