„Santaka“ / Seniūną džiugina bendruomenių aktyvumas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-08-15 19:37

Dalinkitės:  


Se­niū­nas pa­de­monst­ra­vo vi­suo­ti­nai ge­riau­siu pri­pa­žin­to Šei­me­nos se­niū­ni­jos her­bo pa­vyz­dį.

Autorės nuotr.


Seniūną džiugina bendruomenių aktyvumas

Birutė NENĖNIENĖ

Po­kal­bis su Gin­tu BA­KŪ­NU apie Šei­me­nos se­niū­ni­ją pra­si­dė­jo, ga­li­ma sa­ky­ti, ant se­niū­no ato­sto­gų slenks­čio. Paš­ne­ko­vas sakė, jog ato­sto­gau­da­mas ku­rį lai­ką į mo­bi­lio­jo te­le­fo­no skam­bu­čius neat­si­liep­siąs. Mat be­veik de­šimt­me­tį dirb­da­mas šia­me po­ste jis iš­mo­ko nors trum­pam atsiriboti nuo kas­die­ni­nio dar­bo tem­po ir jo su­kel­tos įtam­pos. Ta­čiau pa­šne­ko­vas ma­no, jog vi­siš­kai „at­si­jung­ti“ bū­tų net ža­lin­ga, o dir­bant ma­žas ato­sto­gas ga­li­ma pa­si­da­ry­ti kad ir sa­vait­ga­liais.



Pla­nuo­ja eta­pais

Pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį tik rugp­jū­tį ato­sto­gau­jan­tis se­niū­nas dar­bus pla­nuo­ja­si dviem eta­pais: iki ato­sto­gų ir po jų, o jei dar tiks­liau – iki di­džiau­sių se­niū­ni­jo­je šven­čia­mų Oni­nių at­lai­dų ir po jų. „Per pir­mą­jį pus­me­tį sten­gia­mės pa­nau­do­ti gau­tas lė­šas, nu­veik­ti pa­grin­di­nius dar­bus“, – sa­kė G.Ba­kū­nas. Ga­lop pri­si­pa­ži­no, jog to­kį ato­sto­gų lai­ką pa­si­ren­ka ir dar dėl vie­nos prie­žas­ties – esąs „pri­jau­čian­tis ūki­nin­kas“. Jis tę­sia šei­mos žem­dir­biš­kas tra­di­ci­jas, nes tu­ri iš se­ne­lio, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­rio, pa­vel­dė­jęs že­mės.

Se­niū­nas sa­kė sa­vo dar­bus są­ly­giš­kai skirs­tąs į ūki­nius ir kū­ry­bi­nius. Pas­ta­rie­siems įgy­ven­din­ti, pa­sak jo, tu­ri bū­ti nuo­tai­ka, ati­tin­ka­ma vi­di­nė bū­se­na, nors ir ūki­nė veik­la jam – kū­ry­bin­ga kas­die­ny­bė.

Kad ne­si­jaus­tų sko­lin­gas Gu­de­lių kraš­tui, pa­sku­ti­nę die­ną prieš ato­sto­gas se­niū­nas pa­si­rū­pi­no pa­žvy­ruo­ti be­veik ki­lo­met­ro il­gio Aly­vų gat­vę.



Tvar­kos iš­moks­ta­ma sa­vo kai­me

Pa­sak G.Ba­kū­no, kad žmo­nės ne­prie­kaiš­tau­tų, jog dau­giau dė­me­sio ski­ria­ma Al­vi­tui, at­si­žvel­gus į gy­ven­to­jų po­rei­kius ir rei­ka­lin­gu­mą, spe­cia­lis­tų pa­ta­ri­mus, sten­gia­ma­si lė­šas pa­skirs­ty­ti vi­soms gy­ven­vie­tėms. Tai pa­sa­ky­ti­na ir apie ke­lių tai­sy­mą, ir apie gat­vių ap­švie­ti­mą. Iš 20 pla­nuo­tų ap­švies­ti gy­ven­vie­čių dar ke­tu­rių pa­reng­ti pro­jek­tai kol kas neį­gy­ven­din­ti.

Se­niū­ni­jo­je ne­ma­žai da­ro­ma ge­ri­nant ke­lių inf­rast­ruk­tū­rą. Lė­šų gau­na­ma iš Ke­lių fon­do, ge­ra­no­riš­kai pa­lai­ko su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras A.But­ke­vi­čius, to­dėl per­nai pa­vy­ko Ser­do­kų gy­ven­vie­tė­je nu­ties­ti pės­čių­jų ta­kus. Šie­met gau­ta lė­šų pės­čių­jų ta­kui Mal­dė­nų kai­me nu­ties­ti. Pės­čių­jų ir dvi­ra­čių ta­kas iki ru­dens bus įreng­tas ki­to­je svar­bio­je su­si­sie­ki­mo tra­so­je – tarp Al­vi­to ir Pae­že­rių. Pa­sak se­niū­no, ta­da bus sau­giau į mo­kyk­lą ei­nan­tiems Čyč­kų kai­mo vai­kams. Al­vi­to mo­kyk­los bend­ruo­me­nė šio ta­ko lau­kian­ti ir kaip pa­žin­ti­nės, ir kaip spor­ti­nės tra­sos. Tri­jų ki­lo­met­rų sau­gus ta­kas moks­lei­vius daž­niau nu­ves į Pae­že­rių dva­ro rū­mus, par­ką, mu­zie­jų.

Se­niū­nas pa­si­džiau­gė, kad pa­vy­ko su­ras­ti lė­šų su­tai­sy­ti Ki­si­niš­kių–Pa­tun­kiš­kių–Čyčkų–Alvito ke­lio ruo­žą, ku­riuo į mo­kyk­lą ve­ža­mi vai­kai.

„Nu­ties­ti ar su­tai­sy­ti vie­ti­nės reikš­mės ke­liai, ta­ke­liai pa­dės ug­dy­ti sau­gu­mo jaus­mą ke­liuo­se. Kad žmo­gus tvar­kin­gai elg­tų­si iš­vy­kęs sve­tur, vi­sų pir­ma to tu­ri iš­mok­ti sa­vo kai­me“, – tei­gė G.Ba­kū­nas.



Jau tu­rės her­bą

Kal­bė­da­mas apie „kū­ry­bi­nius“ dar­bus se­niū­nas pa­si­džiau­gė, jog se­niū­ni­ja jau be­veik tu­ri her­bą.

Her­bo kū­ri­mas bu­vo ati­dė­lio­ja­mas daug me­tų ne vien dėl to, kad tai bran­gus da­ly­kas. Bu­vo pri­trūk­ta kū­ry­bi­nių min­čių ar ne­pa­vy­ko jų su­de­rin­ti. Ga­lop bend­ruo­me­nė­se ap­tar­tos idė­jos bu­vo per­teik­tos ži­no­mam dai­li­nin­kui Ar­vy­dui Kaž­dai­liui.

Iš įvai­rių pa­siū­ly­mų įsi­tvir­ti­no pa­grin­di­nė min­tis: Šei­me­nos se­niū­ni­ja – tai žem­dir­bys­tės kraš­tas, ne­blo­gai iš­vys­ty­tas vers­lu­mas, iš čia ki­lę žy­mių žmo­nių. Bu­vo siū­lo­mi net de­vy­ni her­bo va­rian­tai. Pa­vyz­džiui, orien­tuo­jan­tis vien į Al­vi­tą, bū­tų už­te­kę pa­vaiz­duo­ti ries­tai­nius, dū­dą, kiek pla­čiau žiū­rint – kū­ry­bą sim­bo­li­zuo­jan­čią kny­gą, iš lieps­nos ky­lan­tį paukš­tį, me­dį ir t. t. He­ral­di­kos ko­mi­si­jo­je bu­vo pa­siū­ly­ta ap­si­sto­ti ties tri­mis sim­bo­liais, to­dėl pa­si­rink­tas ra­tų, brank­to ir me­džio de­ri­nys – po­teks­tė­je tai reiš­kia žem­dir­bys­tę, vers­lu­mą, iš me­džio išau­gan­čius vai­sius (žmo­nes, duo­ną, idė­jas, di­dy­bę ir t. t.). Sim­bo­liai tu­rė­tų bū­ti iš­siu­vi­nė­ti auk­so spal­vos siū­lais ant ža­lio pa­grin­do. Ti­ki­ma­si, kad ga­lu­ti­nis her­bo „pa­lai­mi­ni­mas“ ki­tą­met su­taps su di­džiau­sia se­niū­ni­jos me­ti­ne šven­te – Oni­nė­mis.



Sta­tys baž­ny­čią

Šei­me­nos se­niū­ni­jos pa­kraš­ty­je, to­liau nuo Klam­pu­čių gy­ven­vie­tės, tar­tum pa­si­slė­pu­si sto­vi medinė Lan­ke­liš­kių pa­ra­pi­jos baž­ny­čia. Vie­tos bend­ruo­me­nės ini­cia­ty­va prieš ke­le­rius me­tus prie ka­ro me­tais griu­vė­siais pa­vers­tos mū­ri­nės baž­ny­čios kry­žiu­mi ir ki­tais sim­bo­liais bu­vo pa­žy­mė­ta jos is­to­ri­nė ver­tė. Iš čia 1941-ai­siais me­tais, pir­mą­ją ka­ro die­ną, en­ka­vė­dis­tai iš­ve­žė ir Bu­da­vo­nės miš­ko pa­kraš­ty­je nu­kan­ki­no tris ku­ni­gus. Ro­dos, daug gir­dė­ta ir iš­sa­ky­ta apie šią is­to­ri­ją, ta­čiau pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis pa­sie­kė ži­nia, jog už­sie­ny­je žmo­nės yra iš­sau­go­ję au­ten­tiš­kų kan­ki­nių ku­ni­gų lai­do­tu­vių nuo­trau­kų.

Nuo šio pa­va­sa­rio pra­si­dė­jo dar­bai ir­gi ka­ro su­nai­kin­tos Al­vi­to bu­vu­sios mū­ri­nės baž­ny­čios šven­to­riu­je.

Bū­tų ne­tei­sin­ga tvir­tin­ti, jog žmo­nių nuo­mo­nė dėl baž­ny­čios sta­ty­bos yra vie­na­ly­tė. Pa­sak se­niū­no, prie dar­bų sėk­mės pri­si­dė­tų ir tai, kad žmo­nės idė­ją pa­lai­ky­tų sa­vo ge­ra­no­riš­ku­mu ir pa­ta­ri­mais. Pak­laus­tas, ar jis šven­to­vės at­sta­ty­mo ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­riu esąs dėl to, kad ei­na se­niū­no pa­rei­gas, G.Ba­kū­nas pa­ti­ki­no, jog tų dar­bų im­tis jau­čia ir vi­di­nę pa­rei­gą, nes jo šei­mos šak­nys krikš­čio­niš­kos, pa­ts esąs ka­ta­li­kas.



No­ri gy­ven­ti gra­žiau

Kaip ir vi­sa­me ra­jo­ne, se­niū­ni­jo­je ma­žė­ja gy­ven­to­jų. Ne­ma­žai dar­bin­go am­žiaus žmo­nių iš­va­žiuo­ja į už­sie­nį. Ta­čiau to­kio­se vie­to­vė­se, kaip Pae­že­riai, Al­vi­tas, Pūs­ta­pė­džiai, Ser­do­kai, Ka­ra­liai, Ki­si­niš­kiai, yra ne­ma­žai jau­nų šei­mų, įsi­tvir­ti­nu­sių ir tik­riau­siai lik­sian­čių Lie­tu­vo­je.

Se­niū­nas ne­pra­lei­do pro­gos dar kar­tą pa­si­džiaug­ti kai­mo bend­ruo­me­nių ak­ty­vu­mu, ku­rios įvai­riems pro­jek­tams lė­šų pri­trau­kia ir iš Eu­ro­pos fon­dų, vys­to sa­vo veik­lą, tel­kia žmo­nes. Sut­var­ky­ti Ser­do­kų bend­ruo­me­nės na­mai, Ka­ra­lių bend­ruo­me­nė pa­gal pa­teik­tą pro­jek­tą lai­mė­jo lė­šų, ren­gia­mas pro­jek­tas Klam­pu­čių bend­ruo­me­nės na­mams.

Se­niū­ni­jo­je pa­sta­ruo­ju me­tu jau­čia­mas gy­ven­to­jų su­ju­di­mas puoš­ti sa­vo so­dy­bas.

Bend­ruo­me­nės dėl ap­lin­kos gro­žio, tvar­kin­gu­mo ke­lia se­niū­ni­jai tam tik­rus rei­ka­la­vi­mus, pa­vyz­džiui, kad prie bend­ruo­me­nių na­mų te­ri­to­ri­jos bū­tų as­fal­tuo­tos, ap­švies­tos, įtai­sy­tos skel­bi­mų len­tos in­for­ma­ci­jai skelb­ti.

Se­niū­ni­jo­je, be da­bar jau vei­kian­čių bend­ruo­me­nių, se­niū­no nuo­mo­ne, tu­rė­tų at­si­ras­ti dar dvi. Tai Pae­že­rių ir Stir­niš­kių–Su­val­kų–Gu­de­lių kraš­to bend­ruo­me­nės. Pa­sak se­niū­no, bend­ruo­me­nių eg­zis­ta­vi­mas svar­bus ir tuo, kad kiek­vie­na jų ke­lia sa­vo kraš­to, sa­vo ap­lin­kos so­cia­li­nes ir eko­no­mi­nes pro­ble­mas, ku­rios pa­sie­kia se­niū­ni­ją. To­kiu bū­du kai ku­rie klau­si­mai ga­li pa­siek­ti ir ra­jo­no Ta­ry­bą.

„La­bai svar­bu, kad kai­mo žmo­nės gau­tų me­di­ci­nos pa­slau­gas, to­dėl džiu­gu, kad pa­vy­ko ras­ti lė­šų Klam­pu­čių ir Pūs­ta­pė­džių me­di­ci­nos punk­tams su­re­mon­tuo­ti“, – apie pa­sta­ro­jo me­to dar­bus kal­bė­jo se­niū­nas.



Ga­li­ma ir pa­sva­jo­ti...

Šei­me­nos se­niū­ni­jos te­ri­to­ri­ja tur­tin­ga miš­ke­lių, eže­rų, gar­si žy­mių žmo­nių tė­viš­kė­mis, Pae­že­rių dva­ru.

„Mums la­bai sma­gu, kad pa­vy­ko į Savivaldybės teritorijos bend­ro­jo pla­no projektą įtrauk­ti pa­siū­ly­mą, jog Rip­kaus gi­ria ir prie jos esan­tis Šir­vin­tos upe­lio slė­nis Sa­lo­mė­jos Nė­ries tė­viš­kės link – apie 40 hek­ta­rų – bū­tų pa­tvir­tin­ta kaip rek­rea­ci­nė zo­na“, – kal­bė­jo se­niū­nas apie gra­žias ir lan­ky­ti­nas vie­tas. Se­niū­ni­ja pri­sta­to­ma kaip tu­riz­mui pa­trauk­li te­ri­to­ri­ja: Pod­var­ko, Šil­kai­čių, Pae­že­rių kai­muo­se vei­kia poil­sia­vie­tės, ei­na Su­val­ki­jos dvi­ra­čių ta­ko žie­das.

Ne­se­niai at­kas­tais Al­vi­to baž­ny­čios griu­vė­siais iš­pil­ta eže­ro kran­ti­nės da­lis, atei­ty­je ten bus įreng­ta au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė. Iš tos vie­tos at­si­ve­ria rai­bu­liuo­jan­čio eže­ro vaiz­das, o vandenyje at­si­spin­di apy­lin­kių gro­žis. „Jei­gu eže­ras ne­prik­lau­sy­tų pri­va­čiam sa­vi­nin­kui, tą kran­ti­nę bū­tu­me su­tvar­kę iki pat van­dens, gal­būt ga­li­ma bū­tų pa­gal­vo­ti ir apie ma­žą­ją prie­plau­ką“, – tiek da­bar te­ga­li pa­sa­ky­ti se­niū­nas, kaip ir ki­ti al­vi­tie­čiai ar mies­te­lio sve­čiai žvelg­da­mas į mel­dais apau­gu­sią pa­kran­tę.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas