„Santaka“ / Seniūną džiugina bendruomenių aktyvumas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-08-15 19:37

Dalinkitės:  


Se­niū­nas pa­de­monst­ra­vo vi­suo­ti­nai ge­riau­siu pri­pa­žin­to Šei­me­nos se­niū­ni­jos her­bo pa­vyz­dį.

Autorės nuotr.


Seniūną džiugina bendruomenių aktyvumas

Birutė NENĖNIENĖ

Po­kal­bis su Gin­tu BA­KŪ­NU apie Šei­me­nos se­niū­ni­ją pra­si­dė­jo, ga­li­ma sa­ky­ti, ant se­niū­no ato­sto­gų slenks­čio. Paš­ne­ko­vas sakė, jog ato­sto­gau­da­mas ku­rį lai­ką į mo­bi­lio­jo te­le­fo­no skam­bu­čius neat­si­liep­siąs. Mat be­veik de­šimt­me­tį dirb­da­mas šia­me po­ste jis iš­mo­ko nors trum­pam atsiriboti nuo kas­die­ni­nio dar­bo tem­po ir jo su­kel­tos įtam­pos. Ta­čiau pa­šne­ko­vas ma­no, jog vi­siš­kai „at­si­jung­ti“ bū­tų net ža­lin­ga, o dir­bant ma­žas ato­sto­gas ga­li­ma pa­si­da­ry­ti kad ir sa­vait­ga­liais.



Pla­nuo­ja eta­pais

Pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį tik rugp­jū­tį ato­sto­gau­jan­tis se­niū­nas dar­bus pla­nuo­ja­si dviem eta­pais: iki ato­sto­gų ir po jų, o jei dar tiks­liau – iki di­džiau­sių se­niū­ni­jo­je šven­čia­mų Oni­nių at­lai­dų ir po jų. „Per pir­mą­jį pus­me­tį sten­gia­mės pa­nau­do­ti gau­tas lė­šas, nu­veik­ti pa­grin­di­nius dar­bus“, – sa­kė G.Ba­kū­nas. Ga­lop pri­si­pa­ži­no, jog to­kį ato­sto­gų lai­ką pa­si­ren­ka ir dar dėl vie­nos prie­žas­ties – esąs „pri­jau­čian­tis ūki­nin­kas“. Jis tę­sia šei­mos žem­dir­biš­kas tra­di­ci­jas, nes tu­ri iš se­ne­lio, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­rio, pa­vel­dė­jęs že­mės.

Se­niū­nas sa­kė sa­vo dar­bus są­ly­giš­kai skirs­tąs į ūki­nius ir kū­ry­bi­nius. Pas­ta­rie­siems įgy­ven­din­ti, pa­sak jo, tu­ri bū­ti nuo­tai­ka, ati­tin­ka­ma vi­di­nė bū­se­na, nors ir ūki­nė veik­la jam – kū­ry­bin­ga kas­die­ny­bė.

Kad ne­si­jaus­tų sko­lin­gas Gu­de­lių kraš­tui, pa­sku­ti­nę die­ną prieš ato­sto­gas se­niū­nas pa­si­rū­pi­no pa­žvy­ruo­ti be­veik ki­lo­met­ro il­gio Aly­vų gat­vę.



Tvar­kos iš­moks­ta­ma sa­vo kai­me

Pa­sak G.Ba­kū­no, kad žmo­nės ne­prie­kaiš­tau­tų, jog dau­giau dė­me­sio ski­ria­ma Al­vi­tui, at­si­žvel­gus į gy­ven­to­jų po­rei­kius ir rei­ka­lin­gu­mą, spe­cia­lis­tų pa­ta­ri­mus, sten­gia­ma­si lė­šas pa­skirs­ty­ti vi­soms gy­ven­vie­tėms. Tai pa­sa­ky­ti­na ir apie ke­lių tai­sy­mą, ir apie gat­vių ap­švie­ti­mą. Iš 20 pla­nuo­tų ap­švies­ti gy­ven­vie­čių dar ke­tu­rių pa­reng­ti pro­jek­tai kol kas neį­gy­ven­din­ti.

Se­niū­ni­jo­je ne­ma­žai da­ro­ma ge­ri­nant ke­lių inf­rast­ruk­tū­rą. Lė­šų gau­na­ma iš Ke­lių fon­do, ge­ra­no­riš­kai pa­lai­ko su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras A.But­ke­vi­čius, to­dėl per­nai pa­vy­ko Ser­do­kų gy­ven­vie­tė­je nu­ties­ti pės­čių­jų ta­kus. Šie­met gau­ta lė­šų pės­čių­jų ta­kui Mal­dė­nų kai­me nu­ties­ti. Pės­čių­jų ir dvi­ra­čių ta­kas iki ru­dens bus įreng­tas ki­to­je svar­bio­je su­si­sie­ki­mo tra­so­je – tarp Al­vi­to ir Pae­že­rių. Pa­sak se­niū­no, ta­da bus sau­giau į mo­kyk­lą ei­nan­tiems Čyč­kų kai­mo vai­kams. Al­vi­to mo­kyk­los bend­ruo­me­nė šio ta­ko lau­kian­ti ir kaip pa­žin­ti­nės, ir kaip spor­ti­nės tra­sos. Tri­jų ki­lo­met­rų sau­gus ta­kas moks­lei­vius daž­niau nu­ves į Pae­že­rių dva­ro rū­mus, par­ką, mu­zie­jų.

Se­niū­nas pa­si­džiau­gė, kad pa­vy­ko su­ras­ti lė­šų su­tai­sy­ti Ki­si­niš­kių–Pa­tun­kiš­kių–Čyčkų–Alvito ke­lio ruo­žą, ku­riuo į mo­kyk­lą ve­ža­mi vai­kai.

„Nu­ties­ti ar su­tai­sy­ti vie­ti­nės reikš­mės ke­liai, ta­ke­liai pa­dės ug­dy­ti sau­gu­mo jaus­mą ke­liuo­se. Kad žmo­gus tvar­kin­gai elg­tų­si iš­vy­kęs sve­tur, vi­sų pir­ma to tu­ri iš­mok­ti sa­vo kai­me“, – tei­gė G.Ba­kū­nas.



Jau tu­rės her­bą

Kal­bė­da­mas apie „kū­ry­bi­nius“ dar­bus se­niū­nas pa­si­džiau­gė, jog se­niū­ni­ja jau be­veik tu­ri her­bą.

Her­bo kū­ri­mas bu­vo ati­dė­lio­ja­mas daug me­tų ne vien dėl to, kad tai bran­gus da­ly­kas. Bu­vo pri­trūk­ta kū­ry­bi­nių min­čių ar ne­pa­vy­ko jų su­de­rin­ti. Ga­lop bend­ruo­me­nė­se ap­tar­tos idė­jos bu­vo per­teik­tos ži­no­mam dai­li­nin­kui Ar­vy­dui Kaž­dai­liui.

Iš įvai­rių pa­siū­ly­mų įsi­tvir­ti­no pa­grin­di­nė min­tis: Šei­me­nos se­niū­ni­ja – tai žem­dir­bys­tės kraš­tas, ne­blo­gai iš­vys­ty­tas vers­lu­mas, iš čia ki­lę žy­mių žmo­nių. Bu­vo siū­lo­mi net de­vy­ni her­bo va­rian­tai. Pa­vyz­džiui, orien­tuo­jan­tis vien į Al­vi­tą, bū­tų už­te­kę pa­vaiz­duo­ti ries­tai­nius, dū­dą, kiek pla­čiau žiū­rint – kū­ry­bą sim­bo­li­zuo­jan­čią kny­gą, iš lieps­nos ky­lan­tį paukš­tį, me­dį ir t. t. He­ral­di­kos ko­mi­si­jo­je bu­vo pa­siū­ly­ta ap­si­sto­ti ties tri­mis sim­bo­liais, to­dėl pa­si­rink­tas ra­tų, brank­to ir me­džio de­ri­nys – po­teks­tė­je tai reiš­kia žem­dir­bys­tę, vers­lu­mą, iš me­džio išau­gan­čius vai­sius (žmo­nes, duo­ną, idė­jas, di­dy­bę ir t. t.). Sim­bo­liai tu­rė­tų bū­ti iš­siu­vi­nė­ti auk­so spal­vos siū­lais ant ža­lio pa­grin­do. Ti­ki­ma­si, kad ga­lu­ti­nis her­bo „pa­lai­mi­ni­mas“ ki­tą­met su­taps su di­džiau­sia se­niū­ni­jos me­ti­ne šven­te – Oni­nė­mis.



Sta­tys baž­ny­čią

Šei­me­nos se­niū­ni­jos pa­kraš­ty­je, to­liau nuo Klam­pu­čių gy­ven­vie­tės, tar­tum pa­si­slė­pu­si sto­vi medinė Lan­ke­liš­kių pa­ra­pi­jos baž­ny­čia. Vie­tos bend­ruo­me­nės ini­cia­ty­va prieš ke­le­rius me­tus prie ka­ro me­tais griu­vė­siais pa­vers­tos mū­ri­nės baž­ny­čios kry­žiu­mi ir ki­tais sim­bo­liais bu­vo pa­žy­mė­ta jos is­to­ri­nė ver­tė. Iš čia 1941-ai­siais me­tais, pir­mą­ją ka­ro die­ną, en­ka­vė­dis­tai iš­ve­žė ir Bu­da­vo­nės miš­ko pa­kraš­ty­je nu­kan­ki­no tris ku­ni­gus. Ro­dos, daug gir­dė­ta ir iš­sa­ky­ta apie šią is­to­ri­ją, ta­čiau pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis pa­sie­kė ži­nia, jog už­sie­ny­je žmo­nės yra iš­sau­go­ję au­ten­tiš­kų kan­ki­nių ku­ni­gų lai­do­tu­vių nuo­trau­kų.

Nuo šio pa­va­sa­rio pra­si­dė­jo dar­bai ir­gi ka­ro su­nai­kin­tos Al­vi­to bu­vu­sios mū­ri­nės baž­ny­čios šven­to­riu­je.

Bū­tų ne­tei­sin­ga tvir­tin­ti, jog žmo­nių nuo­mo­nė dėl baž­ny­čios sta­ty­bos yra vie­na­ly­tė. Pa­sak se­niū­no, prie dar­bų sėk­mės pri­si­dė­tų ir tai, kad žmo­nės idė­ją pa­lai­ky­tų sa­vo ge­ra­no­riš­ku­mu ir pa­ta­ri­mais. Pak­laus­tas, ar jis šven­to­vės at­sta­ty­mo ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­riu esąs dėl to, kad ei­na se­niū­no pa­rei­gas, G.Ba­kū­nas pa­ti­ki­no, jog tų dar­bų im­tis jau­čia ir vi­di­nę pa­rei­gą, nes jo šei­mos šak­nys krikš­čio­niš­kos, pa­ts esąs ka­ta­li­kas.



No­ri gy­ven­ti gra­žiau

Kaip ir vi­sa­me ra­jo­ne, se­niū­ni­jo­je ma­žė­ja gy­ven­to­jų. Ne­ma­žai dar­bin­go am­žiaus žmo­nių iš­va­žiuo­ja į už­sie­nį. Ta­čiau to­kio­se vie­to­vė­se, kaip Pae­že­riai, Al­vi­tas, Pūs­ta­pė­džiai, Ser­do­kai, Ka­ra­liai, Ki­si­niš­kiai, yra ne­ma­žai jau­nų šei­mų, įsi­tvir­ti­nu­sių ir tik­riau­siai lik­sian­čių Lie­tu­vo­je.

Se­niū­nas ne­pra­lei­do pro­gos dar kar­tą pa­si­džiaug­ti kai­mo bend­ruo­me­nių ak­ty­vu­mu, ku­rios įvai­riems pro­jek­tams lė­šų pri­trau­kia ir iš Eu­ro­pos fon­dų, vys­to sa­vo veik­lą, tel­kia žmo­nes. Sut­var­ky­ti Ser­do­kų bend­ruo­me­nės na­mai, Ka­ra­lių bend­ruo­me­nė pa­gal pa­teik­tą pro­jek­tą lai­mė­jo lė­šų, ren­gia­mas pro­jek­tas Klam­pu­čių bend­ruo­me­nės na­mams.

Se­niū­ni­jo­je pa­sta­ruo­ju me­tu jau­čia­mas gy­ven­to­jų su­ju­di­mas puoš­ti sa­vo so­dy­bas.

Bend­ruo­me­nės dėl ap­lin­kos gro­žio, tvar­kin­gu­mo ke­lia se­niū­ni­jai tam tik­rus rei­ka­la­vi­mus, pa­vyz­džiui, kad prie bend­ruo­me­nių na­mų te­ri­to­ri­jos bū­tų as­fal­tuo­tos, ap­švies­tos, įtai­sy­tos skel­bi­mų len­tos in­for­ma­ci­jai skelb­ti.

Se­niū­ni­jo­je, be da­bar jau vei­kian­čių bend­ruo­me­nių, se­niū­no nuo­mo­ne, tu­rė­tų at­si­ras­ti dar dvi. Tai Pae­že­rių ir Stir­niš­kių–Su­val­kų–Gu­de­lių kraš­to bend­ruo­me­nės. Pa­sak se­niū­no, bend­ruo­me­nių eg­zis­ta­vi­mas svar­bus ir tuo, kad kiek­vie­na jų ke­lia sa­vo kraš­to, sa­vo ap­lin­kos so­cia­li­nes ir eko­no­mi­nes pro­ble­mas, ku­rios pa­sie­kia se­niū­ni­ją. To­kiu bū­du kai ku­rie klau­si­mai ga­li pa­siek­ti ir ra­jo­no Ta­ry­bą.

„La­bai svar­bu, kad kai­mo žmo­nės gau­tų me­di­ci­nos pa­slau­gas, to­dėl džiu­gu, kad pa­vy­ko ras­ti lė­šų Klam­pu­čių ir Pūs­ta­pė­džių me­di­ci­nos punk­tams su­re­mon­tuo­ti“, – apie pa­sta­ro­jo me­to dar­bus kal­bė­jo se­niū­nas.



Ga­li­ma ir pa­sva­jo­ti...

Šei­me­nos se­niū­ni­jos te­ri­to­ri­ja tur­tin­ga miš­ke­lių, eže­rų, gar­si žy­mių žmo­nių tė­viš­kė­mis, Pae­že­rių dva­ru.

„Mums la­bai sma­gu, kad pa­vy­ko į Savivaldybės teritorijos bend­ro­jo pla­no projektą įtrauk­ti pa­siū­ly­mą, jog Rip­kaus gi­ria ir prie jos esan­tis Šir­vin­tos upe­lio slė­nis Sa­lo­mė­jos Nė­ries tė­viš­kės link – apie 40 hek­ta­rų – bū­tų pa­tvir­tin­ta kaip rek­rea­ci­nė zo­na“, – kal­bė­jo se­niū­nas apie gra­žias ir lan­ky­ti­nas vie­tas. Se­niū­ni­ja pri­sta­to­ma kaip tu­riz­mui pa­trauk­li te­ri­to­ri­ja: Pod­var­ko, Šil­kai­čių, Pae­že­rių kai­muo­se vei­kia poil­sia­vie­tės, ei­na Su­val­ki­jos dvi­ra­čių ta­ko žie­das.

Ne­se­niai at­kas­tais Al­vi­to baž­ny­čios griu­vė­siais iš­pil­ta eže­ro kran­ti­nės da­lis, atei­ty­je ten bus įreng­ta au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė. Iš tos vie­tos at­si­ve­ria rai­bu­liuo­jan­čio eže­ro vaiz­das, o vandenyje at­si­spin­di apy­lin­kių gro­žis. „Jei­gu eže­ras ne­prik­lau­sy­tų pri­va­čiam sa­vi­nin­kui, tą kran­ti­nę bū­tu­me su­tvar­kę iki pat van­dens, gal­būt ga­li­ma bū­tų pa­gal­vo­ti ir apie ma­žą­ją prie­plau­ką“, – tiek da­bar te­ga­li pa­sa­ky­ti se­niū­nas, kaip ir ki­ti al­vi­tie­čiai ar mies­te­lio sve­čiai žvelg­da­mas į mel­dais apau­gu­sią pa­kran­tę.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas