|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-08-15 19:25
– Labai gerai, kad žmonės nori žinoti savo giminės šaknis. Suprantu, jog smagu ieškoti kraujo ryšio, tačiau aš manau, jog mes, žmonės, visi esame viena didelė giminė, ir todėl man yra brangus dvasinis ryšys. Juk dėl laiko stokos, skubėjimo vis rečiau susitinkame, todėl kartais su tais žmonėmis pasikalbu mintyse. – Man svarbūs žmonės, kuriuos kasdien susitinku, galiu iš jų sulaukti pagalbos, kiekvienu momentu į juos atsiremti. Tai kaimynai, draugai, bendradarbiai, anūkas. Artimų giminių neturiu, tai minėti žmonės man yra artimiausi. – Šiuo laikmečiu ryšiai tarp šeimų labai silpni, nes žmonės plačiai išsiskirstę, giminės ne visada susitinka per laidotuves, o per vestuves giminių bendravimas nustumtas į antrą planą. Intensyvėja gyvenimo tempas, o tai reiškia, jog ateityje bendrauti bus dar sunkiau. Užtat kaimynystės ir bendruomeniškumo ryšys stiprėja, ir tai yra vienas iš demokratinės visuomenės formavimo bruožų. – Geras kaimynas yra geriau nei giminė. Pavyzdžiui, mes su kaimynais vieni kitiems patalkiname, o giminės pasisvečiuoja ir išvažiuoja iki kito karto. – Reikia su visais gražiai sugyventi, gerbti kaimynus, nes jie kasdien būna arčiausiai mūsų. O kad sugyventum, visų pirma reikia pačiam būti geram. Mano kaimynai yra daugiausia senukai, jie – nuoširdūs žmonės ir pirmieji pagalbininkai. Giminių jau nedaug belikę, jie būna reti ir mieli svečiai. Publikuota: 2007-08-15 19:25:32 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|