Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-08-13 21:17

---

Že­maū­gis ro­za­lin­dos krū­mas di­džiu­lė­mis uo­go­mis pa­si­puo­šia tik ant­ro­je va­sa­ros pu­sė­je.

Autorės nuotr.

Kai ku­rie vil­ka­viš­kie­čiai so­di­nin­kai jau se­no­kai au­gi­na įdo­mų že­maū­gį au­ga­lė­lį, ku­ris su­bran­di­na di­džiu­les, į avie­tes pa­na­šias uo­gas. Ypa­tin­gu sko­niu jos neiš­sis­ki­ria, bet už­tat pri­ver­čia at­si­gręž­ti praei­vius ir net pa­lies­ti ran­ko­mis no­rint įsi­ti­kin­ti, kad tai tik­ros uo­gos. Mat jos at­ro­do kaip dirb­ti­nės.

Kai ku­rie šį au­ga­lą va­di­na avie­tės ir braš­kės hib­ri­du, ki­ti sa­ko, jog tei­sin­giau bū­tų jį įvar­dy­ti že­muo­gi­ne avie­te (ru­bus oc­ci­den­ta­lis), o la­biau­siai pa­pli­tęs jo var­das – ro­za­lin­da.

Šis au­ga­las ūsų ne­lei­džia, au­ga kaip krū­me­lis. Suau­gęs po po­ros me­tų pa­sie­kia iki 60 cm aukš­tį. Uo­gos pa­na­šios į avie­tės, tuš­čia­vi­du­rės, tik la­bai di­de­lės.

Tie, kas se­niau au­gi­na šį au­ga­lą, sa­ko, jog po tre­je­to me­tų jis pra­de­da spar­čiai dau­gin­tis, tad se­ni so­di­nin­kai pa­ta­ria au­ga­lė­lį įso­din­ti į ki­bi­rą be dug­no ir ta­da įkas­ti į že­mę. Tu­rint tru­pu­tė­lį fan­ta­zi­jos, šis au­ga­las ga­li pa­puoš­ti net jū­sų gė­ly­ną. Gof­ruo­to plas­ti­ko lakš­tais ar pa­na­šio­mis me­džia­go­mis „įrėminus“ jo au­gi­mo vie­tą, ga­li­ma su­for­muo­ti gra­žią neaukš­tą švies­ža­lę gy­vat­vo­rę, ku­ri va­sa­ros pra­džio­je pa­si­puoš bal­tais žie­dais, o rugp­jū­tį ap­si­pils di­džiu­lė­mis ryš­kaus rau­do­nu­mo uo­go­mis.

Že­muo­gi­nei avie­tei ge­riau­sia vie­ta – sau­lės ato­kai­to­je. Ta­da jos uo­gos ge­riau pri­noks­ta ir bū­na sal­des­nės. Šiaip jos yra sal­džia­rūgš­tės, ne­la­bai in­ten­sy­vaus sko­nio. Šei­mi­nin­kės sa­ko, kad iš jų ga­li­ma iš­vir­ti ska­nią uo­gie­nę. Di­džiu­lės uo­gos ga­li pa­puoš­ti ir kon­di­te­ri­jos ga­mi­nius. Dau­ge­lis jas šal­do ap­vo­lio­ję cuk­ru­je.

Sma­gu, kad že­muo­gi­nė avie­tė uo­gas pri­no­ki­na ta­da, kai pa­pras­tų­jų avie­čių der­lių jau bū­na­me se­niai nu­sky­nę.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---