|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-08-10 15:46
Į Ariogalą vilkaviškiečiai visada vyksta gerai nusiteikę.Autorės nuotr.
Ankstyvas ūkanotas rytas Vilkaviškio skyriaus tremtiniams, politiniams kaliniams, šauliams kėlė rūpestį dėl būsimo blogo oro, tačiau pesimizmo gaidelių nesigirdėjo: juk šventės Ariogaloje laukta visus metus. Gaila, kad daug žmonių jau nebevyksta į Ariogalą, tačiau džiaugiuosi kasmet nepabūgstančiais nei sunkumų, nei neprognozuojamų orų Bronele, Irute, Danute bei Kostu, Jonu, Albinu ir kitais. Ariogala kasmet pasitinka šventiškai pasipuošusi. Šiais metais minima liūdna sukaktis – 55-osios metinės, kai 1952 metų rugpjūčio 5 dieną buvo ištremta daug šeimų, kurių laukė ilgi ir sunkūs vargo bei išbandymų metai Krasnojarsko krašte. Ne vienai man atrodė, jog šiemet didžiulė kolona, žygiavusi į Dubysos slėnį, buvo daug didesnė nei pernai. Nemažą jos dalį sudarė vaikai ir vaikaičiai tų, kurie tais lemtingais tremčių metais buvo visai maži. Organizatoriai – Kauno apskrities viršininko administracija, Raseinių rajono savivaldybė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga – šiemet pasirūpino, kad į slėnį ir iš jo kursuotų geltonieji autobusiukai, nes vyresniems žmonėms įveikti maršrutą jau yra gana sunku. Viskas šioje šventėje buvo gražiai apgalvota: leidžiantis į slėnį, palei kelią – šventei papuošti kryžiai, primenantys apleistus Sibiro kapinaičių kryžius. Įėjimo vartai apipinti ąžuolų vainikais, papuošti lauko gėlėmis, ant jų – šventės emblema „Su Lietuva širdy“. Kiekviename žingsnyje nenustojome gėrėtis ir stebėtis, kiek daug lietuviškų simbolių. Ir viskas paprasta, todėl tai skatina pamąstyti, kaip kai kuriuose dideliuose renginiuose stengiamasi „lygiuotis“ į užsienį. Eiseną lydėjo Karinių oro pajėgų orkestro maršų garsai, įspūdingai atrodė šventėje dalyvavusi Garbės kuopa. Šv. Mišias aukojo J.E. arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, į širdis giliai įsirėžė prasmingi pamokslo žodžiai, jungtinio choro atliekamos giesmės. Šventės atidarymo metu kalbėjo organizacinio komiteto pirmininkas, Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Z.B.Kazakevičius. Deglą, uždegtą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje nuo Nežinomo kareivio kapo aukuro, dešimtą kartą atnešė Kauno jungtinio sveikatos klubo nariai. Sąskrydžio ugnį šiemet užžiebė Marijampolės tremtinių sąjungos pirmininkas, Tauro apygardos partizanų vado pavaduotojas V.Raibikis. Iškilmingai pakelta Lietuvos vėliava, himną grojo orkestras, giedojo ne tik jungtinis tremtinių choras, bet ir visi sąskrydžio dalyviai. Po to – tylos minutė kritusiems kovose už Lietuvos laisvę, negrįžusiems iš tremties, nukankintiems ir nužudytiems mūsų tautos broliams ir seserims... Tai reikia matyti, girdėti, jausti. Manau, jog šventėje dalyvavęs Vilkaviškio rajono savivaldybės mero padėjėjas Algimantas Mackevičius taip pat tai paliudytų. Skambant varpams, Garbės kuopos kariai išnešė gėlių prie kankinių memorialo Ariogalos kapinėse. Beje, mūsų rajono delegacija visada atvykusi aplanko šią vietą, uždega žvakes, pasimeldžia. Į jungtinio choro atliekamas dainas gražiai įsipynė Lietuvos Respublikos Prezidento V.Adamkaus sveikinimo žodis, Europos Parlamento nario profesoriaus V.Landsbergio kalba, Seimo nario P.Jakučionio, LPKTS pirmininko Antano Lukšos ir kitų sveikinimo žodžiai. Buvo perskaitytos rezoliucijos, kurias tremtiniai ras savo laikraštyje „Tremtinys“. Šalia Vilkaviškio rajono delegacijos buvo įsikūrę LPKTS jaunesniosios kartos komiteto nariai, Sibire aplankę tremties vietas. Jų palapinėje galėjome pasižiūrėti filmų iš kelionės po Sibirą. Jaunimas atvežtas relikvijas perdavė Tremties ir rezistencijos muziejaus direktoriui J.Rimkui. Mums visiems didelį įspūdį paliko meninė programa, kurią atliko įvairūs kolektyvai, bei šventės kulminacija, kai kylant į dangų Lietuvos vėliavai ir šventės emblemai visi kartu su Deiviu ir Eduardu Kaniava giedojome „Maldą“. Nors programa buvo labai plati, organizatorių dėka viskas buvo lengvai randama, daug informacijos. Džiaugėmės geru oru, susitikimais, mandagiu S.Klimavičiaus individualios įmonės autobuso vairuotoju. Grįžtant skambėjo daina, o prie Veiverių esančiame Skausmo kalnelyje tradiciškai pasimeldėme ir padėkojome tiems, kas Laisvės ugnį nešė su Lietuva širdy. Dalija Agota KARKIENĖ LPKTS Vilkaviškio skyriaus pirmininkė Rugpjūčio 19 dieną, sekmadienį, Klausučių seniūnijoje bus šventinamas paminklas Kemerzūno sodyboje žuvusiems Tauro apygardos Kęstučio rinktinės Klajūno būrio partizanams Vincui Dulskiui-Žaibui, Juozui Simanavičiui-Smaugliui, Antanui Šipailai-Kovui. 11.30 val. bus aukojamos šv. Mišios Žaliosios bažnyčioje. Po jų vyksime į Klausučių seniūnijos Pocviečio kaimą. Po paminklo šventinimo susibursime broliškai agapei. Atsineškite lauknešėlius. Į Pocviečio kaimą, partizanų žūties vietą, galima nuvykti dvejaip: nuo Kybartų pusės – Virbalio–Žaliosios keliu, nuo Vilkaviškio – pro Žaliąją sukti Virbalio link. Informacijos galima pasiteirauti tel. 30 031, (8 698) 55 486 (D.Karkienė), 56 063, (8 619) 23 858 (V.Sedziniauskas). Organizatoriai Publikuota: 2007-08-10 15:46:27 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|