Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2007-08-10 15:15
Pirmiausia svečiai (iš dešinės) W.Frankelis ir R.Salingeris, padedant vertėjai Viktorijai, bendravo su muziejininkais. Autorės nuotr. Atverčiami nauji žydų bendruomenės gyvenimo puslapiai
Birutė NENĖNIENĖ
Šią savaitę Vilkaviškį aplankę svečiai iš Izraelio ir JAV ieškojo savo giminės šaknų ir gyventų vietų, lankė žydų ir holokausto aukų kapines.
Ralpą Salingerį, gyvenantį Izraelyje ir šiuo metu užsiiminėjantį sodininkyste, ir Amerikos Meino valstijos gyventoją mokslininką genetiką Wayne Frankelį sieja tai, kad jų abiejų protėviai ir giminės yra gyvenę Vilkaviškyje.
Suvedė juos vienodas noras ir idėja: surasti ir aplankyti savo protėvių gyventas vietas, kuo daugiau apie juos sužinoti. Per internetą bendraudami juodu sutarė tuo pačiu metu apsilankyti Vilkaviškyje. Čia gyveno kelios W.Frankelio giminės kartos, B.Rabinovičius buvo miesto vicemeru.
Istorija besidomintis R.Salingeris jau 25-erius metus yra pasinėręs į tokį praeities tyrinėjimą. Pirmiausia dėl to, kad beaugantiems trims savo vaikams norėjo palikti kuo daugiau žinių apie šeimos ir kitų tautiečių likimus. Tuo tikslu pernai jis su dukra važinėjo po Lenkiją ir Lietuvą.
R.Salingeris gimė Berlyne, gyveno Naujojoje Zelandijoje, domėdamasis savo šeimos istorija, internete atidarė specialų puslapį Vilkaviškio žydų istorijai kaupti.
Šiuos abu piliečius jaudina tai, kad iš kelių tūkstančių Vilkaviškyje gyvenusių žydų žinomi tik 900 holokausto aukų vardai, o kiti kaip ir bevardžiai.
Naršydamas po internetą, žmogus pastebėjo Vilkaviškio krašto muziejaus adresą, su jo direktoriumi A.Žilinsku užmezgė ryšį.
Todėl šiemet R.Salingerio ir W.Frankelio maršrutas prasidėjo nuo apsilankymo Krašto muziejuje. Jie atvežė ir muziejui paliko daug retų nuotraukų kopijų apie žydų gyvenimą Vilkaviškyje. Jas gavo iš Telavivo Diasporos muziejaus arba iš Izraelyje gyvenančių žydų. Taip pat atvežė prieškarinio miesto žemėlapį, kurį iš atminties nubraižė Vilkaviškyje gyvenusi, dabar jau devintą dešimtį perkopusi šviesios atminties moteris. Žemėlapyje aiškiai sužymėtos gatvės, stovėję žydų namai.
Vienas iš svečių tikslų ir buvo, lyginant su senomis nuotraukomis, atrasti žydų gyventas vietas, susitikti praeitį menančių žmonių. Šioje ekskursijoje jiems labai padėjo daug ką savo atmintyje užfiksavęs vilkaviškietis S.Dženkaitis.
Svečiai muziejui paliko ir iš Telavivo Diasporos muziejaus gautą jaudinančio turinio laišką. Žinodama apie gresiančią pražūtį, jaudinantį tekstą 1941 metų vasarą savo broliui į Ameriką parašė Devora Alexmansky iš Vilkaviškio.
Svečiai norėjo daugiau sužinoti apie laišką persiuntusius Antaną ir Uršulę Kumpius, išgirsti apie kitų žydų likimus.
Dalį savo laiko R.Salingeris ir W.Frankelis praleido žydų kapinėse, norėdami suregistruoti čia palaidotus tautiečius. Abu žydai ir jiems talkinusi vertėja specialiomis priemonėmis valė paminklų užrašus, juos šifravo ir fotografavo – tokiu būdu atrado per 300 pavardžių.
Kartu su Krašto muziejaus direktoriumi A.Žilinsku apsilankę pas rajono merą svečiai tarėsi dėl tolesnio žydų kapinių tvarkymo, galimybių pakelti nugriuvusius paminklus, kalbėtasi apie tai, kad senieji žydų kapai turėtų įgauti lankomo kultūros objekto vaizdą.
Taip pat sutarta, jog abu žydų tautybės atstovai išvers kapinių užrašus iš savo kalbos ir Krašto muziejus pasirūpins išleisti katalogą hidiš–anglų–lietuvių kalbomis.
Svečiai norėjo susitikti su žmonėmis, plačiau besidominčiais holokausto istorija, todėl jie buvo palydėti į Sūdavos kaimo muziejų, kur iš jo įkūrėjos mokytojos Reginos Naujokaitienės išgirdo apie kartu su mokiniais vykdomus projektus, apie Žynių kaime nužudytus žydus.
R.Salingeris ir W.Frankelis džiaugėsi suradę savo protėvių kapus, pamatę tas vietas, kai kuriuos išlikusius, tegul ir pasikeitusius, pastatus.
Atsisveikindami iki kitų metų, kada vėl atvyks tęsti pradėtų identifikavimo darbų, jie prašė perduoti padėką rajono merui ir kitiems vadovams bei visiems žmonėms, kurie daug padarė saugodami žydų atminimą.
Publikuota: 2007-08-10 15:15:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|