|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-03-25 15:47
UAB „Bondrida“ dirba nenuostolingai. Iš kuklios informacijos apie įmonės veiklą matyti, kad kai kurie veiklos rodikliai – blogesni už Autobusų parko duomenis, bet tai netrukdo jai su šia Savivaldybės įmone sėkmingai konkuruoti. Kompensacijų dėl 50 proc. bilietų lengvatų priemiesčio maršrutuose „Bondridai“ Savivaldybė išmoka daugiau nei Autobusų parkui. Nors pastarasis turi daugiau autobusų, o maršrutų – net tris kartus daugiau. Įdomu tai, kad gyventojai, kuriems taikomos 80 proc. lengvatos, kažkodėl vengia važiuoti privačios įmonės autobusais. Per metus „Bondrida“ nepardavė nė vieno lengvatinio bilieto, kai tuo tarpu Savivaldybės įmonei už tokius lengvatinius bilietus išmokėta beveik dešimt tūkstančių litų. Palyginti įmonių veiklos rodiklių negalima, nes nėra informacijos, kiek privatus vežėjas perveža keleivių priemiesčio maršrutuose, kokia metinė rida juose ir t.t. Keista, bet Savivaldybėje tokiais duomenimis niekas nesidomi. O juk pinigų išmokėjimas „Bondridai“ turi būti tikslus ir skaidrus... Praeitais metais Savivaldybė „Bondridos“ bendrovei nustatė du naujus vietinio susisiekimo maršrutus: „Alvitas–Patunkiškiai“ ir „Galakaušiai–Alksnėnai–Sūdava“. Anksčiau iš paminėtų kaimų mokinius vežėsi pačios Alvito pagrindinė ir Sūdavos vidurinė mokyklos. Kodėl nustatomi tokie „kaimiški“ maršrutai? Kaip žinoma, 5 proc. PVM tarifas taikomas keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms. Tokiu atveju, kai vežami moksleiviai į mokyklas ar panašiai, taikomas 18 proc. tarifas. Privati įmonė į ateities perspektyvą žiūri optimistiškai, planuoja didinti maršrutų skaičių, reikia manyti, kad ir „kaimiškų“, ir, žinoma, pajamų augimą. Visai tikėtina, nes parduodamų ir perkamų paslaugų PVM tarifo skirtumą galima susigrąžinti iš valstybės biudžeto. Visai kita situacija Savivaldybės įmonėje – Vilkaviškio autobusų parke. Jos nuostolingai veiklai daugiausiai įtakos daro vėluojantys atsiskaitymai už suteiktas paslaugas, nuostoliai teikiant visuomenei būtinas paslaugas priemiesčio maršrutuose. Ir didžioji bėda – pasenęs autobusų parkas. Pasak vienos keleivės, „tokių senų, apleistų autobusų, kokiais vis dar važinėja Vilkaviškio autobusų parko vairuotojai, jau seniai neturi nė vienas kitas rajonas“. („Santaka“, 2005-02-10) Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pateikė 2004 metų savo narių, pervežančių keleivius, statistinių duomenų ataskaitą. Gal kam ir netikėta, tačiau Vilkaviškio autobusų parko rodikliai – vieni geriausių tarp 39 savivaldybių įmonių. Įmonės kolektyvas deda daug pastangų, kad išsilaikytų keleivių vežimo rinkoje. Stengiasi ir darbo užmokesčio sąskaita. Tarp paminėtų įmonių vilkaviškiečių vidutinis mėnesio darbo užmokestis mažiausias – 642 Lt. O palyginus su marijampoliečių autobusų parko darbuotojų atlyginimais – net du kartus mažesnis! Kaimyninės įmonės veikla taip pat nuostolinga, bet iš Savivaldybės biudžeto buvo skirta 100 tūkstančių litų kompensacijų. Sausio mėnesį rajono Taryba nustatė nuo vasario 1 d. keleivių vežimo reguliariais vietinio susisiekimo maršrutais maksimalų tarifą – 18 ct už vieną keleivio kilometrą. Ankstesnis 14 ct tarifas buvo nustatytas 1999 metais. Dar nė viena įmonė nepadidino bilietų kainos. Būsi pirmas – liksi paskutinis. Konkurencinėje kovoje ne visada laimi sąžiningiausi. Savivaldybių transporto įmonių paslaugomis naudojasi ne patys turtingiausi visuomenės nariai. Todėl dauguma šalies savivaldybių nedidino važiavimo tarifų, bet visiškai ar iš dalies įmonėms kompensavo nuostolius. 2004 metais iš šalies savivaldybių biudžetų buvo išmokėta daugiau nei 26 milijonai litų kompensacijų. Vilkaviškio rajono savivaldybė – viena iš dešimties neskyrusi nė lito. Vos tik įmonės vadovas užsimena apie kompensacijas, kai kurie rajono Tarybos nariai susinervina. Atsakymas būna trumpas ir griežtas kaip nuosprendis – privatizuoti! Galimas ir toks sprendimas. Juk argumentas – „geležinis“: įmonė dirba nuostolingai. Be to, valstybės ar savivaldybės įmonė kaip bergždžia karvė – į partijų rinkimų ir privačius labdaros fondus litai nebyra. Tačiau kas gi būtų privatizuota? Senais autobusais pirkėjo nesuviliosi, nes jų vieta jau seniai metalo laužo supirktuvėje. Skaniausias įmonėje „kąsnis“, dėl kurio laižomasi, liktų už „privatizavimo kadro“. Tai septyni pelningi tolimojo susisiekimo maršrutai, iš kurių įmonė gauna daugiau, kaip pusę visų pajamų. Privatizavus įmonę savininkas nuostolingai nedirbs, jam turėtų būti kompensuojami ir vietiniuose maršrutuose patiriami nuostoliai. Privačiai įmonei nepasakysi: jeigu nuostolingus maršrutus nori uždaryti, derink su seniūnais. Autobusų stotį irgi galima išnuomoti naujam „gaspadoriui“. Tiesa, dar lieka įmonės darbuotojai, bet dėl jų jaudintis nereikia. Jiems atviri visi Europos Sąjungos keliai! Algimantas GREIMAS Publikuota: 2005-03-25 15:47:00 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|