„Santaka“ / ES struktūrinių fondų paramos panaudojimas Marijampolės apskrityje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-08-07 08:33

Dalinkitės:  


ES struktūrinių fondų paramos panaudojimas Marijampolės apskrityje


Siekdama sumažinti regioninius skirtumus, ES yra suformavusi integruotą finansinį ir institucinį regioninės politikos mechanizmą, kurio vienas iš pagrindinių svertų – Europos Sąjungos struktūriniai fondai (ES SF). Marijampolės apskritis jau ketvirti metai kartu su kitais Lietuvos regionais naudojasi ES SF parama. Pagrindiniai paramos panaudojimo tikslai yra stiprinti regiono konkurencingumą, plėsti infrastruktūrą, telkti žmogiškuosius išteklius ir šių priemonių įgyvendinimą derinti su darniuoju vystymusi ir ekonominio atotrūkio tarp regionų bei apskrities savivaldybių sumažinimu.

Finansų ministerijos duomenimis, panaudojant 2004–2006 m. laikotarpio ES paramą, Marijampolės apskrityje pasirašytos 502 paramos skyrimo sutartys, o skirta parama sudaro daugiau nei 288 mln. Lt (š. m. birželio mėn.). Pagal šį rodiklį Marijampolės apskritis dalijasi šešta vieta su Alytaus ir Utenos apskritimis (po Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių).

Vertinant paramos panaudojimą pagal atskirus sektorius, Marijampolės regionas iš kitų Lietuvos regionų išsiskiria gamybos sektoriaus plėtrai gautos paramos apimtimi. Kituose regionuose didžioji paramos dalis teko ne gamybos sektoriaus, o socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai.


Analizuojant regiono savivaldybėse panaudojamos paramos rodiklius, aiškėja, kad didžiausia ES lėšų dalis tenka Kazlų Rūdos savivaldybei – 84,7 mln. Lt, arba 29,3 proc. visų Marijampolės apskričiai skiriamų ES lėšų. Šiek tiek mažiau paramos skirta Marijampolės savivaldybei – 82,7 mln. Lt (28,6 proc.). Šakių r. savivaldybę pasiekę 54,9 mln. Lt paramos (19 proc.), Vilkaviškio r. savivaldybę – 39,5 mln. Lt (13,7 proc.), o Kalvarijos – 27 mln. Lt (9,4 proc.).

Lyginant regiono savivaldybes pagal pasirašytų paramos sutarčių skaičių, daugiausia jų – 260 sutarčių – tenka Marijampolės savivaldybei, ji iš kitų regiono savivaldybių išsiskiria žmogiškųjų išteklių plėtros projektų gausa. Parama sėkmingai naudojama viešojo ir privataus sektorių darbuotojams mokyti, švietimo įstaigose dirbančiųjų ir besimokančiųjų kvalifikacijai kelti, mokymo programoms rengti bei tobulinti, neįgaliųjų socialinei integracijai vykdyti ir kitoms sritims.

Įdomu tai, jog pagal žmogiškųjų išteklių plėtros prioritetą Marijampolės profesinio rengimo centro vykdomas projektas „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos programų Marijampolės profesinio rengimo centre įdiegimas ir realizavimas“ buvo išrinktas regiono lyderiu gegužės mėnesį Finansų ministerijos organizuotame renginyje-mugėje „Regionų lyderiai“. Šiame renginyje buvo pristatytas ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo paramos Lietuvai mastas, sėkmingai įgyvendinami projektai ir pasidalyta gerąja patirtimi. Projektas buvo pripažintas laimėtoju įvertinus prieš renginį vykusio balsavimo, kuriame kiekvienas galėjo balsuoti ir rinkti savo „Regiono lyderius“ iš mugėje dalyvaujančių projektų, rezultatus.


Šakių rajono savivaldybėje įgyvendinami 236 projektai. Didžioji jų dalis skirta skatinti kaimo plėtrai, t. y. sukurti pažangius žemės ūkio ir miškininkystės sektorius, investuojant į tradicinį ūkininkavimą bei alternatyvią veiklą ir į ekonominį veiklos įvairinimą. Didelį susidomėjimą kaimo plėtros priemonėmis lemia tai, kad pagrindinė ūkio šaka Šakių rajono savivaldybėje – žemdirbystė, o kaimo gyventojai, iš kurių didžioji dalis – savarankiški ūkininkai, sudaro net 72 proc. savivaldybės gyventojų.

Šiek tiek mažiau paramos sutarčių pasirašyta Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 211. Nemažai lėšų naudojama Savivaldybės socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai skatinti, eismo saugumui užtikrinti, kelių būklei gerinti, gydymo paslaugas teikiančioms įstaigoms modernizuoti, socialinių paslaugų prieinamumui didinti, kaimo plėtrai skatinti bei žmogiškųjų išteklių kompetencijai didinti.

Ketvirtoje vietoje pagal pasirašytų sutarčių skaičių yra Kalvarijos savivaldybė – 144 sutartys. Tarp didžiausią paramą gavusių projektų – bendrovės UAB „Parama“ projektas, juo siekiama plėsti įmonės veiklą ir didinti konkurencingumą, įrengiant modernią asfaltbetonio gamyklą, diegiant modernias technologijas gamyboje. Taip pat įgyvendinamas Kalvarijos savivaldybės administracijos projektas, pagal kurį planuojama praplėsti ir sutvarkyti miesto centre esantį kultūros ir poilsio parką.


Įdomu tai, kad Kazlų Rūdos savivaldybei, palyginti su kitomis regiono savivaldybėmis, tenka mažiausiai sutarčių – 136, tačiau jų finansinė vertė yra didžiausia. Įtakos turi tai, kad Savivaldybėje įgyvendinami stambūs su verslo aplinkos gerinimu susiję projektai, t. y. įmonė „Jūrės medis“ struktūrinės paramos lėšomis modernizavo technologinę liniją, įmonė „Girių bizonas“ įdiegė pažangią medienos plokščių gamybos technologiją.

Pasinaudojant ES SF parama, rengiami pagrindiniai regiono savivaldybių teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji planai, kuriuose bus suformuota savivaldybių teritorijų vystymo koncepcija, nustatyti teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetai.

Dar vienas svarbus regione įgyvendinamas projektas „Marijampolės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis. Pagal projektą bus pastatyti ES standartus atitinkantys regioniniai sąvartynai, stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės, uždaryti aplinkosaugos reikalavimų neatitinkantys savivaldybių sąvartynai.

Siekdama spręsti svarbiausias regiono problemas ir pagerinti bendruomenės gyvenimo kokybę, Apskrities viršininko administracija taip pat dalyvauja panaudojant ES struktūrinę paramą. Kartu su partneriais įgyvendinami projektai, kuriais siekiama tobulinti užsienio kalbų įgūdžius, vystyti geležinkelio ir kelių infrastruktūrą apskrityje, skatinti pasienio regionų ekonominį ir mokslinį bendradarbiavimą bei turizmo ir verslo plėtrą. Siekiant padidinti viešojo administravimo institucijų administracinius gebėjimus, su partneriais dar praėjusiais metais parengta ir pateikta paraiška Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo paramai gauti.



Jurgita PAČKAUSKAITĖ

Marijampolės apskrities

viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento

vyr. specialistė





Publikuota: 2007-08-07 08:33:19

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai