„Santaka“ / Nė vieno žmogaus gyvenimas nedingsta be pėdsako

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-08-07 08:23

Dalinkitės:  


Birutei ir Česlovui Šablevičiams patinka gyventi tvarkingoje aplinkoje.

Autorės nuotr.


Nė vieno žmogaus gyvenimas nedingsta be pėdsako

Birutė NENĖNIENĖ

Pir­mo­ji ir svar­biau­sia te­ma

„Ge­riau­sius me­tus iš­da­li­ji ir nie­ka­da ne­rei­ka­lau­ji iš vai­kų grą­žos“, – apie to­kią Bi­ru­tės Šab­le­vi­čie­nės iš­tar­tą fra­zę po­kal­bio me­tu su­ko­si min­tys. Mo­te­ris sa­kė, jog pa­si­kal­bė­ji­mai apie gy­ve­ni­mą, žmo­nių jaus­mus jos dva­siai vi­sa­da su­tei­kia pe­no. Šią va­sa­rą Šab­le­vi­čiai pa­si­ju­to la­bai lai­min­gi, po be­veik pen­ke­rių me­tų ne­si­ma­ty­mo su­lau­kę iš už­sie­nio grį­žu­sio (bet pas tė­vus – tik į sve­čius) jau­nes­nio­jo sū­naus Vir­gi­ni­jaus.

Vy­res­nio­jo sū­naus Ra­mū­no ke­liai taip pat re­čiau at­ve­da į tė­vų na­mus. Jis, bai­gęs Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tą, dir­ba in­ži­nie­riu­mi pro­gra­muo­to­ju – ku­ria ir įdie­gia nau­jas pro­gra­mas me­ta­lo ap­dir­bi­mo sri­ty­je. Per­nai Ra­mū­nas įgi­jo tarp­tau­ti­nį dės­ty­to­jo inst­ruk­to­riaus ser­ti­fi­ka­tą, to­dėl skai­to pa­skai­tas Eu­ro­pos ša­ly­se or­ga­ni­zuo­ja­muo­se įvai­riuo­se se­mi­na­ruo­se, kon­fe­ren­ci­jo­se ir kt. „Kai vi­sa tai ži­nai ir ma­tai, pa­gal­vo­ji, jog var­go vi­sai ne­bu­vo“, – ra­mi­no­si ma­ma, ro­dy­da­ma „Moks­lo ir tech­ni­kos“ žur­na­lus su iš­spaus­din­tais sū­naus straips­niais.



Neį­si­leis­ti nuo­bo­du­lio

Iš­puo­se­lė­ta­me Bi­ru­tės ir Čes­lo­vo Šab­le­vi­čių na­me, gra­žiai tvar­ko­ma­me kie­me bei so­de­ly­je se­niai jied­viem per daug erd­vės. Ta­čiau įgim­tas ir iš­siug­dy­tas tvar­kin­gu­mas bei darbš­tu­mas ne­lei­džia net pa­kraš­čiuo­se įsi­ve­šė­ti pikt­žo­lėms, ap­mū­so­ti tro­bos kam­pams. At­ro­do, jog gy­ve­na­ma taip, kad ir ne­ti­kė­tas sve­čias pa­si­jus­tų lauk­tas. O taip yra to­dėl, kad vie­nu du li­kę na­muo­se Šab­le­vi­čiai nuo­bo­du­lio sko­nio ne­pa­žįs­ta, lai­ką iš­nau­do­ja nuo­la­tos dirb­da­mi, tvar­ky­da­mie­si, da­lį dė­me­sio skir­da­mi ne­di­de­liam sa­vo ūkiui.

Bi­ru­tė juo­kau­da­ma sa­kė, jog šei­mo­je ji jau­čia­si esan­ti kaip „val­do­vė“, nes jos gal­vai te­ko rū­pin­tis že­mės nuo­sa­vy­bės, ki­tais ūkio rei­ka­lais. Ta­čiau mo­te­ris ran­da lai­ko kny­gai pa­skai­ty­ti, mėgs­ta iš­si­ra­šy­ti ci­ta­tų, ku­rių anks­čiau la­bai pri­reik­da­vo jos ku­ria­miems ren­gi­nių, šven­čių sce­na­ri­jams. Ne­se­niai ji bu­vo vie­na iš ini­cia­to­rių ren­giant šven­tę gim­tuo­siuo­se Pūs­ta­pė­džiuo­se.



Vi­sa tai – jau praei­ty

„Ma­no praei­tis – me­daus ir tul­žies de­ri­nys“, – sa­kė pe­da­go­gės iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­ti ir li­ki­mo pa­siųs­tų iš­ban­dy­mų ke­lius pe­rė­ju­si mo­te­ris. Pa­gal pa­sky­ri­mą at­si­dū­ru­si Elekt­rė­nuo­se, ta­da dar nau­ja­me ener­ge­ti­kų mies­te, Bi­ru­tė su­ti­ko Čes­lo­vą. Sta­ty­bos tech­ni­ku­mą bai­gęs vyras įsi­dar­bi­no Kau­no ener­gi­jos re­mon­to įmo­nė­je ir dau­giau nei de­šimt­me­tį pra­lei­do ko­man­di­ruo­tė­se. „Mū­sų įmo­nė pri­klau­sė Mask­vai, to­dėl at­si­dur­da­vo­me įvai­rio­se Ru­si­jos vie­to­vė­se ir so­cia­lis­ti­nio la­ge­rio ša­ly­se – bu­vo­me rei­ka­lin­gi ten, kur sta­tė elekt­ri­nes“, – apie vie­ną sa­vo gy­ve­ni­mo tarps­nį san­tū­riai kal­bė­jo žmo­gus. Dirb­ta To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se, Mur­mans­ke, Uk­rai­no­je, Vo­kie­ti­jo­je, Če­kos­lo­va­ki­jo­je ir daug kur ki­tur.

Da­lį bend­ro gy­ve­ni­mo Šab­le­vi­čiai pra­lei­do Žiež­ma­riuo­se, anais lai­kais pa­vyz­di­nė­je dar­bi­nin­kų gy­ven­vie­tė­je. Kaip ir dau­ge­lis jau­nų šei­mų, sva­jo­jo tu­rė­ti sa­vo na­mu­ką.



Griež­to­ka mo­kyk­la

Sun­kiau­siu gy­ve­ni­mo eta­pu Bi­ru­tė įvar­di­jo pe­rei­na­mą­jį lai­ko­tar­pį po Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mo, kai ne­te­ko dar­bų, o vai­kai dar bu­vo ne­di­de­li. Tuo lai­ku, maž­daug prieš dvi­de­šimt me­tų, Šab­le­vi­čiai ir nu­spren­dė per­si­kel­ti į Su­val­ki­ją. Ža­lio­jo­je nu­si­žiū­rė­ta so­dy­bė­lė bu­vo jiems tin­ka­ma.

B.Šab­le­vi­čie­nė lai­ki­nai įsi­dar­bi­no bu­vu­sio Ša­pa­lų ta­ry­bi­nio ūkio vai­kų dar­že­ly­je, po to – Klau­su­čių mo­kyk­lo­je, siū­lė ir į Lauc­kai­mį. Nors šei­ma gy­ve­na Ža­lio­sios pa­grin­di­nės mo­kyk­los pa­šo­nė­je, ten nei no­rė­tu lai­ku, nei vė­liau lais­vų dar­bo vie­tų neat­si­ra­do. Ta­čiau da­bar Bi­ru­tė ma­no, jog nė­ra ko gai­lė­tis tų lai­kų, kai „šo­ko, dai­na­vo ir de­pu­ta­te bu­vo ren­ka­ma“.

Dau­giau džiaugs­mo tei­kia tai, kad at­si­ra­do lai­ko, ku­rį ga­lė­jo skir­ti šei­mai, sa­vo au­gan­tiems sū­nums.

Tuo me­tu, kai daug kas vaiz­da­vo­si esą „vers­li­nin­kai“, pa­mi­šę dėl me­ta­lo ir ki­tų da­ly­kų moks­lą mes­da­vo paaug­liai, Šab­le­vi­čiai bu­vo reik­lūs sa­vo vai­kams, ska­ti­no ir su­da­rė są­ly­gas mo­ky­tis mo­kyk­lo­je, la­vin­tis už­kla­si­nė­je veik­lo­je, lan­ky­ti mu­zi­kos mo­kyk­lą. Mo­te­ris, bu­vu­si ga­na griež­to­ka sa­vo ber­niu­kams, ir da­bar mąs­to, jog jei kiek­vie­ni tė­vai vai­kus nuo ma­žens pra­tin­tų prie dar­bų, są­ži­nin­gu­mo, ug­dy­tų pa­rei­gos ir at­sa­ko­my­bės jaus­mus, ma­žiau bū­tų ar­ba vi­sai ne­lik­tų šei­mų, lau­kian­čių vals­ty­bės pa­šal­pų, be­si­ti­kin­čių už­sie­nie­čių lab­da­rų.

Pa­sak Šab­le­vi­čių, per daug da­bar yra dū­sau­jan­čių žmo­nių, jog sun­ku gy­ven­ti. Ver­kia daž­niau tie, ku­rie dau­giau tu­ri. Kuk­liau be­si­ver­čian­tys žmo­nės ne­ke­lia di­de­lių rei­ka­la­vi­mų.



Bend­ram la­bui

Čes­lo­vas Šab­le­vi­čius ap­do­va­no­tas na­gin­go­mis ran­ko­mis. Ki­ta­dos že­mės ūkio ag­re­ga­tus pri­žiū­rė­jęs me­cha­ni­kas ga­li bet ką su­meist­rau­ti iš me­džio. Jo pa­gal­bos pri­rei­kia ne vie­nam kai­mo gy­ven­to­jui, su­si­ži­no­ję su­si­ran­da meist­rą žmo­nės ir iš to­lė­liau.

Šį pa­va­sa­rį vy­riš­kis su­ti­ko re­mon­tuo­ti Ža­lio­sios pa­ra­pi­jai pri­klau­san­čias pa­tal­pas, ku­rio­se da­bar jau įreng­ta šar­vo­ji­mo sa­lė. Dar­bus pra­de­dant sklan­dė vi­so­kių nuo­mo­nių dėl jos rei­ka­lin­gu­mo, ta­čiau vė­liau, su­si­dū­rę su ne­tek­ti­mis, žmo­nės su­vo­kė ir įver­ti­no to­kio pa­to­gu­mo svar­bą.

Č.Šab­le­vi­čius su ku­ni­gu ir bend­ruo­me­nės na­riais ta­rė­si, jog re­mon­tą rei­kė­tų už­baig­ti, su­tvar­ky­ti ir ki­tas tuš­čias šio pa­sta­to pa­tal­pas, gal at­si­ras­tų ga­lin­čių paau­ko­ti ko­kį bal­dą, du­ji­nę vi­ryk­lę, ki­li­mą.

Bi­ru­tės ir Čes­lo­vo Šab­le­vi­čių nuo­mo­ne, žmo­gaus gy­ve­ni­mas įgau­na ver­tę, jei ga­li­ma pa­si­tar­nau­ti ir ki­tų žmo­nių la­bui.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas