„Santaka“ / Skaitytojų kaiškai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-08-07 08:20

Dalinkitės:  


Įspūdinga buvo ekskursantų kelionė laivu „Vytenis“.

Skaitytojų kaiškai


Ne tik malonios staigmenos

Kai tik ap­lan­kau sa­vo gim­tuo­sius Sla­ba­dus, pir­miau­sia sku­bu į kai­mo vi­du­ry­je esan­čias ka­pi­nai­tes. Jo­se il­si­si jau ke­lio­li­ka šio ir ap­lin­ki­nių kai­mų gy­ven­to­jų kar­tų.

Čia pa­lai­do­ti iš­ki­lūs Lie­tu­vos švie­suo­liai ma­tar­niš­kiai bro­liai Sta­nai­čiai. Vy­res­ny­sis Juo­zas – tar­pu­ka­rio Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos pir­ma­sis ka­riuo­me­nės ge­ne­ro­las. Pra­nas – gar­sus in­ži­nie­rius, vi­suo­me­nės vei­kė­jas.

Dau­gu­ma ka­pų gra­žiai pri­žiū­ri­mi ir tvar­ko­mi. De­ja, ne vi­si, nes kai ku­rių kau­bu­rė­lių jau ne­bė­ra kam tvar­ky­ti: iš­mi­rę vi­si šei­mos na­riai, net ar­ti­miau­si kai­my­nai.

Lai­mė, kad su­pra­tin­gi gy­vie­ji: pri­žiū­rė­da­mi sa­viš­kių ka­pus, jie ne­lei­džia pikt­žo­lė­mis apaug­ti ir ša­lia esan­tiems.

To­kių dva­sin­gų žmonių Sla­ba­dų kai­me yra ne vie­nas.

Ypač ma­lo­niai bu­vau nu­ste­bin­ta, kai prie to­kių ap­leis­tų ka­pų ra­dau be­si­dar­buo­jan­čias dvi drau­ges sla­ba­diš­kes – Sū­da­vos vi­du­ri­nės mo­kyk­los sep­tin­to­kes In­gą Va­lai­ty­tę ir Gre­tą Ma­tu­lio­ny­tę. Šios moks­lei­vės nuo pikt­žo­lių ir už­marš­ties čia iš­gel­bė­jo ne vie­ną ka­pe­lį.


Bū­tų gra­žu, kad jų pa­vyz­džiu pa­sek­tų ir ki­ti ato­sto­gau­jan­tys Sla­ba­dų moks­lei­viai. Šioms ka­pi­nėms rei­kė­tų ir di­des­nio Klau­su­čių se­niū­ni­jos bei vie­tos kai­mo bend­ruo­me­nės dė­me­sio.

Itin var­ga­nai at­ro­do ka­pi­nių tvo­ros. Per­pil­dy­ti šiukš­lių kon­tei­ne­riai kar­tais ir pa­tys jo­se nu­skęs­ta. De­rė­tų šiukš­les iš­vež­ti daž­niau.

Gai­la, ta­čiau tvar­kin­gai pri­žiū­ri­ma ka­pi­nių ve­ja ir nu­ra­vė­ti šven­to­riaus ta­ke­liai jau li­kę tik pri­si­mi­ni­muo­se.



Ge­nė AL­KE­VI­ČIE­NĖ

Bu­vu­si sla­ba­diš­kė, gy­ve­nan­ti Vil­niu­je





Neįgaliųjų draugijos nariai gro­žė­josi Birš­to­nu ir jo apy­lin­kė­mis

Pus­šim­tis Vil­ka­viš­kio ra­jo­no neį­ga­lių­jų drau­gi­jos na­rių lan­kė­mės Birš­to­ne. Ja­me mus pa­si­ti­ko šio mies­to Neį­ga­lių­jų drau­gi­jos Die­nos užim­tu­mo cent­ro pir­mi­nin­kė Ju­li­ja Sa­na­vai­tie­nė bei ki­ti dar­buo­to­jai.

Ap­žiū­rė­jo­me jau­kiai įreng­tas šio cent­ro pa­tal­pas, ku­rio­se yra kom­piu­te­rių kla­sė, skal­byk­la, du­šas, hi­gie­nos kam­ba­riai, ma­sa­žo sa­lė, vir­tu­vė, sve­tai­nė.


Birš­to­ną mums ap­ro­dė jį la­bai my­lin­ti, vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais gi­de dir­ban­ti tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­ja Ni­jo­lė Juo­zai­tie­nė. Ji pa­sa­ko­jo, kad mies­tas ži­no­mas jau nuo XIV am­žiaus.

Aukš­čiau­sias mies­to pa­sta­tas – go­ti­ki­nio sti­liaus baž­ny­čia, sta­ty­ta 1903–1909 me­tais. Ka­ro me­tais ji be­veik ne­nu­ken­tė­jo.

Ap­žiū­rė­jo­me me­di­nių skulp­tū­rų par­ką ru­gio te­ma.

Pats Birš­to­nas – ka­ra­liš­ka­sis ku­ror­tas. Ja­me yra „Vers­mės“ sa­na­to­ri­jų tink­las, trykš­ta mi­ne­ra­li­nis van­duo, nuo­sta­bi gam­ta ir ra­my­bė. Čia nė­ra blo­ki­nių na­mų.

Ei­da­mi prie Vy­tau­to pi­lia­kal­nio, pir­miau­sia pa­ma­tė­me ant žir­go sė­din­čio Vy­tau­to skulp­tū­rą. Ten, kur da­bar yra šis aukš­tas pi­lia­kal­nis, 1382 m. sto­vė­jo me­di­nė Vy­tau­to pi­lis, čia bu­vo ku­ni­gaikš­čių me­džiok­lės plo­tai.

2000 me­tais Birš­to­ne, pa­ra­pi­jos na­muo­se, įkur­tas sak­ra­li­nis mu­zie­jus. Jį šven­ti­no vys­ku­pas Teo­fi­lis Ma­tu­lio­nis. Sun­kus, bet la­bai pra­smin­gas bu­vo jo gy­ve­ni­mas. Tris­kart ka­lin­tas Ru­si­jos ka­lė­ji­muo­se, jis la­bai daug pa­da­rė Lie­tu­vos la­bui. Apie tai by­lo­ja mu­zie­jaus eks­po­na­tai.


Ap­žiū­rė­jo­me ir la­bai įdo­mią Lie­tu­vos baž­ny­čių reik­me­nų eks­po­zi­ci­ją, ne­di­de­lę pa­veiks­lų ga­le­ri­ją re­li­gi­ne te­ma ir kt.

Lan­kė­mės ir Birš­to­no kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je, įkur­ta­me 1967 me­tais.

Eks­po­zi­ci­jų pa­grin­dą su­da­ro Birš­to­no vi­du­ri­nės mo­kyk­los kraš­to­ty­ri­nin­kų su­rink­ti eks­po­na­tai. Įs­pū­din­ga mums pa­si­ro­dė ka­rie­ta, nau­do­ta 1904–1927 me­tais kaip su­si­sie­ki­mo prie­mo­nė tarp Kau­no ir Birš­to­no.

Bu­vo įdo­mu pa­ma­ty­ti ir kam­ba­rį, ku­ria­me eks­po­nuo­ja­mi dan­tų gy­dy­to­jo J.Šab­laus­ko, dir­bu­sio tar­pu­ka­rio lai­ko­tar­piu, įran­kiai.

Mu­zie­ju­je eks­po­nuo­ja­mi Lie­tu­vos praei­ties laikų gar­sių žmo­nių po­rtre­tai. Pa­ju­to­me ir šiuo­lai­ki­nę dva­sią. Čia įreng­ta eks­po­zi­ci­ja „Birš­to­nas Eu­ro­po­je“. Mat mu­zie­jus bend­radarbiau­ja su vo­kie­čiais, lat­viais, nor­ve­gais, suo­miais, len­kais.

Pa­siž­val­gius po mies­tą, mū­sų lau­kė dar vie­na staig­me­na.

Vie­ną va­lan­dą plau­kė­me Ne­mu­nu pra­mo­gi­niu lai­vu „Vy­tenis“, gro­žė­jo­mės įspū­din­gais pa­kran­čių skar­džiais, ma­tė­me nau­jų sta­ti­nių.

Šią eks­kur­si­ją suor­ga­ni­za­vo mū­sų drau­gi­jos pir­mi­nin­kė Va­lė Ja­sio­nie­nė. Jos dė­ka mes pra­plė­tė­me sa­vo aki­ra­tį. Iš­vy­kai da­lį lė­šų pa­gal pa­teik­tą pro­gra­mą sky­rė ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė.



Lai­mu­tė KAND­RO­TIE­NĖ



Publikuota: 2007-08-07 08:20:39

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai