|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-08-07 08:20
Įspūdinga buvo ekskursantų kelionė laivu „Vytenis“.Kai tik aplankau savo gimtuosius Slabadus, pirmiausia skubu į kaimo viduryje esančias kapinaites. Jose ilsisi jau keliolika šio ir aplinkinių kaimų gyventojų kartų. Čia palaidoti iškilūs Lietuvos šviesuoliai matarniškiai broliai Stanaičiai. Vyresnysis Juozas – tarpukario Nepriklausomos Lietuvos pirmasis kariuomenės generolas. Pranas – garsus inžinierius, visuomenės veikėjas. Dauguma kapų gražiai prižiūrimi ir tvarkomi. Deja, ne visi, nes kai kurių kauburėlių jau nebėra kam tvarkyti: išmirę visi šeimos nariai, net artimiausi kaimynai. Laimė, kad supratingi gyvieji: prižiūrėdami saviškių kapus, jie neleidžia piktžolėmis apaugti ir šalia esantiems. Tokių dvasingų žmonių Slabadų kaime yra ne vienas. Ypač maloniai buvau nustebinta, kai prie tokių apleistų kapų radau besidarbuojančias dvi drauges slabadiškes – Sūdavos vidurinės mokyklos septintokes Ingą Valaitytę ir Gretą Matulionytę. Šios moksleivės nuo piktžolių ir užmaršties čia išgelbėjo ne vieną kapelį. Būtų gražu, kad jų pavyzdžiu pasektų ir kiti atostogaujantys Slabadų moksleiviai. Šioms kapinėms reikėtų ir didesnio Klausučių seniūnijos bei vietos kaimo bendruomenės dėmesio. Itin varganai atrodo kapinių tvoros. Perpildyti šiukšlių konteineriai kartais ir patys jose nuskęsta. Derėtų šiukšles išvežti dažniau. Gaila, tačiau tvarkingai prižiūrima kapinių veja ir nuravėti šventoriaus takeliai jau likę tik prisiminimuose. Genė ALKEVIČIENĖ Buvusi slabadiškė, gyvenanti Vilniuje Pusšimtis Vilkaviškio rajono neįgaliųjų draugijos narių lankėmės Birštone. Jame mus pasitiko šio miesto Neįgaliųjų draugijos Dienos užimtumo centro pirmininkė Julija Sanavaitienė bei kiti darbuotojai. Apžiūrėjome jaukiai įrengtas šio centro patalpas, kuriose yra kompiuterių klasė, skalbykla, dušas, higienos kambariai, masažo salė, virtuvė, svetainė. Birštoną mums aprodė jį labai mylinti, visuomeniniais pagrindais gide dirbanti technologijų mokytoja Nijolė Juozaitienė. Ji pasakojo, kad miestas žinomas jau nuo XIV amžiaus. Aukščiausias miesto pastatas – gotikinio stiliaus bažnyčia, statyta 1903–1909 metais. Karo metais ji beveik nenukentėjo. Apžiūrėjome medinių skulptūrų parką rugio tema. Pats Birštonas – karališkasis kurortas. Jame yra „Versmės“ sanatorijų tinklas, trykšta mineralinis vanduo, nuostabi gamta ir ramybė. Čia nėra blokinių namų. Eidami prie Vytauto piliakalnio, pirmiausia pamatėme ant žirgo sėdinčio Vytauto skulptūrą. Ten, kur dabar yra šis aukštas piliakalnis, 1382 m. stovėjo medinė Vytauto pilis, čia buvo kunigaikščių medžioklės plotai. 2000 metais Birštone, parapijos namuose, įkurtas sakralinis muziejus. Jį šventino vyskupas Teofilis Matulionis. Sunkus, bet labai prasmingas buvo jo gyvenimas. Triskart kalintas Rusijos kalėjimuose, jis labai daug padarė Lietuvos labui. Apie tai byloja muziejaus eksponatai. Apžiūrėjome ir labai įdomią Lietuvos bažnyčių reikmenų ekspoziciją, nedidelę paveikslų galeriją religine tema ir kt. Lankėmės ir Birštono kraštotyros muziejuje, įkurtame 1967 metais. Ekspozicijų pagrindą sudaro Birštono vidurinės mokyklos kraštotyrininkų surinkti eksponatai. Įspūdinga mums pasirodė karieta, naudota 1904–1927 metais kaip susisiekimo priemonė tarp Kauno ir Birštono. Buvo įdomu pamatyti ir kambarį, kuriame eksponuojami dantų gydytojo J.Šablausko, dirbusio tarpukario laikotarpiu, įrankiai. Muziejuje eksponuojami Lietuvos praeities laikų garsių žmonių portretai. Pajutome ir šiuolaikinę dvasią. Čia įrengta ekspozicija „Birštonas Europoje“. Mat muziejus bendradarbiauja su vokiečiais, latviais, norvegais, suomiais, lenkais. Pasižvalgius po miestą, mūsų laukė dar viena staigmena. Vieną valandą plaukėme Nemunu pramoginiu laivu „Vytenis“, grožėjomės įspūdingais pakrančių skardžiais, matėme naujų statinių. Šią ekskursiją suorganizavo mūsų draugijos pirmininkė Valė Jasionienė. Jos dėka mes praplėtėme savo akiratį. Išvykai dalį lėšų pagal pateiktą programą skyrė rajono Savivaldybė. Laimutė KANDROTIENĖ Publikuota: 2007-08-07 08:20:39 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|