„Santaka“ / Židiny spragsinti ugnis suteikia namams jaukumo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-08-03 16:25

Dalinkitės:  


Židinių meistras Valdas Bakūnas neturi laiko atostogauti, nes jo profesijos žmonių mūsų krašte labai mažai.

Autorės nuotr.


Židiny spragsinti ugnis suteikia namams jaukumo

Eglė MIČIULIENĖ



Žmo­gus nuo se­no jau­čia ne­paaiš­ki­na­mą trau­ką ug­niai. Gal to­dėl taip po­pu­lia­rė­ja ži­di­niai: jie sta­to­mi na­muo­se, kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se, ne­tgi bu­tuo­se.

Ži­di­nys, ku­ria­me jau­kiai sprag­si ug­nis, tam­pa vie­nu la­biau­siai trau­kian­čių kam­ba­rio ak­cen­tų.

Apie šią pa­trauk­lią in­ter­je­ro de­ta­lę kal­bė­jo­mės su Ky­bar­tuo­se gy­ve­nan­čiu ži­di­nių meist­ru Val­du BA­KŪ­NU. Ky­bar­tie­tis ži­di­nių sta­ty­ba už­sii­ma jau apie de­šimt­me­tį ir už­sa­ky­mų tu­ri be­veik vi­so­je Lie­tu­vo­je.



Am­ži­na kla­si­ka

– Įdo­mu, ko­kie ži­di­niai šiuo me­tu po­pu­lia­riau­si?

– Kiek žmo­nių – tiek nuo­mo­nių. Na, gal 60 pro­c. klien­tų no­ri kla­si­ki­nio sti­liaus – se­no­viš­ko ži­di­nio su kar­ni­zu, ak­mens ap­dai­la. To­kie vis dar po­pu­lia­rūs, ypač kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se. Ten tu­ri­me pa­sto­vių klien­tų. Ne kar­tą dir­bo­me prie Viš­ty­čio eže­ro, Dzū­ki­jo­je ir ki­tur.

Mo­der­nius ži­di­nius sta­to dau­giau­siai nau­juo­se na­muo­se: pa­pras­tai tokie židiniai bū­na iš šli­fuo­to ak­mens ir gip­so plokš­tės, ku­ri da­žo­ma, už­te­pa­ma de­ko­ra­ty­vi­niu tin­ku ir pan.



– Ko­kią dar ap­dai­lą žmo­nės ren­ka­si?

– Pa­vyz­džiui, ke­ra­mi­ką, kok­lius. Jie – šiuo­lai­kiš­ki ir bran­gūs, iš ap­dai­los me­džia­gų bran­ges­nis tik ak­muo. Ren­ka­si ir ne­rū­di­jan­tį plie­ną, va­rį, stik­lą, ply­tas, kai kas – ir lau­ko ak­me­nis, žo­džiu, ką tik no­ri.



– Koks tu­ri bū­ti ge­ras ži­di­nys?

– Vi­sų pir­miau­sia ži­di­nys tu­ri bū­ti sau­gus, kad neuž­deg­tų na­mų.

At­vi­ras ži­di­nys pra­ktiš­kai sau­ges­nis, nes te­rei­kia sau­go­ti, kad ati­da­rius ant grin­dų neišk­ris­tų ža­ri­ja. O ži­di­nį su kap­su­le rei­kia ge­rai izo­liuo­ti, kad ne­kais­tų šo­nai.

Ypač rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį į ka­mi­no tvar­kin­gu­mą ir dia­met­rą. Jei ži­di­nio pa­ku­ra di­de­lė, o ka­mi­nas – ma­žas, į kam­ba­rį eis dū­mai ar­ba smal­kės, o tai – la­bai pa­vo­jin­ga. Jei at­va­žia­vęs ma­tau, kad ka­mi­nas ne­ge­ras, klien­tą at­kal­bu nuo ži­di­nio ar­ba pa­siū­lau da­ry­ti ki­tą ka­mi­ną.

Ži­no­ma, sta­tant ži­di­nį rei­kia nau­do­ti ati­tin­ka­mas me­džia­gas, bū­ti­na lai­ky­tis tech­no­lo­gi­jų – ki­taip ky­la pro­ble­mų. To­dėl pir­miau­sia rei­kė­tų sam­dy­ti to­kį meist­rą, ku­ris tu­ri re­ko­men­da­ci­jas, pa­tir­ties.



Ir bute, ir rūsyje

– Ar te­ko ži­di­nių sta­ty­ti bu­tuo­se?

– Taip. Vi­sur te­ko: ne tik bu­tuo­se, bet ir ga­ra­žo rū­sy­je... Dau­giaaukš­čiuo­se sta­to­me viršu­ti­nia­me aukš­te. Kai kas įsi­ren­gia elekt­ri­nius ar du­ji­nius ži­di­nius – to­kiems ka­mi­nų ne­rei­kia, to­dėl ga­li da­ry­ti bet ku­ria­me aukš­te. Sta­to­me ir to­kius, bet re­tai. At­vi­ri ži­di­niai taip pat už­sa­ko­mi re­čiau – jais na­mo neap­šil­dy­si. Po­pu­lia­riau­si da­bar ži­di­niai su kap­su­lė­mis. Iš jų – ir gro­žis, ir nau­da.



– Koks bu­vo neįp­ras­čiau­sias už­sa­ky­mas?

– O, vis­ko žmo­nės pri­si­gal­vo­ja. Te­ko da­ry­ti ži­di­nių per du aukš­tus, sie­kian­čius 7,5 met­ro.



– Ar bū­na, kad Jums ne­pa­tin­ka Jū­sų pa­ties pa­da­ry­tas ži­di­nys?

– Ži­no­ma – juk kiek­vie­nas tu­ri­me sa­vo sko­nį. Ką klien­tas už­si­sa­ko – tą ir da­rau.



– Ne­jau ne­pa­ta­ria­te, kad taip, pa­vyz­džiui, bus ne­gra­žu?

– Pa­ta­riu, bet ne vi­si klau­so. Gal tik man ne­gra­žu, o ki­tam žmo­gui – la­bai gra­žu. Ar­gi ga­li pirš­ti sa­vo nuo­mo­nę? Nors daž­niau­siai žmo­nes įti­ki­nu... O kai ku­rie iš kar­to tu­ri sa­vo pro­jek­tą, ku­rį už­si­sa­ko pas di­zai­ne­rį. Man be­lie­ka tik su­mon­tuo­ti tai, ką jie no­ri.



– Ar daž­nai klien­tai pra­šo di­zai­ne­rio pa­slau­gų? Ar in­di­vi­dua­lūs pro­jek­tai – kaž­kuo ypa­tin­gi?

– Apie de­šimt pro­cen­tų mū­sų klien­tų nau­do­ja­si di­zai­ne­rių pa­slau­go­mis. Ne­pa­sa­ky­čiau, kad tie ži­di­niai – kaž­kuo ypa­tin­gi. Gal jie ir ne­stan­dar­ti­niai, bet kiek­vie­nas di­zai­ne­ris tu­ri sa­vo brai­žą, ir pa­gal ži­di­nį (net ir ne ma­no da­ry­tą) jau be­veik ga­liu pa­sa­ky­ti, kas jį pro­jek­ta­vo.



Nuo 2 tūkstančių iki...

– Ži­di­nys nė­ra pi­gus ma­lo­nu­mas. Ko­kį bran­giau­sią ži­di­nį jums te­ko da­ry­ti?

– Ži­di­nio kai­na pri­klau­so nuo įran­gos ir ap­dai­los me­džia­gų. Bran­giau­sias, ku­rį da­rė­me vie­na­me nuo­sa­va­me na­me, su įran­ga kai­na­vo apie 40 tūkst. li­tų. Ten bu­vo la­bai ne­pi­gios me­džia­gos: bran­gi ka­se­tė ir la­bai daug ak­mens.

Šiaip šil­dy­mui skir­tos kap­su­lės kai­na pra­si­de­da nuo 2 tūkst. li­tų. Da­rė­me ži­di­nį, kur vien tik kap­su­lė kai­na­vo 18 tūks­tan­čių li­tų.



– O kiek mi­ni­ma­liai rei­kė­tų tu­rė­ti pi­ni­gų no­rint pa­si­sta­ty­ti ži­di­nį?

– Žiū­rint, ko­kį. Jei at­vi­rą ir la­bai ne­di­de­lį – ga­li­ma įsi­reng­ti maž­daug už du tūks­tan­čius li­tų (su me­džia­go­mis ir dar­bu). O jei­gu kal­ba­me apie vi­du­ti­nės kla­sės ži­di­nį su ko­ky­biš­ka kap­su­le – kai­na pra­si­de­da maž­daug nuo 6 tūkst. li­tų.



Atos­to­gau­ti nė­ra ka­da

– Sa­ky­ki­te, Val­dai, ar ži­no­te, kiek ži­di­nių iš vi­so esa­te pa­sta­tęs?

– Nes­kai­čia­vau. Vien ži­di­niais už­sii­mu dau­giau nei de­šimt me­tų. Pas­ku­ti­nius 3–4 me­tus vi­du­ti­niš­kai per sa­vai­tę pa­da­ro­me po ži­di­nį (dir­bu su pa­gal­bi­nin­ku). Kai ne­spė­ja­me per pen­kias dar­bo die­nas, kar­tais ten­ka pa­plu­šė­ti ir sa­vait­ga­lį.



– Tai kiek me­tų jau nea­tos­to­ga­vo­te?

– Oi, daug... Sa­vait­ga­lį su šeima kar­tais iš­va­žiuo­ja­me kur nors pail­sė­ti – ir vis­kas. Dir­bu be poil­sio, ir vi­si ma­no ko­le­gos, kiek aš ži­nau, – taip pat.

Mū­sų kraš­te ži­di­nių meist­rų ma­žai. To­dėl, nors esa­me kon­ku­ren­tai, su­ta­ria­me ge­rai, bend­ra­dar­biau­ja­me, jei rei­kia – vie­nas ki­tam pa­de­da­me.



– Už­sa­ky­mų tu­ri­te daug – klien­tams ten­ka il­go­kai pa­lauk­ti, kol ateis jų ei­lė?..

– Tru­pu­tį dau­giau nei pu­sę me­tų. Da­ro­me pa­gal ga­li­my­bes – tik tiek, kiek spė­ja­me.



– Tik­riau­siai Jū­sų na­muo­se yra ži­di­nys?

– Taip. Bet, de­ja, kaip bat­siu­vys – be ba­tų, taip ir ma­no ži­di­nys – pa­da­ry­tas, bet ne­pa­baig­ta ap­dai­la. Ir taip – jau gal pen­ke­ri me­tai... Aš ži­di­niu šil­dau dvie­jų aukš­tų na­mą. Ne­baig­tas ne tik ži­di­nys – vis re­mon­tuo­ja­mės ir na­mus. Tik lai­ko trūks­ta, o pa­sam­dy­ti ne vi­są lai­ką bū­na ką. Tad dir­bu pa­ts, kai spė­ju.



– Ar vien ži­di­nio už­ten­ka ap­šil­dy­ti na­mus?

– Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ki­to šil­dy­mo šal­ti­nio pas mus nė­ra. Na­mo plo­tas – per 100 m² met­rų, ir jam ap­šil­dy­ti vi­siš­kai už­ten­ka ži­di­nio. Tik rei­kia ko­ky­biš­kų, sau­sų mal­kų. Pa­vyz­džiui, jei inst­ruk­ci­jo­je pa­ra­šy­ta, kad ži­di­nys de­ga iki 8 val., tai ne­reiš­kia, kad jis tiek degs pri­ki­šus drėg­nų mal­kų. Ži­di­niui mal­kos tu­ri bū­ti džio­vin­tos bent dve­jus me­tus.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas