„Santaka“ / Įtėviai užsieniečiai stengiasi, kad broliai nesusvetimėtų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-08-03 16:14

Dalinkitės:  


Ita­li­jo­je nu­si­fo­tog­ra­fa­vo vi­si pen­ki bro­liai ir se­se­rys – šią nuo­trau­ką įtė­viai per­da­vė mo­čiu­tei.

Autorės nuotr.


Įtėviai užsieniečiai stengiasi, kad broliai nesusvetimėtų

Birutė NENĖNIENĖ



Pak­vie­tė ant­rą kar­tą

Prieš po­rą sa­vai­čių iš dau­giau kaip mė­ne­sį tru­ku­sios vieš­na­gės Ita­li­jo­je grį­žo Ra­si­ta ir Au­ri­mas Ki­li­ke­vi­čiai.

Moks­lo me­tų pa­bai­go­je jų glo­bė­ja įtei­sin­tą mo­čiu­tę Ma­ri­ją Mic­ke­vi­čie­nę pa­sie­kė ži­nia iš Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos apie tai, jog šie­met, kaip ir per­nai, va­sa­ros ato­sto­gų vai­kus kvie­čia­si ita­lų Mi­le­nos ir Pjer­džiu­ze­pės Ber­na­del­lių šei­ma. Jo­je po tarp­tau­ti­nio įvai­ki­ni­mo pro­ce­dū­ros nuo 2004 me­tų Ka­lė­dų gy­ve­na Ra­si­tos ir Au­ri­mo jau­nes­ny­sis bro­lis Man­tas bei se­su­tės Sand­ra ir An­dže­li­ka. Iš pen­kių vie­nos šei­mos vai­kų tris įsi­vai­ki­nu­si ita­lų šei­ma vyk­do pa­si­ža­dė­ji­mą pa­lai­ky­ti vai­kų tar­pu­sa­vio ry­šį.

Mo­čiu­tė pa­sa­ko­jo, jog šie­met bu­vo tik toks skir­tu­mas, kad jai rei­kė­jo pa­si­rū­pin­ti, kaip vai­kus nu­vež­ti ir, ga­vus ži­nią apie grįž­tan­čius, par­si­vež­ti iš Kau­no. Šį­met vai­kams ke­lio­nė lėk­tu­vu į Šiau­rės Ita­li­jos mies­tą jau ne­bu­vo ap­gaub­ta pa­slap­ti­mi, nes dar neišb­lė­sę praė­ju­sių me­tų įspū­džiai.



Pri­mins nuo­trau­kos ir su­ve­ny­rai

Po pir­mo­jo su­si­ti­ki­mo Ita­li­jo­je Au­ri­mas ir Ra­si­ta glo­bė­jos bei įtė­vių dė­ka su bro­liais pa­lai­kė ry­šį. Lakš­tu­čių kai­me gy­ve­nan­tys bro­lis ir se­su­tė su­lau­kė svei­ki­ni­mų ir do­va­nė­lių sa­vo gim­ta­die­nių pro­ga. Ke­liau­da­mi į Ita­li­ją, jie nu­ve­žė mie­lų smulk­me­nų, ku­rių pa­rū­pi­no mo­čiu­tė. Į na­mus vai­kai par­si­ve­žė daug įspū­džių ir įtė­vių abiem pa­do­va­no­tus nuo­trau­kų al­bu­mus, ku­rie pri­mins ža­vias aki­mir­kas, pra­leis­tas kar­tu su bro­liais ir da­bar­ti­niais jų tė­vais prie jū­ros. Mo­čiu­tei Mi­le­na lauk­tu­vių įda­vė bend­rą vi­sų pen­kių vai­kų įrė­min­tą nuo­trau­ką.



Pak­lau­sė to, kas la­bai rū­pė­jo

Vai­kai kar­tu žai­dė, ke­lia­vo, mau­dė­si jū­ro­je, at­ro­dė, vis­kas aiš­ku be žo­džių. Ta­čiau į na­mus su­grį­žu­si Ra­si­ta pri­si­pa­ži­no, jog nu­smel­kė šir­de­lę ta­da, kai su­vo­kė, jog su se­su­tė­mis lie­tu­viš­kai su­si­kal­bė­ti neį­ma­no­ma. Mer­gai­tė sa­kė, jog įtė­vių na­muo­se yra ita­lų-lie­tu­vių, lie­tu­vių-ita­lų po­kal­bių kny­ge­lių, ta­čiau ma­žo­sioms se­su­tėms, at­ro­do, tai kol kas nė­ra svar­bu.

Ra­si­ta ir Au­ri­mas, iki iš­vyk­da­mi į Ita­li­ją, taip pat iš kny­gos šiek tiek pra­mo­ko ita­lų kal­bos. Ra­si­ta sa­kė, jog se­su­čių ir bro­liu­ko ita­liš­kai pa­klau­sė jai la­bai rū­pė­ju­sio da­ly­ko, ku­rio per­nai pa­ti dar ne­su­ge­bė­jo pa­klaus­ti: ar no­ri jie at­va­žiuo­ti į Lie­tu­vą?

Mer­gai­tė la­bai nu­džiu­go iš­gir­du­si tei­gia­mą at­sa­ky­mą. Ta­čiau su­ži­no­jo ir tai, kad įtė­viai į Lie­tu­vą vai­kus at­si­veš ta­da, kai Man­tui su­kaks ke­tu­rio­li­ka me­tų.



Ap­sup­ti šei­mos ra­my­bės

Vals­ty­bi­nei vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bai prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos at­siųs­to­je jau ket­vir­to­je įtė­vių Mi­le­nos ir Pjer­džiu­ze­pės Ber­na­del­lių ata­skai­to­je Man­to, Sand­ros ir An­dže­li­kos gy­ve­ni­mas pie­šia­mas la­bai gra­žiai. Jie vi­si lan­ko plaukimo ba­sei­ną, Man­tas mo­ko­si gro­ti ba­ri­to­ni­ne tū­ba. Be to, ber­niu­kui tė­vai įtai­sė kom­piu­te­rį.

Svar­biau­sia tai, kad vai­kai ge­rai pri­ta­po šei­mo­je ir bend­ruo­me­nė­je, su­si­ra­do daug drau­gų. Vy­res­nie­ji lan­ko ka­ta­li­kiš­kos or­ga­ni­za­ci­jos už­siė­mi­mus, An­dže­li­ka ruo­šia­si ru­de­nį ei­ti į mo­kyk­lą. Psi­cho­lo­gai Ber­na­del­lių šei­mą įvar­di­jo kaip spin­du­liuo­jan­čią ra­my­bę ir pu­siaus­vy­rą, o tė­vus – mie­lais ir ra­miais žmo­nė­mis.



Ska­ti­na mo­ky­tis kal­bos

Mo­čiu­tė Ma­ri­ja pa­ste­bė­jo, jog vai­kams su­grį­žus į na­mus Au­ri­mas pa­kan­ka­mai ge­rai su­si­kal­bė­jo su pa­skam­bi­nu­siu iš Ita­li­jos Pjer­džiu­ze­pe Ber­na­del­liu, ku­ris ne­ri­ma­vo, kaip vai­kams pa­si­se­kė ke­lio­nė į Lie­tu­vą. Mo­čiu­tę pra­džiu­gi­no iš­girs­ti Sand­ros lie­tu­viš­kai ta­ria­mi nors ir tik du žo­džiai: „La­bas, mo­siu­te...“

Mo­te­ris sa­kė, jog ska­ti­na sa­vo glo­bo­ja­mus anū­kus ge­riau pra­mok­ti ita­lų kal­bos. Pa­pil­do­mų rū­pes­čių mo­čiu­tei jie ne­ke­lia, au­ga pa­klus­nūs ir ne tin­gi­niai. Pa­va­sa­rį la­bai ge­rai moks­lo me­tus Lakš­tu­čiuo­se už­bai­gu­si Ra­si­ta nuo ru­dens drau­ge su Au­ri­mu va­ži­nės į pa­mo­kas Bart­nin­kų Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je.



Lai­ko­si su­si­ta­ri­mo

Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bą pa­sie­kė dar vie­na in­for­ma­ci­ja apie ki­tos už­sie­nie­čių šei­mos per­nai įsi­vai­kin­tus du vai­kus.

Dėl aso­cia­laus gy­ve­ni­mo bū­do ir sa­vo vai­kų ne­prie­žiū­ros mo­ti­nys­tės tei­ses pra­ra­du­sios Jo­lan­tos Š. aš­tuo­ne­rių me­tų duk­ra Ie­va ir pen­ke­rių me­tų sū­nus Dei­vy­das per­nai iki ba­lan­džio dar gy­ve­no glo­bos na­muo­se. Vals­ty­bi­nei glo­bos įstai­gai ati­duo­tų vai­kų per ke­le­rius me­tus ne­pa­no­ro glo­bo­ti ar įsi­vai­kin­ti ne tik gi­mi­nės, bet ir ki­ti Lie­tu­vos pi­lie­čiai, to­dėl se­su­tė ir bro­liu­kas bu­vo įra­šy­ti į tarp­tau­ti­nio įvai­ki­ni­mo są­ra­šus. Po pri­va­lo­mų pro­ce­dū­rų jų įtė­viais ta­po lie­tu­viš­kas šak­nis tu­rin­ti Ame­ri­kos pi­lie­čių šei­ma, ku­rio­je au­ga du pa­na­šaus am­žiaus sa­vi vai­kai.

Per vie­nus me­tus iš ty­laus ir už­da­ro ber­niu­ko Dei­vy­das ta­po bend­rau­jan­čiu, links­mu ir jud­riu vai­ku. Ie­va grei­tai pri­pra­to prie sa­vo tė­vų ir no­riai su jais da­li­ja­si įspū­džiais. Per pir­muo­sius gy­ve­ni­mo me­tus vai­kai pra­mo­ko ang­lų kal­bos, tu­ri daug drau­gų ir juos my­lin­čius tė­vus. Įtė­viai ak­ty­viai da­ly­vau­ja lie­tu­vių bend­ruo­me­nės veik­lo­je, to­dėl ne­pa­mir­šę lie­tu­viš­kų pa­pro­čių ir kul­tū­ros. Šei­mo­je su vai­kais jie lie­tu­viš­kai kal­ba­si apie Lie­tu­vą ir tra­di­ci­jas.

Pa­gal rei­ka­la­vi­mus in­for­ma­ci­ja apie už­sie­nie­čių įsi­vai­kin­tų vai­kų adap­ta­ci­ją pir­muo­sius dve­jus me­tus į Lie­tu­vą at­siun­čia­ma kas pus­me­tis, vė­liau – kas me­tai.

Kiek­vie­ną kar­tą, kai iš Ky­bar­tų spe­cia­lio­sios in­ter­na­ti­nės mo­kyk­los glo­bos gru­pės vai­kai įsi­vai­ki­na­mi už­sie­nie­čių, čia dir­ban­čios mo­te­rys kaip ma­mos il­gi­si jų ir lau­kia ži­nių kaip apie sa­vo vai­kus. Kiek­vie­nas toks pra­ne­ši­mas nu­džiu­gi­na ir nu­ra­mi­na, kad tik­rų­jų tė­vų at­stum­ti vai­kai au­ga ap­gaub­ti ge­ra­šir­džių įtė­vių mei­le ir rū­pes­čiu, kad jiems do­va­no­ja­ma atei­tis. >




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas