„Santaka“ / Vilkaviškio vyskupo R.Norvilos velykinis laiškas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 5,85 a sodo sklypą Vijoklių g. 11, Vilkaviškyje (įvažiavimas iš Lobiškių g., atlikti kadastriniai matavimai). Tel. 8 600 61 776.
Galioja iki: 2019-10-17 11:43:55

Reikalinga siuvėja dirbti visą darbo dieną (siūti užuolaidas). Tel. 8 652 03 388.
Galioja iki: 2019-10-17 13:09:12

Parduoda 0,74 ha žemės ūkio paskirties sklypą (1 km nuo Vilkaviškio, prie kelio yra elektros įvadas, tinka namui statyti), 0,25 ha namų valdos sklypą Vilkaviškio miesto ribose ir gretimai 0,14 ha žemės ūkio paskirties sklypą (galima pirkti abu kart), nedidelį kiekį pašarinių runkelių. Tel. 8 680 59 859.
Galioja iki: 2019-10-18 14:19:24

Reikalinga melžėja (galimas apgyvendinimas). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-10-20 10:52:17

Parduoda 7,5 a sodą „Paskenduolės“ bendrijoje (yra vasarnamis). Tel. 8 620 49 187.
Galioja iki: 2019-10-25 09:31:08



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-03-25 15:38

Dalinkitės:  


Vilkaviškio vyskupo R.Norvilos velykinis laiškas

Mieli broliai ir seserys Kristuje,

jau daugiau nei šešis šimtmečius mūsų Tėvynėje kiekvieną pavasarį švenčiamos Velykos – Kristaus Prisikėlimo iškilmė. Su kokiomis mintimis ir kokių išgyvenimų lydimi pasitinkame šią iškilmę šiemet?

Viešaisiais informacijos kanalais – per televiziją, radiją, spaudą – retsykiais samprotaujama, jog tai – dar iš pagoniškų laikų perimta šventė, artima pavasario lygiadieniui, primenanti po žiemos sąstingio atbundančią gamtą. Tačiau Velykas tapatindami tik su žiemos pabaiga, besikeičiančiais gamtos ciklais, šią šventę labai nuvertintume.

Daug Lietuvoje gyvenančių žmonių Velykas sieja su sena, gražia tradicija. Jos laikantis, Velykų sekmadienis tampa artimos bendrystės diena, kai susirenka giminės, padengiamas gausus šventinis stalas, be abejo, su kūrybingai išmargintais margučiais. Tai iš tiesų graži ir palaikytina tradicija, stiprinanti šeimą, tarpusavio ryšius. Tačiau apsiribojant vien papročiais ir akcentuojant kultūrinę sanklodą iškyla pavojus neįžvelgti šventės svarbiausiojo momento – Kristaus prisikėlimo.

Krikščioniui, taip pat besidžiaugiančiam pavasario šviežumu ir nauja gyvybe, geromis, žmones vienijančiomis tradicijomis, Velykos pirmiausia yra visa esybe kasmet naujai išgyvenamas Kristaus prisikėlimas. Jis pripildo visą Velykų laiką gilaus tikėjimo, amžinojo gyvenimo vilties ir veda į asmeninį prisikėlimą.

Velykos mums pirmiausia skelbia, jog Kristus prisikėlė, o su Juo prisikėlimo viltį gauna ir kiekvienas Jį tikintis. Jo prisikėlimas yra labiausiai mūsų tikėjimą gaivinanti jėga.

Šiandien kartais atrodo, kad būtent Jėzui Velykų šventėje nebelieka vietos. Tą savotiškai paliudija, pavyzdžiui, knygynuose parduodami bei perkami velykiniai sveikinimo atvirukai. Dažniausiai juose puikuojasi margučiai, geltonsnapiai viščiukai, pumpurėliai, bet labai retai randame aiškesnę religinę, krikščionišką, iškalbingiau su Jėzumi Kristumi susietą simboliką. Panašios tendencijos vyrauja ir šventinėse televizijos laidose, įvairiose masinės vartosenos apraiškose.

Apie krikščioniškojo tikėjimo atgaivinimo svarbą šiandien skatina kalbėti ir kitos mūsų aplinkos aktualijos.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje, asmeniniuose pokalbiuose nuvilnijo diskusijos apie magiją, būrimą, okultizmą. Visos šios praktikos Šventojo Rašto šviesoje išryškėja kaip neištikimybė pirmajam Dekalogo įsakymui, kaip nepasitikėjimas vieninteliu Dievu, Jo žodžiu ir Jo meile. Ryžtingai atmeskime visus blogio bandymus manipuliuoti žmogaus smalsumu, „patogesnių“ bei „geresnių“ dievų siūlymus ir drąsiai išpažinkime, kad prisikėlęs Kristus yra mūsų vienintelis kelias, vedantis pas Tėvą (plg. Jn 14, 6).

Apie gyvo tikėjimo reikalingumą šiandieninėje Lietuvoje skatina kalbėti ir plačiai išplitęs nesąžiningumas, moralės principų pamynimas, paisant vien savų interesų. Tai veda į tolesnį blogio suvešėjimą, aprėpiantį daugelį gyvenimo sričių. Jokios etikos komisijos iki galo neišspręs sąžinės, moralės problemų, jei tikėjimas Dievu nebus žmonių vidinė šviesa, jei Dekalogas nebus pagrindinė gyvenimo norma.

Ne mažiau aktualus mūsų dienomis ir pirmiausia su tikėjimu susijęs pagarbos gyvybei klausimas. Tikėjimas padeda formuoti supratimą, jog žmogaus gyvybė yra Dievo dovana, kurią reikia gerbti ir puoselėti, gelbėti ir saugoti. Joks žmogus ar žmonių grupė tenesisavina teisės spręsti, kam leisti gyventi, o kam ne. Tesijaučia saugus, tebūna apglėbtas dėmesiu ir meile kiekvienas žmogus, o ypač mažutėliai ir silpnieji: po motinos širdimi augantys ir ką tik gimę kūdikiai, ligoniai ir seneliai, neįgalius vaikus auginančios šeimos.

Tad švenčiamų Velykų nenuvertinkime iki komercinio renginio ar kultūrinės tradicijos, bet ryžtingai siekime to, kas aukštybėse (plg. Kol 3, 1). Neatgręžkime prisikėlusiam Kristui nugaros, bet su džiaugsmu ir viltimi žvelkime į maloningą Viešpaties veidą.

Tegul šiuo laiku kiekvieno iš mūsų širdyje užsižiebia Viešpaties prisikėlimu sustiprinta krikščioniško tikėjimo šviesa ir amžinojo gyvenimo viltis, padedanti iki sielos gelmių suvokti, jog Velykos – tai ir mūsų perėjimas iš vergijos į laisvę, iš mirties į gyvenimą.

Tegul Viešpaties Prisikėlimo šventės, nuskaidrintos ir įprasmintos gyvu tikėjimu, visiems mums būna džiaugsmo, vilties ir vienybės šventė. Nuoširdžiai Jus visus sveikinu.



Rimantas NORVILA

Vilkaviškio vyskupas




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vištyčio seniūnui – „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimas
* Ūkininkus domino patikros ir paramų galimybės
* Prokuratūra politikų kaltę įžvelgė, bet atsakomybės netaikė
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ko šiuo metu Jums labiausiai trūksta?
Sveikatos.
Darbo.
Pinigų.
Artimo žmogaus.
Poilsio.
Nieko netrūksta.



Kalbos patarimai

Didžiuma ar diduma?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas tik žodis diduma – didesnė dalis, dauguma. Pvz.: Didžiumą (= Didumą ) derliaus jau nuėmė.
Netaisyklingai vartojamas vietininkas didžiumoje irgi turi būti taisomas. Pvz.: Šiandien romano autorius didžiumoje (= iš esmės, beveik visai ) užmirštas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas