„Santaka“ / Iš krašto istorijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda priekabą 2PTS-4 (mažesnioji, 1000 Eur), avižų šiaudų ritinius (10 Eur už vnt.), kviečius (200 Eur/t), kvietrugius (180 Eur už t), avižas (160 Eur už t). Tel.: 8 612 88 391, 8 631 00 196.
Galioja iki: 2020-02-21 13:48:48

Slaugytų senuką ar senutę Vilkaviškyje. Tel. 8 635 88 898.
Galioja iki: 2020-02-21 13:49:28

Parduoda beveik naują akumuliatorių VEGA (62 Ah, startinė srovė 570 A, 50 Eur). Tel. 8 685 17 286.
Galioja iki: 2020-02-23 08:07:45

Būsto vidaus apdaila iki visiško įrengimo. Kokybiškai, greitai ir gera kaina! Vilkaviškis ir aplink jį 30 km spinduliu. Tel. 8 624 88 933.
Galioja iki: 2020-02-24 09:11:00

Parduoda 5,4 ha dirbamos žemės ūkio paskirties žemės sklypą Sūdavos kaime. Tel. 8 616 98 851.
Galioja iki: 2020-02-24 13:29:17

Parduoda 11,32ha iš 22,64 ha sklypo ariamos žemės, Augiškių k., Keturvalakių sen. (našumas 52,9 balo, kitą sklypo dalį galima nuomotis). Tel. 8 611 24 847.
Galioja iki: 2020-02-27 08:12:46

Parduoda 6,8 a sodą Agrastų g. 15, Vilkaviškyje. Tel. 8 616 76 717.
Galioja iki: 2020-02-28 11:21:40



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-07-27 16:29

Dalinkitės:  


Iš krašto istorijos

Senojo Tarpuraisčių sodžiaus žmonių gyvenimas ir buitis



Žemės kalba

Pae­že­rių gi­ri­nin­ki­jos miš­ko ma­sy­vas su miš­ke­liais ir jų pa­šo­nė­je esan­čiais Gurb­ši­lio, Šil­kal­nio, Stir­niš­kių, su­ny­ku­sio Ož­nu­ga­rio ir Sma­li­ny­čios kai­mais tur­tin­gi vie­to­var­džių. Juo­se iš­li­ko vals­tie­čių dva­si­nės kul­tū­ros ir is­to­ri­nių įvy­kių pėd­sa­kai. Ver­ta pri­si­min­ti le­gen­do­mis ta­pu­sius liau­dies pri­si­mi­ni­mus apie 1812 me­tų ka­rą, jį pra­lai­mė­ju­sių pran­cū­zų bė­gi­mą per Lie­tu­vą. Ti­ki­ma, kad tarp Adu­mų kal­ne­lio ir Ža­ga­ri­nio til­to šim­ta­me­tė­mis lie­po­mis apau­gu­si kal­ve­lė iš­ki­lo virš su­ša­lu­sių pran­cū­zų ka­rei­vių mil­žin­ka­pio. Pa­na­šus pa­mink­las, me­nan­tis Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą (Prū­si­jos ka­rių ka­pa­vie­tė), iš­li­ko pa­miš­kė­je prie Il­ga­lau­kio, gre­ta Šlė­ga­ši­lio kai­mo. Ca­riz­mo ir Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos lai­kais bol­še­vi­ki­nių kuo­pe­lių Gi­žų vals­čiu­je na­riai Šūt­kal­nio eg­ly­ne ren­gė slap­tas suei­gas.

Is­to­ri­nis vie­to­var­džių tik­ro­viš­ku­mas, pa­vyz­džiui: Bi­tės, Sma­li­ny­čia, Vil­ki­ny­čia, kal­ba apie be­tar­piš­kus gy­ven­to­jų ry­šius su miš­ku, se­nuo­sius vers­lus, dre­vi­nę bi­ti­nin­kys­tę, vil­kų me­džiok­lę vilk­duo­bė­se. J.Pas­tar­no­kas, il­ga­me­tis miš­ki­nin­kas, at­šven­tęs 92-ąjį gim­ta­die­nį, bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad ties Sma­li­ny­čios kai­mu ras­ti pėd­sa­kai duo­bių, ku­rio­se XX a. pr. iš pu­ši­nių kel­mų sun­kta sma­la. Pa­gi­rių gy­ven­to­jai miš­ke ga­nė kar­ves, ap­si­rū­pin­da­vo gy­vu­lių pa­ša­ru žie­mai, mal­ko­mis ku­rui ir par­da­vi­mui. Smul­kius ža­bus rin­ko ir ri­šo į pun­de­lius pra­ku­rams. Iš sau­suo­lių skal­dė ša­ka­liu­kus. Gry­bus, uo­gas, vais­ta­žo­les ne­šė par­duo­ti mies­tie­čiams. Miš­ko pro­sky­nos, pie­ve­lės, ke­liu­kai, ta­kai, kal­ne­liai, gry­by­nai, uo­gy­nai, žvė­rių ko­lo­ni­jos, paukš­čių pa­mėg­ti pel­ky­nai, gū­dūs rais­tai – šmėk­lų ir vai­duok­lių prie­globs­čiai – tu­rė­jo var­dus. Gy­ven­to­jai miš­ke orien­ta­vo­si taip, tar­si vaikš­čio­tų sa­vos so­dy­bos kie­me.

Miš­ko vai­duok­liai gi­rios lan­ky­to­jams ap­si­reikš­da­vo pa­slap­tin­gais gar­sais, žmo­gaus ar gy­vu­lio pa­vi­da­lais. Ož­nu­ga­rio kai­mo pa­kraš­ty­je telk­šo­ju­sia­me Klam­pu­py­je gy­ve­no vel­nias, ku­ris į rais­tą vi­lio­da­vo ne­tgi il­ga­me­tį miš­ko ei­gu­lį Rū­te­lį. Onu­tė La­zaus­kai­tė pri­si­mi­nė sau­lė­tą sek­ma­die­nio po­pie­tę, kai mi­šių lai­ku ji nuė­ju­si iš Klam­pu­pio par­si­va­ry­ti kiau­lių. Už laz­dy­no krū­mo so­die­tė ma­tė ir gir­dė­jo bal­tą ark­lį, dan­ti­mis rum­žian­tį (be­si­ka­san­tį) nu­ga­rą. Ki­tą die­ną ten nuė­ju­si ra­do tik kiau­lių iš­knis­tą že­mę. Pa­na­šų nuo­ty­kį jau­nys­tė­je pa­ty­rė ir jos tė­vas, mė­ne­sie­nos nak­tį Za­ga­ni­ke ty­ko­jęs kiš­kio. Me­džių vir­šū­nė­mis at­šniokš­tė ir nu­to­lo aud­rin­gas vie­su­lo gū­sis. Pat­ron­ke­liu iš Trum­pa­kai­mio dvi žmo­gys­tos, vy­ras ir mo­te­ris, ve­dė­si jau­čius. Mo­te­ris, pa­si­kai­šiu­si an­da­ro­ko pa­dur­kus (pa­si­kė­lu­si si­jo­no apa­čią), ėjo iš pa­skos, rykš­te­le jau­čiams plak­da­ma šo­nus. Za­ga­ni­ko pa­kraš­ty­je jie su­sto­jo, o jau­čius pa­lei­do ga­ny­tis La­zaus­kų avi­žo­se. La­zaus­kas, at­si­ve­dęs tėvą ir bro­lius su laz­do­mis, avi­žų lau­ke ne­ra­do nei jau­čių, nei iš­ga­ny­mo pėd­sa­kų.



Ta­ke­lis į ži­nių pa­sau­lį

XIX a. pab. – XX a. pr., lie­tu­viš­kos spau­dos drau­di­mo ir tau­ti­nės sa­vi­mo­nės bu­di­mo me­tais, vai­kų mo­ky­mas da­rak­to­ri­nė­se mo­kyk­lo­se bu­vo su­dė­ti­nė liau­dies švie­ti­mo da­lis. Gy­ven­to­jai ne­no­riai lei­do vai­kus į vals­ty­bi­nes pra­džios mo­kyk­las, ku­rio­se pa­mo­kos ru­sų kal­ba pra­si­dė­da­vo mal­da vi­sa­ga­liam Ru­si­jos ca­rui.

1902–1903 m. žie­mą Vil­ka­viš­kio ap­skri­ties Pae­že­rių vals­čiaus Ož­nu­ga­rio kai­me, La­zaus­kų so­dy­bo­je, Pranc­ke­vi­čių tė­vu­kas iš Trum­pa­kai­mio mo­kė skai­ty­ti se­se­ris Onu­tę ir Ur­šu­lę La­zaus­kai­tes bei ke­le­tą kai­my­nų vai­kų iš knyg­ne­šių pla­ti­na­mo ele­men­to­riaus. Ki­tą žie­mą da­rak­to­ri­nė mo­kyk­la vei­kė Mu­letc­kų so­dy­bo­je, Il­ga­kai­my­je. Da­rak­to­rius Pa­lu­bins­kis at­vy­ko iš Vei­ve­rių. Vai­kus jis mo­kė ra­šy­ti, skai­čiuo­ti iki šim­to. Mo­ki­nu­kai gri­fe­li­niais pieš­tu­kais ra­šė gri­fe­li­nė­se len­te­lė­se. Skai­tė iš mo­ky­to­jo le­men­to­riaus, pa­mo­kos su pie­tų per­trau­ka tru­ko iki su­te­mų. Ma­te­ria­liai mo­ky­to­ją iš­lai­kė vai­kų tė­vai. Sa­vai­tę pra­bu­vęs vie­no­je so­dy­bo­je, ki­tai pe­rei­da­vo į gre­ti­mą. Tė­vai už vai­kų mo­ky­mą pri­mo­kė­jo pi­ni­gais. Pa­va­sa­rį, iš­klau­sęs nu­se­nu­sio tė­vo prie­kaiš­tus, da­rak­to­rius pa­li­ko Stir­niš­kius. O.La­zaus­kai­tei tė­vas nu­pir­ko ke­tu­ris są­siu­vi­nius su van­dens ženk­lais. Pir­ma­ja­me rei­kė­jo iš­ve­džio­ti rai­des, ant­ra­me – skie­me­nis, tre­čia­me – žo­džius, ket­vir­ta­me – sa­ki­nius. Juos pri­ra­šiu­si Onutė pra­mo­ko skai­ty­ti ir ra­šy­ti. 1906–1907 m. žie­mą ji su Stir­niš­kių kai­mo vai­kais Ki­siel­ke­liu per miš­ką ėjo į Pae­že­rių vals­ty­bi­nę mo­kyk­lą. Jos ne­bai­gė. Na­muo­se rei­kė­jo dar­bi­nin­kės, nors mo­ky­tis la­bai no­rė­jo. Jos bro­liui Jo­nui tė­vai su­da­rė są­ly­gas mo­ky­tis. Ap­tin­gęs paaug­lys, ke­lias žie­mas pra­si­try­nęs mo­kyk­los suo­le, jos ne­bai­gė. Nuo 1907 m. sau­sio mė­ne­sio vals­čiaus mo­kyk­lo­je bu­vo įves­tos 2–3 sa­vai­ti­nės pa­mo­kos lie­tu­vių kal­ba. 1910 me­tais Stir­niš­kių kai­mo žem­dir­biai suei­go­je nu­ta­rė Su­val­kų gu­ber­na­to­riaus pra­šy­ti, kad leis­tų įsteig­ti pra­džios mo­kyk­lą kai­mo vai­kams. Kviet­kaus­kas ir J.Šiš­laus­kas gy­ven­to­jų var­du gu­ber­na­to­riui su­ra­šę pro­sbą (pra­šy­mą) pės­ti išė­jo į Su­val­kus. 1912 m. rug­sė­jo 1 d. 58 Tar­pu­rais­čių so­džiaus vai­kai atė­jo į mo­kyk­lą, įrengtą Ož­nu­ga­rio kai­mo ūki­nin­ko A.An­dziu­lio tro­bos sek­ly­čio­je. Daug mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kų mo­ky­tis pra­dė­da­vo tik lau­kuo­se iš­kri­tus snie­gui, kai gy­vu­lius už­da­ry­da­vo tvar­tuo­se. Pra­mo­kę skai­ty­ti, ra­šy­ti, skai­čiuo­ti, nuo Jur­gi­nių jie grįž­da­vo prie gy­vu­lių. Lai­ki­nos pra­di­nės mo­kyk­los pa­tal­pos ne­su­tal­pi­no no­rin­čių mo­ky­tis vai­kų. 1913 m. pra­si­dė­jo da­bar­ti­nės Stir­niš­kių pra­di­nės mo­kyk­los sta­ty­ba Trum­pa­kai­mio pra­džio­je. Pir­ma­sis pa­sau­li­nis ka­ras su­truk­dė lai­ku už­baig­ti mo­kyk­los sta­ty­bą. 1918 m. rug­sė­jo 1-ąją moks­lei­viai per­žen­gė nau­jos mo­kyk­los slenks­tį. Pir­mo­ji jų mo­ky­to­ja bu­vo M.Ma­čy­tė, po Bres­to tai­kos su tė­vais grį­žu­si iš Ru­si­jos.



Sigitas ŠILEIKA

(Tęsinys. Spausdinta Nr. 81, 82, 83, 84)






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Valstybės gimtadienio proga pagerbti rajono žmonės
* Maisto gamybos verslui namuose – palankesnės sąlygos
* Nusikaltimus tiriantiems pareigūnams keršyta... varžtais
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar reikliai rinkotės augintinį?
Taip, ieškojau tokio, kokio norėjau.
Nesirinkau, gavau dovanų.
Paėmiau auginti beglobį.
Gyvūno neturiu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga klausti: Kaip ilgai reikės laukti?
Dviejų prieveiksmių junginiai kaip toli, kaip ilgai, kaip seniai ir pan. yra taisyklingi bei vartotini. Žinodami, kad laukti teks, galime tikslinti informaciją ir klausti: Kaip ilgai turėsiu laukti?


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas