„Santaka“ / Iš krašto istorijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-07-20 17:59

Dalinkitės:  


Iš krašto istorijos

Žem­dir­bių rū­pes­čiai



Menkavertės žemės rėžiai neišmaitino gausių šeimų. J.Kurauskas teigė, kad išmirkusių rugių lauke prikildavo tiek smilgų su dirsėmis, kad mostelėjus lazda į rugį nepataikysi. Smilgos lingavo kaip lapių uodegos. Valstiečiai, pasėję centnerį rugių, derlingais metais prikuldavo 7–8 cnt dirsėtų rugių, pasodinę maišą bulvių, rudenį prikasdavo 3–7 maišus gumbų su bulviukais. 1903 m. buvo lietinga vasara. Ožnugario kaimo Lazauskai bulvių derlių supylė į silkių statinaitę. Gyventojai per žiemą maitinosi iš Rusijos atvežtomis pupelėmis.

Pamiškės kaimų gyventojai lėšų pragyvenimui prasimanė už parduotus gyvulius, maisto produktus, miško uogas, grybus, griebdamiesi šalutinių verslų, dirbdami pas ūkininkus. Vyrai vasarą Gurbšilio plynėse gamino durpes kurui. Dvarininkai už 10–12 carinės Rusijos rublių pas rangovus užpirkdavo nuo 5000 iki 10 000 vnt. durpių. Padienis darbininkas už darbą durpyne gavo 20–25 kapeikas.

Stirniškių kaimo gyventojai šakaliukus gamino iš pirktos malkinės medienos ir miške rastų sausuolių. Apdoroję kietmetrį malkinės medienos, prikraudavo porą vienaarklių vežimaičių šakaliukų, kuriuos pardavę miestiečiams gaudavo 4 ir daugiau rublių. Turtingas vilkaviškietis už maišą sausų beržinių malkų duodavo 50–80 kapeikų.

Moterys turguje pardavinėjo miško uogas, grybus, vaistažoles, maisto produktus. Ragažaitė (3–3,5 l talpos pintinė) aviečių arba baravykų kainavo 1,5–2 rublius, bliūdelis (dubenėlis) miško žemuogių – 80 kapeikų (dolerį). M.Lazauskienė už maisto produktus, parduotus turguje, surinkdavo 5 rublius.

Labiausiai apsimokėjo auginti ir parduoti gyvulius. Mėsinė karvė kainavo 50–60 rublių. 1913 m. V.Lazauskui Vilkaviškio gyvulių turguje už įmitusią (bergždžią) karvę Kybartų pleišeris (mėsininkas), nelaukdamas, kol apsispręs Vilkaviškio mėsininkas Švobneris, sumokėjo 90 rublių.

Kaimiečiai žibalui, druskai, silkėms, cukrui išleisdavo greičiau gaunamus pinigus. Druskos svaras kainavo vieną skatiką (0,5 kapeikos), galvinio (gabalinio) cukraus smaigalys – 18 kapeikų. Žibalo kvorta (0,75 l) – 3 kapeikos. Pypkių mėgėjai rūkalams užsiaugindavo tabako. Svaras rusvos spalvos lapinio tabako kainavo 50 kapeikų, degtukų dėžutė – vieną kapeiką. Rūkaliai tabokinėse nešiojosi sausos pinties arba „purvelio“ ir skiltuvą su titnagu. Šeimininkes ir merginas buities smulkmenomis aprūpindavo keliaujantys žydų tautybės vadinamieji kromelninkai: broliai Laiškiai, Jonkelis, Mejeris, Abromkus, Irškus.





Ves­tu­vių šur­mu­lys

Ves­tu­vės – įsi­min­ti­niau­sia aki­mir­ka žmo­gaus gy­ve­ni­me. Pa­si­ruo­ši­mas joms pra­si­dė­da­vo pirš­lių ap­si­lan­ky­mu jau­no­sios na­muo­se. Į Stir­niš­kius pirš­liai at­vyk­da­vo iš ap­lin­ki­nių vie­to­vių. Kai­my­nys­tė­je užau­gę jau­nuo­liai dėl ve­dy­bų su­si­tar­da­vo be tar­pi­nin­kų.

Su­vok­da­mi šei­mos pa­rei­gą ir at­sa­ko­my­bę, vy­rai tuo­kė­si su­lau­kę 25–30 me­tų, mer­gi­nos – 20–25 me­tų am­žiaus. M.Šu­kaus­kai­tė už naš­lio J.Stan­ke­vi­čiaus iš­te­kė­jo 21 me­tų am­žiaus. J.Ku­raus­kas ve­dė bū­da­mas 42 me­tų. Jau­nuo­liams se­no­liai pa­tar­da­vo sve­čiuo­se ne­sės­ti prie sta­lo kam­po, kad ne­tek­tų sep­ty­ne­rius me­tus lauk­ti ve­sei­lios (ves­tu­vių). Ret­kar­čiais ve­dy­boms pa­si­prie­šin­da­vo gi­mi­nai­čiai.

Ves­tu­ves so­die­čiai kel­da­vo pa­bai­gę ru­dens dar­bus. Jos bū­da­vu­sios ne­triukš­min­gos. Rai­tas kvies­lys į ve­sei­lią su­kvies­da­vo sve­čius. Kvies­lio pa­rei­gas pa­ves­da­vo ap­suk­riam, žo­džio ki­še­nė­je neieš­kan­čiam vai­ki­nui. Mer­gi­nos jo gal­vą pa­puoš­da­vo aukš­ta, rū­to­mis kaišyta ke­pu­re, pla­čia juos­ta per­juos­da­vo pe­čius, už­ka­bin­da­vo krep­šį do­va­noms ir įteik­da­vo kas­pi­nais ap­riš­tą gum­buo­tą laz­dą. Įžen­gęs į stu­bą (tro­bą) kvies­lys laz­da pa­stuk­sen­da­vo į mo­li­nę as­lą ir pa­reikš­da­vo: „Pra­šau į ve­sei­lią ant vi­sos ne­dė­lios. Tuok­sis jau­nie­ji (pa­sa­ky­da­vo jau­na­ve­džių pa­var­des). Bus pa­pjau­tas jau­tis ir pei­lis įkiš­tas. Kas no­rės – at­si­pjaus, kas ne­no­rės – at­si­trauks!“ Šei­mi­nin­kai, priim­da­mi kvie­ti­mą, kvies­liui prie laz­dos pri­tvir­tin­da­vo jau­nie­siems skir­tą do­va­ną. Sve­čiai į ve­sei­lią atei­da­vo iš­va­ka­rė­se. Drau­gės links­min­da­vo jau­ną­ją, išei­nan­čią į mar­čias. Jau­ni­kis, at­vy­kęs jau­ną­ją vež­tis į šliū­bą (baž­ny­ti­nę san­tuo­ką), tu­rė­da­vo do­va­no­mis iš­si­pirk­ti ke­lią nuo pa­si­tin­kan­čių sve­čių su ta­ria­ma nuo­ta­ka. Ne­pai­sant, kad ves­tu­vių die­ną bu­vo pa­ta­ria­ma ne­si­sko­lin­ti ver­tin­gų daik­tų, į baž­ny­čią ve­seil­nin­kai bil­dė­jo sko­lin­to­mis bri­ko­mis. Vai­kai, lauk­da­mi grįž­tan­čių ve­seil­nin­kų, ke­lią už­tver­da­vo dirb­ti­nė­mis už­tva­ro­mis, kad gau­tų sal­dai­nių. Tė­vai jau­nuo­sius prie tro­bos slenks­čio pa­si­tik­da­vo su duo­na ir drus­ka. Ves­tu­vių puo­tai va­do­vau­da­vo pirš­lys su svo­čia. Mu­zi­kan­tai iš mie­gan­čių sve­čių pri­si­rink­da­vo dra­bu­žių. Ry­te juos tek­da­vo iš­si­pirk­ti pas „kro­mel­nin­ką“ ir at­lik­ti mu­zi­kan­tų skir­tas už­duo­tis: pa­dai­nuo­ti, pa­šok­ti ar pa­bu­čiuo­ti suo­džiais iš­tep­lio­tą „kro­mel­nin­ko“ ran­ką.

Su­sė­du­sius prie pus­ry­čių sta­lo jau­nuo­sius ir sve­čius mu­zi­kan­tai svei­ki­no su va­di­na­muo­ju la­ba­ry­čiu. Neat­si­lik­da­vo ir gas­pa­di­nės (šei­mi­nin­kės). Jos er­ze­lį keldavo tarš­kin­da­mos šaukš­tais, sam­čiais, rin­tė­mis.

Pirš­lio teis­mas įvyk­da­vo pu­siau­die­nį, ant­rą­ją ves­tu­vių die­ną. Jau­no­ji pirš­lį nuo kil­pos gel­bė­da­vo už­mes­da­ma šiam ant pe­ties dro­bi­nį rankš­luos­tį. Iš­va­duo­tas pirš­lys so­dy­bos už­kam­py­je pri­va­lė­jo pa­lai­do­ti jau­no­sios mer­gau­ti­nę pa­var­dę, ant kas­pi­no pa­šar­vo­tą gel­do­je. So­džiaus iš­min­čiai pa­gal orą, jau­nų­jų elg­se­ną baž­ny­čio­je per šliū­bą, na­muo­se, prie sta­lo sam­pro­tau­da­vo apie jau­na­ve­džių šei­my­ni­nę lai­mę. Bu­vo ti­ki­ma: jei­gu jau­na­jai pa­vyks pri­min­ti jau­ni­kio kel­nių kiš­ką, vy­ras žmo­nai bus pa­slau­gus, jei per šliū­bą jau­na­ve­džių pu­sė­je už­ge­so žva­kė ar­ba de­gė sprag­sė­da­ma, gy­ve­ni­mas bus ne­sėk­min­gas. Šei­my­ni­nė lai­mė pri­klau­sė nuo su­tuok­ti­nių abi­pu­sės san­tar­vės ir pa­gar­bos.



Sigitas ŠILEIKA



(Tęsinys. Spausdinta Nr. 81)






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas