„Santaka“ / Skau­tai per va­sa­ros atostogas su­si­tiks dar ne kar­tą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-07-20 17:55

Dalinkitės:  


Da­lis vil­ka­viš­kie­čių bu­vo drau­giš­kai priim­ti Pil­viš­kių skau­tų.

Ag­nės ŠLI­VINS­KAI­TĖS nuo­tr.


Skau­tai per va­sa­ros atostogas su­si­tiks dar ne kar­tą

Op­ti­mis­tiš­kas žvilgs­nis į atei­tį

Kaip ir kiek­vie­ną va­sa­rą, taip ir šią skau­tai pa­kė­lė spar­nus į skau­tiš­ką gy­ve­ni­mą vai­ni­kuo­jan­čias sto­vyk­las. Vil­ka­viš­kio „Auš­ros“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los skau­tai pri­klau­so Ma­ri­jam­po­lės kraš­tui, ku­ris vie­ni­ja Ma­ri­jam­po­lės bei ke­lias Kau­no ap­skri­ties drau­go­ves. Bū­tent kraš­to sto­vyk­la „Bu­vo 100, bus ir 2“ ati­da­rė skau­tiš­kos va­sa­ros se­zo­ną. Keis­to­kas sto­vyk­los pa­va­di­ni­mas įvar­di­ja skau­ti­jos šimt­me­čio ju­bi­lie­jų bei op­ti­mis­tiš­ką žvilgs­nį į atei­tį. Bu­vo su­si­tar­ta, kad sto­vyk­los pa­va­di­ni­mo kon­kur­są lai­mė­jęs skau­tas sto­vyk­laus pi­giau. Pa­si­py­lė gau­sy­bė pa­va­di­ni­mų: ori­gi­na­lių ir ne­la­bai, juo­kin­gų ir rim­tų.

Nors vil­ka­viš­kie­čiai pa­va­di­ni­mo kon­kur­so ne­lai­mė­jo, jų da­ly­va­vi­mas sto­vyk­lo­je tik­rai ne­li­ko ne­pas­te­bė­tas. Vi­sur jie bu­vo ak­ty­vūs, pa­si­tem­pę, pil­ni idė­jų ir no­ro pa­tir­ti kuo dau­giau įspū­džių – tiek gy­ven­da­mi su pa­ty­ru­siais skau­tais (pa­ty­ru­sių skau­tų pa­sto­vyk­lei va­do­va­vau aš ir bro­lis Min­dau­gas iš Ky­bar­tų), tiek sve­tin­gai juos su­ti­ku­sio­je Pil­viš­kių pa­sto­vyk­lė­je.

Šiais me­tais Ma­ri­jam­po­lės kraš­to sto­vyk­la vy­ko anks­čiau nei įpras­tai. Sto­vyk­los lai­kas bu­vo de­ri­na­mas su Dai­nų šven­te bei Klai­pė­do­je vy­ku­sio­mis Jau­ni­mo die­no­mis. Po sto­vyk­los ne­ma­ža da­lis skau­tų jau su­kio­jo­si Klai­pė­do­je – vie­ni dir­bo sa­va­no­riais, ki­ti sė­mė­si ti­kė­ji­mo da­ly­kų ir Die­vo ma­lo­nių.



Kas pra­juo­ki­na tė­vus

No­rint ge­riau su­pras­ti skau­tiš­ką dva­sią, rei­kia pa­bū­ti skau­tų sto­vyk­lo­je.

Čia vai­kai ne­tu­ri lai­ko nuo­bo­džiau­ti: anks­ty­vas kė­li­ma­sis, mankš­ta, pa­čių ga­mi­na­mas mais­tas, mo­ky­ma­sis skau­tiš­kų da­ly­kų, iš­gy­ve­ni­mo gam­to­je gud­ry­bių, spor­ti­nės var­žy­bos, žy­giai, va­ka­rai prie lau­žo ir t. t.

At­va­žia­vę tė­vai pra­trūks­ta nuo­šir­džiau­siu juo­ku skau­tiš­kų ri­kiuo­čių me­tu. Tai nė iš to­lo ne­pri­lygs­ta ka­ri­nei ar pio­nie­riš­kai ri­kiuo­tei. Šū­kiai, pa­ly­din­tys ra­por­tus, su­ke­lia ne­pert­rau­kia­mą juo­ką, nes jie at­spin­di tos die­nos ar... nak­ties ak­tua­li­jas.



Vi­lio­ja ma­žos pa­slap­tys

Šie­met sto­vyk­lo­je ypač stip­rūs bu­vo pa­ty­rę skau­tai – iš­skir­ti­nės skan­duo­tės, pa­čių suei­liuo­tos dai­nos, tvar­kin­gos uni­for­mos, pa­vyz­dys ma­žes­niems ir nuo­šir­dus bend­ra­vi­mas su ma­žiau pa­ty­ru­siais. Si­mo­nos įreng­tos sū­puok­lės – su­si­mąs­ty­mų vie­ta pa­ty­ru­siems skau­tams – bu­vo tik vie­ną die­ną, o po to į pa­sto­vyk­lę plauk­te plau­kė ma­žie­ji. Lyg ir pa­si­sup­ti no­rė­da­mi, ta­čiau kur kas la­biau – nors akies kraš­te­liu pa­ma­ty­ti, kaip gi „vyš­nios“ (taip švel­niai va­di­na­mi pa­ty­rę skau­tai dėl vyš­ni­nio kak­la­raiš­čio) gy­ve­na. O čia dar ir pa­ke­lia­mas lau­žas, kad ug­nis žo­lės neiš­de­gin­tų, ir tri­ko­jis ka­ti­liu­kui pa­ka­bin­ti, ir tvir­tai su­ręs­ti sta­lai bei suo­lai, in­dau­ja, įspū­din­gai ap­tver­ta te­ri­to­ri­ja. Vis­kas pa­da­ry­ta ne­nau­do­jant vi­nių.

Tik at­va­žia­vę sto­vyk­lau­ti bu­vo­me įspė­ti: ne­ka­si­nė­ti, ne­kur­ti lau­žų. Sun­kiai įro­dė­me, kad lau­žą ga­li­ma įkur­ti ir ne­su­for­ma­vus nau­jos lau­ža­vie­tės.

Sup­ran­ta­mi Jū­rės mo­ky­mo cent­ro ko­men­dan­to nuo­gąs­ta­vi­mai – juk po mū­sų ten vyks ka­ri­nės pra­ty­bos.



Prie­sai­ka nak­ti­nio žy­gio me­tu

Apsk­ri­tai tap­ti pa­ty­ru­siu skau­tu nė­ra leng­va. Kaip ir kas­met, pa­ty­rę skau­tai ėjo į „sa­vo“ žy­gį, ku­ria­me lau­kia daug iš­ban­dy­mų nau­jiems kan­di­da­tams. Ko­kie tai iš­ban­dy­mai, nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti. Kan­di­da­tai nak­ti­nia­me žy­gy­je duo­da pa­ty­ru­sio skau­to įžo­dį: „Bran­gin­da­mas sa­vo gar­bę, aš pa­si­ža­du steng­tis tar­nau­ti Die­vui, Tė­vy­nei, pa­dė­ti ar­ti­mui, vyk­dy­ti vi­sus skau­tų prie­sa­kus ir bū­ti pa­vyz­džiu jau­nes­niems skau­tams.“ Šio­je sto­vyk­lo­je pa­ty­ru­siais skau­tais ta­po ke­tu­ri vil­ka­viš­kie­čiai.



Verkš­le­nan­tys ne­pri­tap­tų

Sto­vyk­los įspū­džiais dar gy­ve­na ne vie­nas jo­je bu­vęs skau­tas.

Nors oras ne­le­pi­no ir nor­ma­liam žmo­gui net bai­sus at­ro­dė (ypač kai orien­ta­ci­nia­me žy­gy­je už­klu­po aud­ra su per­kū­ni­ja ir kiau­rai per­mer­kė lie­tus), skau­tai ne­pra­ra­do op­ti­miz­mo ir vis­ką pa­ver­tė re­kor­dais: la­biau­siai su­šla­pu­si se­sė, 11 puo­dų iš­vir­tos ar­ba­tos, tal­piau­sia sto­gi­nė (miš­ke po ja su­lin­do 50

skau­tu­kų), kant­riau­sias sto­vyk­lau­to­jas ir t. t.

Skau­tams nė­ra blo­go oro. Jie bet ko­kio­mis są­ly­go­mis mo­ko­si iš­gy­ven­ti gam­to­je. Ir bū­tų keis­ta, jei at­si­ras­tų verkš­le­nan­čių ar no­rin­čių na­mo. Ekst­re­ma­lios sto­vyk­los są­ly­gos tik su­stip­ri­na dva­sią, mo­ko ieš­ko­ti spren­di­mų ar pa­nau­do­ti teo­ri­nes skau­tiš­kų mo­ky­mų ži­nias.



Prog­ra­mą su­ku­ria va­do­vai

Kaip ir anks­tes­nėms sto­vyk­loms, taip ir šiai pro­gra­mą su­da­rė va­do­vai. Šie­met – pil­viš­kie­tė, kraš­to se­niū­nė, mo­ky­to­ja Vil­ma Stau­gai­tie­nė. Mi­nint skau­ti­jos šimt­me­tį, jai pa­si­ro­dė svar­bu pa­kar­to­ti pa­grin­di­nius prin­ci­pus, ku­riais gy­ve­na skau­tai. Tai­gi skau­tiš­kas prie­sa­kas „Skau­tas iš­ti­ki­mas Die­vui ir Tė­vy­nei“ pa­ska­ti­no pi­lig­ri­mi­nei ke­lio­nei į Vi­ša­kio Rū­dą. Jo­je – ir ti­kė­ji­mo ke­lias, ir Lie­tu­vos gam­tos bei geog­ra­fi­jos pa­ži­ni­mas. Skau­tai įro­dė tau­pu­mą – iš­kepė tor­tą gam­to­je.

Ne­pa­mirš­ta­mas Jo­ni­nių lau­žas. Pa­go­niš­ka Kal­va­ri­jos skau­tų mis­te­ri­ja lei­do gi­liau pa­žvelg­ti į lie­tu­vių tau­tos tra­di­ci­jas.



Šė­lio­nės, lai­kan­tis tra­di­ci­jos

Ypa­tin­go dė­me­sio sto­vyk­lo­je su­si­lau­kia Bro­li­jos ir Se­se­ri­jos lau­žai. Tai se­na kraš­to tra­di­ci­ja, kai mer­gi­nos ir vai­ki­nai su­si­rin­kę skir­tin­go­se vie­to­se šė­lio­ja, dai­nuo­ja, skan­duo­ja, ban­do su­vai­din­ti, kaip vie­niems be ki­tų ge­rai, o ga­liau­siai bro­liai (taip juos va­di­na mer­gai­tės – se­sės) su do­va­no­mis grįž­ta pas se­ses, api­pin­da­mi jas dai­no­mis ir api­ber­da­mi do­va­no­mis. Su­si­tai­ky­mas, nors ir ins­ce­ni­zuo­tas, vi­sa­da la­bai nuo­šir­dus: vie­ni be ki­tų gy­ven­ti ne­ga­li.

Bū­tų ga­li­ma dar daug įdo­mių da­ly­kų pa­pa­sa­ko­ti: apie pliu­sų–mi­nu­sų va­ka­rus, pa­ty­ru­sių skau­tų ko­men­dan­tę Gied­rę, ku­ri su sa­vo ru­po­ru vi­sus su­kvies­da­vo iš to­li­miau­sių kam­pe­lių, il­giau­sią odę sto­vyk­los ko­men­dan­tui Kėkš­tui (Vy­tau­tui), nuo­sta­bius tor­tus, skau­tiš­ką ma­dą, ty­lius „vyš­nių“ pa­si­sė­dė­ji­mus prie lau­žo, skam­bant se­sių Si­mo­nos, Jus­tės ir Ais­tės dai­noms, nak­ti­nius bu­dė­ji­mus...

Ka­žin ar kas ga­lė­tų su­tal­pin­ti vi­sus įspū­džius ir pa­tir­tį, gau­tą šio­je sto­vyk­lo­je? Ka­žin ar kas nors ga­lė­tų iš­ma­tuo­ti džiaugs­mą, nuo­šir­du­mą, ge­ra­no­riš­ku­mą bei šyp­se­nas? Tai tur­būt di­džiau­sias lo­bis, ku­rį su­ran­da­me tarp bend­ra­min­čių.



Vil­ma BA­LAN­DIE­NĖ

Vil­ka­viš­kio „Auš­ros“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los skau­tų „Gra­ži­nos“ drau­go­vės va­do­vė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas