„Santaka“ / Kai­my­nų ne­san­tai­ką paašt­ri­no pa­lai­da kar­vė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-07-18 19:59

Dalinkitės:  


J.Ka­ma­raus­kie­nė ro­dė, ko­kios us­nys ve­ši jos bu­vu­sios pa­šiū­rės vie­to­je.

Autorės nuotr.


Kai­my­nų ne­san­tai­ką paašt­ri­no pa­lai­da kar­vė

Kristina VAITKEVIČIENĖ





Tarp Bač­kiš­kiuo­se (Ke­tur­va­la­kių sen.) gy­ve­nan­čių Ka­ma­raus­kų ir gre­ti­ma­me na­me įsi­kū­ru­sios kai­my­nės Edi­tos Ja­ki­ma­vi­čie­nės, at­ro­do, jau se­niai per­bė­go juo­da ka­tė.

Dėl įvai­rių da­ly­kų san­ty­kius su­si­ga­di­nu­sius kai­my­nus praei­tą sa­vai­tę dar la­biau su­pyk­dė nu­trū­ku­si kar­vė. Ji net du kar­tus su­ge­bė­jo iš­si­trauk­ti kuo­lą ir nuės­ti vi­są lys­vę jau gal­vas su­su­ku­sių Ja­ni­nos Ka­ma­raus­kie­nės ko­pūs­tų.



Kai­my­nai ne­su­siš­ne­ka se­niai

– Jau ir se­niū­no pra­šiau pa­gal­bos, ir pa­čiai kai­my­nei sa­kiau – nie­kas ne­pa­de­da, – py­ko žur­na­lis­tus į Bač­kiš­kius iš­si­kvie­tu­si nuės­tų ko­pūs­tų sa­vi­nin­kė.

J.Ka­ma­raus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad gal pu­sę am­žiaus da­bar­ti­nė­je E.Ja­ki­ma­vi­čie­nės že­mė­je sto­vė­jo jiems pri­klau­san­ti pa­šiū­rė. Kai at­ma­ta­vo val­das, Edi­ta lie­pė ją nu­si­griau­ti.

Ka­ma­raus­kai ne­sku­bė­jo, tad kai­my­nė įdė­jo skel­bi­mą į laik­raš­tį. Ja­me bu­vo ra­šo­ma, kad Ka­ma­raus­kai iki nu­ro­dy­tos die­nos pri­va­lo nu­si­griau­ti sta­ti­nį.

– Pa­šiū­rę tai nu­si­grio­vė­me, o kas da­bar au­ga to­je že­mė­je? Vie­nos us­nys... – šir­do J.Ka­ma­raus­kie­nė. – Tiek jai ir rei­kė­jo.



Kar­vių ir principų „ka­ras“

Su­si­ti­kus su Edi­ta Ja­ki­ma­vi­čie­ne, jau­na mo­te­ris siel­var­ta­vo, kad to­kie bui­ti­niai bar­niai tarp kai­my­nų taip pla­čiai nu­skam­bė­jo.

– Ne­si­gin­čy­siu, čia jau prin­ci­pų ka­ras, – neslėpė kar­vės šei­mi­nin­kė. – Ga­lė­jau tą kar­vę pri­riš­ti ki­tur, bet gre­ta J.Ka­ma­raus­kie­nės dar­žų yra ma­no ga­nyk­la. Daug me­tų ken­tė­jau, kai ga­ny­da­ma gy­vu­lį kai­my­nė kuo­lą įkal­da­vo ant mū­sų ga­nyk­lų ri­bų. Jos kar­vė atė­ju­si nuės­da­vo, kiek gran­di­nė sie­kia, ir ma­no pu­sė­je. Tai vis no­rė­da­vau pir­ma sa­vo pu­sė­je nu­si­ga­ny­ti, kad taip neat­si­tik­tų. O dėl to san­dė­liu­ko, tai dvy­li­ka me­tų gra­žiai pra­šiau, jog nu­si­griau­tų...



Ru­de­nį ati­duos ko­pūs­tais

Edi­ta tvir­ti­no prie buvusios pašiūrės pikt­žo­les purš­ku­si che­mi­ka­lais, bet šiuos nu­li­jo, tai ir li­ko us­nys ve­šė­ti.

Be to, nie­ko ne­pa­sė­si ar ne­pa­so­din­si per am­ži­nai pa­lai­dus kai­my­nės paukš­čius, ku­rie jos ir ki­tų žmo­nių lys­vė­se ne kar­tą su­ko gūž­tas.

E.Ja­ki­ma­vi­čie­nė sa­kė ru­de­nį kai­my­nei ati­duo­sian­ti ko­pūs­tus – tiek, kiek darže nu­grau­žė kar­vė.

– Ne­sa­kau, kal­ta aš ir ma­no kar­vė, – sa­kė Edi­ta. – Da­bar ji tvir­tai pri­riš­ta to­li nuo J.Ka­ma­raus­kie­nės lys­vių. Ži­nau, du kar­tus bu­vo pa­si­lei­du­si, apė­dė dar­žo­ves, bet kad dėl to žur­na­lis­tus rei­kė­tų kvies­tis...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas