„Santaka“ / Privatūs pensijų fondai skatina lyčių nelygybę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-07-17 10:14

Dalinkitės:  


Privatūs pensijų fondai skatina lyčių nelygybę

Moterims padės nebent sėkmingas investavimas

Ekspertai jau dabar pripažįsta, kad su privačiais pensijų fondais sutartis pasirašę vyrai gaus didesnes pensijas nei tai padariusios moterys, nes jos uždirba mažiau negu vyrai, o išėjusios į pensiją gyvena ilgiau.

Šiuo metu „Sodra“ moka vienodą pensiją tiek vyrams, tiek moterims, nes pensijos (be priedų) nustatymo parametrai iš esmės yra du – darbo stažas, t.y. kiek laiko žmogus dirbo ir mokėjo mokesčių valstybei, ir gautas darbo užmokestis, kuris lemia sumokėtų mokesčių kiekį.

Prieš pusketvirtų metų prasidėjusi pensijų reforma viską apvertė aukštyn kojomis – būsimoji pensija priklausys nuo sukauptų pinigų kiekio ir vidutinės amžiaus trukmės.

Lietuvos Statistikos departamentas dar 2005 metais patvirtino faktą, kad moterų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – net 17,6 proc. mažesnis negu vyrų.

Vadinasi, atitinkamai ir lėšų privačiuose pensijų fonduose moterys sukaups bent penktadaliu mažiau nei vyrai.



Atėjus pensiniam amžiui, moterų laukia dar viena staigmena.

Net ir sukaupusioms vienodą pinigų kiekį kaip ir vyrai, moterims bus apskaičiuota mažesnė pensija, nes, anot statistikos, moterys gyvena 12 metų ilgiau, taigi ir pinigų joms reikės didesniam pensijų kiekiui išmokėti.

„Būtent todėl jau dabar moterims reikėtų susirūpinti, kad pensijų fonde esančios jų lėšos būtų investuojamos kuo geriau ir iki pensijos uždirbtų pakankamą pinigų kiekį, garantuosiantį nemažas pensijas kiekvieną mėnesį“, – sakė pensijų ir investicinius fondus valdančios bendrovės „Finasta investicijų valdymas“ direktorius Andrius Barštys.



Sutuoktinio pinigus bus galima paveldėti

Tačiau, kita vertus, privatūs II pakopos pensijų fondai moterims yra labai naudingi, nes jos dažniau pergyvena savo sutuoktinius ir paveldi jų fonduose sukauptus pinigus. Statistikos departamento 2005 metų duomenimis, Lietuvoje vyrai vidutiniškai gyvena 65 metus, taigi pensija geriausiu atveju jie gali mėgautis tik keletą mėnesių. Moterų amžiaus vidurkis siekia 77 metus ir net 12 metų viršija vidutinį pensinį amžių. Tad senatvėje dažna moteris gali tikėtis gauti dvi pensijas: tiek savo, tiek mirusio sutuoktinio.

Be to, ekspertai akcentuoja, kad privačiais pensijų fondais ypač turi susirūpinti dabartiniai dvidešimtmečiai – dirbti pradedantis jaunimas. Mat prognozuojama, kad jau 2050 metais vyrų amžiaus vidurkis išaugs iki 75,5 metų, o moterų – net iki 83,7 metų. Taigi Lietuvoje bus ne tik ilgiau gyvenančių pensininkų, bet ir didesnis jų skaičių, todėl „Sodrai“ bus sunku mokėti jiems didesnes pensijas.



Užtikrina orią senatvę

Aišku, dabar dar sunku įvertinti, kas bus po 30 metų – kokios bus kainos ir kokio dydžio pensija leis tinkamai ir patogiai gyventi senatvėje. Žinovai tikina, kad ne laikomi kojinėje ar po čiužiniu, o protingai investuojami pinigai auga greičiau nei infliacija ir turtingą žmogų daro dar turtingesnį, o jo senatvę – orią ir ramią.

Specialistai yra suskaičiavę, kad kiekvienas investuojantis, kuris šiuo metu uždirba bent vidutinį atlyginimą (neatskaičius mokesčių siekiantį 1700 Lt), jau po 20–30 metų turės sukaupęs pakankamai pinigų, kurių pakaks tūkstantį ir daugiau litų per mėnesį siekiančiai pensijai.

Jeigu prieš pusketvirtų metų žmonės dar abejojo, ar pasitikėti pensijų reforma ir pasirašyti sutartį su privačiu pensijų fondu, dabar jie jau kelia kitus klausimus – kuris pensijų fondas geresnis, kuris iš jų uždirbs daugiau pelno ir padės sukaupti lėšų didesnei pensijai?

Nuo šių metų pradžios gyventojams, pasirašiusiems pensijų kaupimo sutartis 2003 metais, atsirado galimybė keisti ne tik pensijų fondą, bet ir fondo valdytoją. Remiantis Vertybinių popierių komisijos duomenimis, per trejus metus fondus iš viso pakeitė 10,5 tūkst. Lietuvos gyventojų, o per pirmus tris šių metų mėnesius pensijų fondų valdytojus pakeitė šiek tiek daugiau negu 2 tūkst. dalyvių.

2007 metais keičiant pensijų fondų valdytoją populiariausia buvo UAB „Finasta investicijų valdymas“ – į šią bendrovę, kurios fondai platinami per Šiaulių ir Ūkio bankų filialus, perėjo net 37 proc. visų valdytoją keitusių dalyvių. Iš devynių rinkoje dirbančių pensijų kaupimo bendrovių ši bendrovė per pirmuosius trejus metus savo pensijų fondų dalyviams sugebėjo uždirbti didžiausią pelną.

Ekspertų vertinimu, realūs pensijų kaupimo fondo rezultatai tampa matomi tik per ilgą laiką. Pirmuosius keletą metų pinigai auga pamažu, tačiau po dešimties ar net keliolikos metų įgaunamas pagreitis ir šių pinigų kasmet uždirbamas pelnas kelis ar net keliasdešimt kartų viršija sumą, kurią „Sodra“ kiekvienais metais perveda į pensijų fonduose esančią būsimojo pensininko sąskaitą.

Manoma, jog lūžis visuomenės požiūryje į privačius pensijų fondus įvyks tuomet, kai pensijų fondai pradės mokėti pirmąsias pensijas. Tuomet vadinamoji „pasitikėjimo karta“ – asmenys, savo lėšas investavę į pensijų fondus – taps geriausiu įrodymu ir pavyzdžiu visiems abejojantiems pensijų fondais.



Jonas POŠKUS



Užsk. 4524






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas