„Santaka“ / Apkabinkime žmones ir medžius

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-07-17 10:11

Dalinkitės:  


Gamtą puoselėjančių vilkaviškiečių Onutės ir Broniaus Klimų namus taip pat puošia įvairūs augalai.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Apkabinkime žmones ir medžius

Ilgametis Marijampolės miškų urėdijos Paežerių girininkas, iš pašaukimo dendrologas eksperimentuotojas, buvęs aktyvus „Santakos“ (anksčiau „Pergalės“) laikraščio talkininkas Bronius Klimas gegužę atšventė 80-ies metų jubiliejų. Prieš penketą metų jis yra išleidęs poezijos knygelę „Meilė gamtai ir Tėvynei Lietuvai“. Taip pat B.Klimas bendradarbiavo ir leidinyje „Mūsų girios“. Šis žurnalas neseniai išspausdino mūsų kraštiečio eilėraštį iš minėtos jo knygos bei pluoštelį atsiminimų, kuriuose garbusis jubiliatas glaustai ir įdomiai pateikia savo biografiją.

„Mūsų giriose“ spausdintą rašinį siūlome paskaityti ir „Santakos“ skaitytojams.



Gimiau Ažvinčių girios pakraščio kaimelyje Užsienyje. Senelis Anupras buvo šios girios vieno kampo eigulys, o Zarasų girininkas tuo metu (XIX a. pab.) buvo Aleksandras Smoktis, ukrainietis. Kai aš gimiau, senelis jau buvo miręs. Tėvas Juozas liko našlaitis, vos sulaukęs 12 metų, o aš be mamos likau 9-erių... Jai tuo metu buvo 34-eri.

Po pirmųjų mokslų Švedriškėje, Tauragnuose ir Švenčionyse 1947 m. su pusbroliu Jonu Klimu tapome Vilniaus miškų technikumo moksleiviais. Duoną pakaitomis vežėmės iš gimtinės. Teko ir ant vagono stogo iš Ignalinos važiuoti. Vagonai būdavo sausakimši.

1949 m. pavėlavau į skirstymą, todėl teliko vykti į Kazlų Rūdą. Manau, kad pasisekė. Tapau Jančių girininku. O 1951 metais perkėlė į Paežerių girininkiją, kurios šimtamečiai pastatai buvo Smalinyčios kaime.

1952 m. girininkiją aplankė ministras A.Matulionis, kuris susidomėjo mano bandomuoju daigynu su 28 rūšių sėjinukais. Rekomendavo steigti medelyną. Jo paklausėme ir šalia girininkijos įsteigėme 4 ha medelyną, veikusį apie 20 metų. Iš jo iškeliavo tūkstančiai vaismedžių ir miško medelių. Mažas miško aikšteles, įvairias properšas, pakelių tuštumas apsodindavome jau paaugusiais medeliais. Apie 17 tūkst. liepos medelių vieną pavasarį nupirko kelininkai ir dviem eilėmis apsodino kelią nuo Vilkaviškio iki Marijampolės. Savais sodmenimis apsodinome apie 200 ha nenaudojamų žemės ūkio plotų.

1954 m. motociklu nubirbiau į Alytaus miškų ūkio medelyną. Direktorius S.Tuminauskas leido pasirinkti įvairių medelių, kurių maiše parsivežiau gal 40 rūšių. Prie pat girininkijos su eiguliais pradėjome kurti dendroparką – apie 0,4 ha. Visi alytiškiai medeliai gražiai sužaliavo. Iš Rytprūsių parsivežiau sidabrinę eglaitę, kuri po 12 metų padovanojo sėklų. Iš jų daigyne užaugo apie 500 „vaikelių“. Dabar ši didelė eglė sėklas barsto tuščiai. 1961 m. iš Ebersvaldo degtukų dėžutėje parsivežiau bedygstantį raudonojo buko riešutėlį, iš kurio dabar išaugęs tikras milžinas. Iš Rytprūsių dar atkeliavo glaustašakis ąžuolas, Duglaso pocūgė ir kt. Alytaus maumedyje įrengiau „apžvalgos aikštelę“. Panaikinus šimtametę Paežerių girininkiją, parkas tapo našlaičiu. Jį globoti ėmėsi Vilkaviškio „Bočiai“. O reikėtų, kad ir girininkijos pastatai, ir dr. Vinco Kudirkos klėtelė bent vietinės valdžios dėmesio sulauktų. Kitaip viskas gali išnykti.

Atrodo, 1953 m. Maskvoje sutikau girininką iš Sibiro, kuris vėliau atsiuntė 4 kg kedro riešutėlių. Juos pasėjau, šie puikiai sudygo – apie 18 tūkst. sėjinukų. Gal 12 tūkst. paauginę pasodinome miškuose, kiekvieną apsaugodami nuo stirnų spygliuota viela apraizgėme. Nuo stirnų apsaugojome, bet jau iki dviejų metrų paaugusius sulaužė briedžiai. Iš jų tik vienas auga parkelyje ir keletas Vilkaviškyje. Skaudi istorija.

1990 m. savo sklype su mokiniais pasodinome ąžuolo gilių. Išaugo apie 2000 ąžuoliukų. Keli šimtai jų pasodinti Ožkabaliuose, beveik visi Vilkaviškio jubiliejiniai ąžuolai – taip pat iš šio „medelyno“. Sodindami medžius dainuodavome: „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos...“

Su žmona Onute, Labanoro girios dukra, 38-erius metus atidavusia Paežerių jaunajai kartai, prie mokyklos suformavome „mažąjį mišką“ ir visus aplinkos želdinius. Šios mokyklos mokiniai 1952–2002 m. aplinkiniuose miškuose ir sodybų medžiuose iškėlė apie 2300 inkilų. Yra jų apskaitos žurnalas. Atrodo, natūralu, jog visus 20 metų rūpintasi Gamtos apsaugos draugijos reikalais rajone. Šimtai valandų tam paskirta, daugybė susitikimų, pasitarimų, renginių. Dešimtys straipsnelių parašyta į spaudą – vis kviečiant eglutę apginti, sodybą apsodinti, pamiškes sutvarkyti. Ir dabar tai tęsiu, „Bočių“ remiamas. Nepamirškite Tėvynės Lietuvos, neapleiskite. Puoškite gražiais darbais ir santaika.



Bronius KLIMAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas