|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-07-17 10:04
|
|
|
Jaunai LOR specialistei Olgai Djakovai Vilkaviškio ligoninė – pirmoji darbo vieta, kurioje ji sakė besijaučianti labai gerai.
Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Ne kiekvienas pacientas sugebėtų nesvarstęs atsakyti, kokios srities specialistas yra gydytojas otorinolaringologas. Vilkaviškio ligoninės Konsultaciniame skyriuje dirba du gydytojai otorinolaringologai, sutrumpinus – LOR, o lietuviškai – ausų, nosies ir gerklės ligų specialistai.
Šalina adenoidus
Be jau seniai pacientams pažįstamo Antano Šinkūno, ligoninėje metus dirba jauna specialistė Olga Djakova. Iš Kauno kilusiai ir rezidentūros studijas šiame mieste tęsusiai medikei Vilkaviškio ligoninė – pirmoji darbovietė.
Gydytoja Olga ne tik konsultuoja gerklės, ausų, nosies ligomis sergančius pacientus Konsultaciniame skyriuje, bet ir operuoja. Kai kalbėjomės su gydytoja, ji rengėsi adenoidų šalinimo operacijai. Pasak medikės, tokių operacijų Vilkaviškio ligoninės otorinolaringologai atlieka bene daugiausiai. Šia liga, kurią liaudiškai žmonės vadina nosies polipais, dažniausiais serga vaikai. Nors buvę atvejų, kad adenoidų šalinimo operacijas teko atlikti ir suaugusiems žmonėms.
Adenoidai – tai smarkiai padidėjusios nosiaryklės audinio išaugos. Jas dažniausiai turi 3–13 metų vaikai, kartais – ir kūdikiai. Vadinamasis „bumas“ būna 5–6 ir 12–13 vaiko gyvenimo metais. Jeigu adenoidai nesukelia negalavimų, jų šalinti nereikia, nes iki 18 metų išaugos sunyksta.
Būtina konsultuotis
Dažniausiai šios išaugos trukdo kvėpuoti pro nosį. Iš nosies ertmių teka daug išskyrų, kurios patenka ir į nosiaryklę. Ligonis miega prasižiojęs, knarkia, blaškosi per miegus, dažnai net dūsta. Vaikų, turinčių didelius adenoidus, balsas paduslėja, tariami priebalsiai „m“ ir „n“ girdimi kaip „b“ ir „d“.
Kartais dėl adenoidų pablogėja klausa, ypač prasidėjus ar paūmėjus slogai. Dėl tokio nuolat pasikartojančio klausos pablogėjimo, vangumo ir apatijos vaikai būna išsiblaškę, negali reikiamai susikaupti.
Kai vaikas nuolatos kvėpuoja pro burną, atsivepia jo apatinis žandikaulis, netaisyklingai išauga dantys, dažnai atsiranda savotiška veido išraiška. Vyresniojo amžiaus vaikams dažnai skauda galvą, neretai sutrinka kai kurie refleksai, netaisyklingai susiformuoja krūtinės ląsta, sutrinka virškinamojo trakto veikla, gali išsivystyti mažakraujystė, dėl nuolatinio deguonies trūkumo vaikas pasidaro liesas.
Dėl to gydytojai pataria nedelsti. Pastebėjus, kad vaikas sunkiai kvėpuoja pro nosį, būtina pasikonsultuoti su ausų, nosies bei gerklės ligų gydytoju.
Anginų bumas
Dabar, vasaros metu, į LOR gydytojus kreipiasi daug peršalimo ligomis bei tonzilitu (angina) sergančių žmonių. Šiemet angina sergančių pacientų kaip niekad daug. Šios ligos paūmėjimų vasaromis praktiškai nebūdavo, kol automobiliuose ir namuose žmonės neturėjo kondicionierių. Gydytoja Olga juokavo, kad dažnai temperatūrų svyravimo sukeltus tonzilitus medikai vadina civilizacijos liga.
Lauko ir patalpų temperatūrų svyravimas sukelia peršalimą, burnos mikrobai pradeda aktyviau daugintis, padidėja gomurinės tonzilės, pradeda skaudėti gerklę ir ramybės būsenoje, ir ryjant seiles ar valgant, kūno temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, skauda galvą, kartais raumenis, sąnarius. Tonzilitas – pavojinga liga. Ji gali komplikuotis reumatu, inkstų ar sąnarių uždegimu.
Gydytoja O.Djakova aiškino, kad gomurinės tonzilės – tai infekcijos vartai. Nors jos – svarbus organas, kuriame gaminasi imuninės ląstelės, kartais tonziles būtina šalinti.
Kenkia širdžiai
– Yra tam tikros indikacijos, kada tonziles šalinti būtina, – aiškino gydytoja O.Djakova. – Paprastai pasakius, jas būtina šalinti tuomet, kai jos pradeda veikti prieš organizmo „šeimininką“.
Vaikai yra operuojami tik tuomet, kai tonzilės iš tikrųjų uždaro kvėpavimo takus arba ryklę ir jiems miegant pasireiškia kvėpavimo sustojimo epizodai. Jeigu padidėjusios tonzilės nesukelia jokių matomų pažeidimų ar nusiskundimų, tuomet jas reikia palikti „ramybėje“. Vaikams iki ketverių metų operacija atliekama tik dėl labai skubių ir rimtų priežasčių, nes mažylių imuninė sistema dar formuojasi.
Gydytoja neslėpė, kad pašalinus tonziles ligonį gali dažniau kamuoti faringitas – ryklės uždegimas. Bet dažnai besikartojantis tonzilitas – kur kas pavojingesnis. Jis kenkia sąnariams, inkstams, širdžiai, gali komplikuotis net širdies dangalų uždegimu. Anot gydytojos Olgos, po vaikystėje persirgto tonzilito gali išsivystyti širdies yda, tad jauniems – 30–40 metų žmonėms – tenka atlikti širdies operacijas, keisti vožtuvus.
Liaudies medicina
ar tomografas
Dėl peršalimo ligų pacientai pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytojus. Tik tuomet, kai ligos nepavyksta įveikti įprastiniais metodais, siunčiama konsultuotis pas antrinio lygio specialistą – otorinolaringologą. Gydytojai Olgai tenka susidurti su sunkesniais atvejais, kai liga jau „subujojusi“. Pacientams tuomet aiškinama, kad negalima delsti ne tik esant peršalimo ligoms, bet ir paprasčiausiai slogai. Medikė dažnai iš pacientų išgirsta liaudies išminties „perlus“, kad sloga gydoma praeina per septynias dienas, o negydoma – per savaitę.
– Slogą būtina gydyti, – griežtai patarė otorinolaringologė. – Ji gali pereiti į sinusitą ar komplikuotis ausų uždegimu, kartais – netgi pūlingu. Kai pradeda trikti klausa, tuomet pacientas atskuba pas gydytoją. Paaiškėja, jog kurtumą sukėlė slogos komplikacija.
Pasitaiko atvejų, kad žmonės ausų, nosies, gerklės ligas gydosi „močiučių“ receptais, pavyzdžiui, į pūliuojančią ausį lašina kamparo spirito. Gydytojai tą daryti griežtai draudžia. Spiritas, patekęs į viduriniąją ausį, sukelia randėjimą, o to pasekmė – negrįžtami klausos pokyčiai.
Gydytoja O.Djakova nekantraudama laukia, kada kompiuteriniu tomografu bus daromos nosies daubų bei smilkinkaulio nuotraukos. Jos padės diagnozuoti lėtinį sinusitą bei ausų uždegimo komplikacijas. Tai palengvins otorinolaringologų darbą.
Ne kiekvienas pacientas sugebėtų nesvarstęs atsakyti, kokios srities specialistas yra gydytojas otorinolaringologas. Vilkaviškio ligoninės Konsultaciniame skyriuje dirba du gydytojai otorinolaringologai, sutrumpinus – LOR, o lietuviškai – ausų, nosies ir gerklės ligų specialistai. |
Be jau seniai pacientams pažįstamo Antano Šinkūno, ligoninėje metus dirba jauna specialistė Olga Djakova. Iš Kauno kilusiai ir rezidentūros studijas šiame mieste tęsusiai medikei Vilkaviškio ligoninė – pirmoji darbovietė.
Gydytoja Olga ne tik konsultuoja gerklės, ausų, nosies ligomis sergančius pacientus Konsultaciniame skyriuje, bet ir operuoja. Kai kalbėjomės su gydytoja, ji rengėsi adenoidų šalinimo operacijai. Pasak medikės, tokių operacijų Vilkaviškio ligoninės otorinolaringologai atlieka bene daugiausiai. Šia liga, kurią liaudiškai žmonės vadina nosies polipais, dažniausiais serga vaikai. Nors buvę atvejų, kad adenoidų šalinimo operacijas teko atlikti ir suaugusiems žmonėms.
Adenoidai – tai smarkiai padidėjusios nosiaryklės audinio išaugos. Jas dažniausiai turi 3–13 metų vaikai, kartais – ir kūdikiai. Vadinamasis „bumas“ būna 5–6 ir 12–13 vaiko gyvenimo metais. Jeigu adenoidai nesukelia negalavimų, jų šalinti nereikia, nes iki 18 metų išaugos sunyksta.
Dažniausiai šios išaugos trukdo kvėpuoti pro nosį. Iš nosies ertmių teka daug išskyrų, kurios patenka ir į nosiaryklę. Ligonis miega prasižiojęs, knarkia, blaškosi per miegus, dažnai net dūsta. Vaikų, turinčių didelius adenoidus, balsas paduslėja, tariami priebalsiai „m“ ir „n“ girdimi kaip „b“ ir „d“.
Kartais dėl adenoidų pablogėja klausa, ypač prasidėjus ar paūmėjus slogai. Dėl tokio nuolat pasikartojančio klausos pablogėjimo, vangumo ir apatijos vaikai būna išsiblaškę, negali reikiamai susikaupti.
Kai vaikas nuolatos kvėpuoja pro burną, atsivepia jo apatinis žandikaulis, netaisyklingai išauga dantys, dažnai atsiranda savotiška veido išraiška. Vyresniojo amžiaus vaikams dažnai skauda galvą, neretai sutrinka kai kurie refleksai, netaisyklingai susiformuoja krūtinės ląsta, sutrinka virškinamojo trakto veikla, gali išsivystyti mažakraujystė, dėl nuolatinio deguonies trūkumo vaikas pasidaro liesas.
Dėl to gydytojai pataria nedelsti. Pastebėjus, kad vaikas sunkiai kvėpuoja pro nosį, būtina pasikonsultuoti su ausų, nosies bei gerklės ligų gydytoju.
Dabar, vasaros metu, į LOR gydytojus kreipiasi daug peršalimo ligomis bei tonzilitu (angina) sergančių žmonių. Šiemet angina sergančių pacientų kaip niekad daug. Šios ligos paūmėjimų vasaromis praktiškai nebūdavo, kol automobiliuose ir namuose žmonės neturėjo kondicionierių. Gydytoja Olga juokavo, kad dažnai temperatūrų svyravimo sukeltus tonzilitus medikai vadina civilizacijos liga.
Lauko ir patalpų temperatūrų svyravimas sukelia peršalimą, burnos mikrobai pradeda aktyviau daugintis, padidėja gomurinės tonzilės, pradeda skaudėti gerklę ir ramybės būsenoje, ir ryjant seiles ar valgant, kūno temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, skauda galvą, kartais raumenis, sąnarius. Tonzilitas – pavojinga liga. Ji gali komplikuotis reumatu, inkstų ar sąnarių uždegimu.
Gydytoja O.Djakova aiškino, kad gomurinės tonzilės – tai infekcijos vartai. Nors jos – svarbus organas, kuriame gaminasi imuninės ląstelės, kartais tonziles būtina šalinti.
– Yra tam tikros indikacijos, kada tonziles šalinti būtina, – aiškino gydytoja O.Djakova. – Paprastai pasakius, jas būtina šalinti tuomet, kai jos pradeda veikti prieš organizmo „šeimininką“.
Vaikai yra operuojami tik tuomet, kai tonzilės iš tikrųjų uždaro kvėpavimo takus arba ryklę ir jiems miegant pasireiškia kvėpavimo sustojimo epizodai. Jeigu padidėjusios tonzilės nesukelia jokių matomų pažeidimų ar nusiskundimų, tuomet jas reikia palikti „ramybėje“. Vaikams iki ketverių metų operacija atliekama tik dėl labai skubių ir rimtų priežasčių, nes mažylių imuninė sistema dar formuojasi.
Gydytoja neslėpė, kad pašalinus tonziles ligonį gali dažniau kamuoti faringitas – ryklės uždegimas. Bet dažnai besikartojantis tonzilitas – kur kas pavojingesnis. Jis kenkia sąnariams, inkstams, širdžiai, gali komplikuotis net širdies dangalų uždegimu. Anot gydytojos Olgos, po vaikystėje persirgto tonzilito gali išsivystyti širdies yda, tad jauniems – 30–40 metų žmonėms – tenka atlikti širdies operacijas, keisti vožtuvus.
Dėl peršalimo ligų pacientai pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytojus. Tik tuomet, kai ligos nepavyksta įveikti įprastiniais metodais, siunčiama konsultuotis pas antrinio lygio specialistą – otorinolaringologą. Gydytojai Olgai tenka susidurti su sunkesniais atvejais, kai liga jau „subujojusi“. Pacientams tuomet aiškinama, kad negalima delsti ne tik esant peršalimo ligoms, bet ir paprasčiausiai slogai. Medikė dažnai iš pacientų išgirsta liaudies išminties „perlus“, kad sloga gydoma praeina per septynias dienas, o negydoma – per savaitę.
– Slogą būtina gydyti, – griežtai patarė otorinolaringologė. – Ji gali pereiti į sinusitą ar komplikuotis ausų uždegimu, kartais – netgi pūlingu. Kai pradeda trikti klausa, tuomet pacientas atskuba pas gydytoją. Paaiškėja, jog kurtumą sukėlė slogos komplikacija.
Pasitaiko atvejų, kad žmonės ausų, nosies, gerklės ligas gydosi „močiučių“ receptais, pavyzdžiui, į pūliuojančią ausį lašina kamparo spirito. Gydytojai tą daryti griežtai draudžia. Spiritas, patekęs į viduriniąją ausį, sukelia randėjimą, o to pasekmė – negrįžtami klausos pokyčiai.
Gydytoja O.Djakova nekantraudama laukia, kada kompiuteriniu tomografu bus daromos nosies daubų bei smilkinkaulio nuotraukos. Jos padės diagnozuoti lėtinį sinusitą bei ausų uždegimo komplikacijas. Tai palengvins otorinolaringologų darbą.
Publikuota: 2007-07-17 10:04:25
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|