|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-07-17 10:01
|
|
|
Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Danutė Viltrakienė sakė, jog kiekviena tėvystės teisių apribojimo ar įvaikinimo procedūra yra jaudinantis reiškinys.
Autorės nuotr.
Birutė NENĖNIENĖ
Svarbiausia – jie laukiami
Mažamečiai trejų metų Ignas ir ketverių Robertas po vasaros pradžioje Vilniaus apygardos teisme vykusios tarptautinio įvaikinimo bylos šiandien vienas gyvena Italijoje, antras – JAV. Įvaikinimo procedūros kai kuriuos formalumus tvarkiusios ir teisme dalyvavusios Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Danutės Viltrakienės nuomone, svarbiausia tai, kad šie mūsų rajone gimę mažyliai užsieniečių šeimose buvo laukiami, įtėviai sudarys jiems palankias sąlygas gyventi ir lavintis.
Skirtingose rajono vietovėse ir skirtingų moterų pagimdyti kūdikiai į įvaikinamųjų sąrašą pateko dėl tos pačios priežasties: mamoms rūpinimasis savo vaikais varžė jų laisves, vaikai joms buvo nereikalingi.
Mamai nereikalingas
Dabar jau trisdešimtmetė Igno mama Sigutė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos socialinės rizikos šeimų sąrašą buvo įrašyta dar 1997 metais. Jauna moteris, nepatyrusi savo mamos namų šilumos ir meilės (jos motinai taip pat vienu metu buvo apribotos motinystės teisės į penkis vaikus), neišmoko auginti savo vaikų. Alkanus, nešvarius mažylius ji palikdavo vienus nešildomose patalpose, nuolatos keitė sugyventinius ir gyvenamąją vietą. Dėl nepriežiūros, blogų gyvenimo sąlygų 2004 metų spalio mėnesį vaikai buvo laikinai apgyvendinti Kybartų globos grupėje. Po metų, teismui neterminuotai apribojus tėvystės teises, vyresniosioms mergaitėms nuolatinę globą įsiformino rajono gyventojų šeimos. Jų mažajam broliukui Ignui 2004 m. lapkričio mėnesį Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nustatyta laikinoji globa Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Tarp nepilnamečių sesučių ir broliuko neužsimezgė jokio artimesnio ryšio, todėl pareigūnams mergaitės patvirtino sutinkančios, kad Ignutį įsivaikintų kita šeima.
2006 metų sausio mėnesį Vaiko teisių apsaugos tarnyba Igną įrašė į galimų įvaikinti vaikų sąrašą. Tačiau Lietuvoje neatsirado žmonių, kurie norėtų globoti ar įsivaikinti šį berniuką, todėl jis buvo įrašytas į tarptautinio įvaikinimo sąrašus.
Priėmė kaip sūnų
Maždaug tuo pačiu laiku, kai 2005 metų lapkritį Sigutei ir jos draugui Vilkaviškio rajono apylinkės teismas neribotai apribojo tėvystės teises į keturis vaikus, anksčiau tarptautinio įvaikinimo procedūros formalumus pradėjusi bevaikė keturiasdešimtmečių italų sutuoktinių pora kaip tik buvo įrašyta į norinčiųjų įsivaikinti vaiką sąrašą, ir būtent – iš Lietuvos.
Būsimi įtėviai susipažino su Igno socialine kilme, sveikatos būkle. Jų apsisprendimą įvaikinti berniuką šį pavasarį dar labiau sustiprino kelių dienų viešnagė kūdikių namuose ir pažintis bei užsimezgęs emocinis ryšys su būsimu įsūniu. Italams iškart kilo nerimas dėl Igną kamavusios bronchinės astmos, todėl dėl jo gydymo iš anksto susitarė su savo šalies specialistais.
Italijos pajūrio kurortiniame miestelyje pasiturinčiai gyvenanti amatininkų šeima pasiryžusi vaiką globoti ir juo rūpintis. Įtėviai, žinodami, jog Italijoje yra nemažai įvaikintų vaikų iš Lietuvos, palaikys ryšius su tomis šeimomis. Jie įsipareigojo auklėdami palaikyti lietuviškas tradicijas ir papročius. Įtėviai vaiko vardo nekeitė, tik suteikė savo pavardę, save įsivardijo tėvais, o Igną – sūnumi.
Igno dokumentuose paliktas gimimo vietos įrašas: Vilkaviškis, Lietuvos Respublika.
Buvo sprendžiamas
likimas
24-erių metų Ingridai 2003 metų gegužę gimęs Robertas nebuvo lauktas ar mylimas. Jauna vieniša moteris rūpestį naujagimiu vis dažniau iškeisdavo į girtavimą ir valkatavimą. Vaiko teisių apsaugos tarnybos surinktų duomenų ir pačios motinos liudijimo užteko teisme įrodyti, jog moteris nenusiteikusi keisti savo įpročių, todėl vaiko auklėjimu nesirūpins. 2005 metų gruodį jai buvo neterminuotai apribotos tėvystės teisės.
2006 metų vasarį Robertas buvo įtrauktas į galimų įvaikinti apskaitą.
Sveikas mažylis nebuvo įdomus nei giminėms, nei Lietuvos piliečiams, todėl po pusmečio buvo įrašytas į tarptautinio įvaikinimo sąrašus. Įvyko kažkoks lemtingas sutapimas, kaip ir pirmojoje istorijoje: tomis dienomis, kai Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu tėvystės neteko Roberto gimdytoja, buvo patenkintas į penktą dešimtį įkopusių JAV piliečių tarnautojų, taip pat bevaikių, prašymas įtraukti juos į tarptautinio įvaikinimo įvaikintojų sąrašą.
Išsaugos lietuviškumą
Amerikiečių šeima turi savo namus, puikias gyvenimo sąlygas. Vyriškis užaugo rūpestingoje įtėvių šeimoje, todėl nori namus ir širdį atverti tėvų atstumtam vaikui. Jo moteris yra lietuvių kilmės, užjūryje auklėta lietuviškomis, katalikiškomis tradicijomis. Tarp daugelio kitų privalumų ši šeima nurodė ir tai, jog savo įvaikį Amerikoje mokys lietuvių kalbos, leis į šeštadieninę mokyklą, lietuviškas stovyklas, palaikys lietuviškas tradicijas, toliau bendraus su savo gyvenamosios vietos aktyvia lietuvių bendruomene.
Kada pasiūloma
užsieniečiams
Pasak Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Danutės Viltrakienės, skaudžią kūdikystę išgyvenusių, į kitą aplinką bei šalį persikėlusių Igno ir Roberto ateitis turėtų būti šviesi. Pagal galiojančius įstatymus, įtėviai nuolat teiks informaciją apie įvaikių gyvenimą bei adaptaciją.
Vaikų įvaikinimo bylos – viena iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbo funkcijų. D.Viltrakienė apie tai papasakojo plačiau.
Įvaikinti galima vaikus, kurių tėvams teismas apriboja tėvystės teises arba vaikai lieka visiški našlaičiai.
Pagal veikiančius Lietuvos teisės aktus tarnyba per nustatytą laiką apie tokius vaikus praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Patekę į galimų įvaikinti sąrašus, vaikai pusę metų siūlomi Lietuvos piliečiams.
Jei per pusmetį neatsiranda asmens ar šeimos, norinčios įvaikinti vaiką, pradedama tarptautinio įvaikinimo procedūra, kuri tęsiasi, kol surandami įtėviai. Į sąrašą įrašomi ir jau globojami vaikai, tačiau jų įvaikinimo procedūros nesiimama, jei to nenori globėjai ir (ar) pats vaikas.
Kaip ir kiekvieno rajono, taip ir mūsų Vaiko teisių apsaugos tarnyba kiekvieną mėnesį gauna visų galimų įvaikinti vaikų sąrašus. Pavyzdžiui, vasario mėnesį sąrašuose buvo 55 Lietuvos vaikai, netekę tėvų globos, birželį – 34 ir t. t.
Įtėviai turi pasiruošti
Pageidaujantiems įsivaikinti galioja ankstesniais metais patvirtintos taisyklės. Savo šeimoje nutarusieji auginti tokį vaiką asmenys pirmiausia turi kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Pradedama ilgai trunkanti procedūra, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Įtėviai tam turi ypač atsakingai pasiruošti, jiems vedami mokymai ir kt.
Šiuo metu yra dvi rajono šeimos, kurios, surinkusios visus reikalingus dokumentus, pradėjo įvaikinimo procedūrą. Pagal įstatymus įvaikinimas yra visiškai slapta procedūra ir neviešinama, jei įtėviai to nepageidauja. Kiekviena įsivaikinanti šeima pati nusprendžia, kada ir kaip priimti svetimą vaiką, kada jam pasakyti tiesą apie jo kilmę. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai ir kiti specialistai pataria, jog vienaip apie tai reikia kalbėtis su jaunesnio amžiaus vaikais, kitaip – su paaugusiais.
Tarptautinio įvaikinimo atvejais yra šiek tiek kitokių niuansų. Vaikai patikimi tokiems užsieniečiams įtėviams, kurie sutinka, kad išliktų ryšys su Lietuva, o jei yra brolių bei seserų – ir su jais. Teismo keliu apribota tėvystė nukerta visas šaknis su vaiko biologiniais tėvais.
Pageidauja ir lietuviai
Bet kurio įvaikinimo atveju atsižvelgiama į vaiko giminystės ryšius, ištiriama, ar vaiku domisi giminės, ar lanko jį globos įstaigoje. Jei tokių asmenų atsiranda, iš jų turi būti gaunamas raštiškas sutikimas dėl įvaikinimo.
Lietuvių šeimos dažniausiai pageidauja įsivaikinti vaikus iki metų. Užsieniečiai ieško paaugusių – trejų ketverių metukų vaikelių.
– Beglobiam vaikui labai gerai gyventi ir globėjų šeimose, jei tokie atsiranda ir priglaudžia. Kiekvienam juk reikia turėti šalia tuos žmones, kuriuos galėtų drąsiai vadinti mama ir tėčiu, – sakė D.Viltrakienė.
Pasak D.Viltrakienės, šie metai yra pirmieji po ilgo laikotarpio, kai atsirado daugiau lietuvių šeimų, norinčių įvaikinti beglobius vaikus. Kelerius pastaruosius metus to siekdavo nemažai užsieniečių šeimų. Be to, džiugina tai, kad šeimos, kelerius metus buvusios globėjais, pareiškia norą paaugusį savo globotinį įsivaikinti. Vis daugiau atsiranda norinčių įsivaikinti jaunų šeimų.
Mažamečiai trejų metų Ignas ir ketverių Robertas po vasaros pradžioje Vilniaus apygardos teisme vykusios tarptautinio įvaikinimo bylos šiandien vienas gyvena Italijoje, antras – JAV. Įvaikinimo procedūros kai kuriuos formalumus tvarkiusios ir teisme dalyvavusios Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Danutės Viltrakienės nuomone, svarbiausia tai, kad šie mūsų rajone gimę mažyliai užsieniečių šeimose buvo laukiami, įtėviai sudarys jiems palankias sąlygas gyventi ir lavintis.
Skirtingose rajono vietovėse ir skirtingų moterų pagimdyti kūdikiai į įvaikinamųjų sąrašą pateko dėl tos pačios priežasties: mamoms rūpinimasis savo vaikais varžė jų laisves, vaikai joms buvo nereikalingi.
Dabar jau trisdešimtmetė Igno mama Sigutė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos socialinės rizikos šeimų sąrašą buvo įrašyta dar 1997 metais. Jauna moteris, nepatyrusi savo mamos namų šilumos ir meilės (jos motinai taip pat vienu metu buvo apribotos motinystės teisės į penkis vaikus), neišmoko auginti savo vaikų. Alkanus, nešvarius mažylius ji palikdavo vienus nešildomose patalpose, nuolatos keitė sugyventinius ir gyvenamąją vietą. Dėl nepriežiūros, blogų gyvenimo sąlygų 2004 metų spalio mėnesį vaikai buvo laikinai apgyvendinti Kybartų globos grupėje. Po metų, teismui neterminuotai apribojus tėvystės teises, vyresniosioms mergaitėms nuolatinę globą įsiformino rajono gyventojų šeimos. Jų mažajam broliukui Ignui 2004 m. lapkričio mėnesį Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nustatyta laikinoji globa Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Tarp nepilnamečių sesučių ir broliuko neužsimezgė jokio artimesnio ryšio, todėl pareigūnams mergaitės patvirtino sutinkančios, kad Ignutį įsivaikintų kita šeima.
2006 metų sausio mėnesį Vaiko teisių apsaugos tarnyba Igną įrašė į galimų įvaikinti vaikų sąrašą. Tačiau Lietuvoje neatsirado žmonių, kurie norėtų globoti ar įsivaikinti šį berniuką, todėl jis buvo įrašytas į tarptautinio įvaikinimo sąrašus.
Maždaug tuo pačiu laiku, kai 2005 metų lapkritį Sigutei ir jos draugui Vilkaviškio rajono apylinkės teismas neribotai apribojo tėvystės teises į keturis vaikus, anksčiau tarptautinio įvaikinimo procedūros formalumus pradėjusi bevaikė keturiasdešimtmečių italų sutuoktinių pora kaip tik buvo įrašyta į norinčiųjų įsivaikinti vaiką sąrašą, ir būtent – iš Lietuvos.
Būsimi įtėviai susipažino su Igno socialine kilme, sveikatos būkle. Jų apsisprendimą įvaikinti berniuką šį pavasarį dar labiau sustiprino kelių dienų viešnagė kūdikių namuose ir pažintis bei užsimezgęs emocinis ryšys su būsimu įsūniu. Italams iškart kilo nerimas dėl Igną kamavusios bronchinės astmos, todėl dėl jo gydymo iš anksto susitarė su savo šalies specialistais.
Italijos pajūrio kurortiniame miestelyje pasiturinčiai gyvenanti amatininkų šeima pasiryžusi vaiką globoti ir juo rūpintis. Įtėviai, žinodami, jog Italijoje yra nemažai įvaikintų vaikų iš Lietuvos, palaikys ryšius su tomis šeimomis. Jie įsipareigojo auklėdami palaikyti lietuviškas tradicijas ir papročius. Įtėviai vaiko vardo nekeitė, tik suteikė savo pavardę, save įsivardijo tėvais, o Igną – sūnumi.
Igno dokumentuose paliktas gimimo vietos įrašas: Vilkaviškis, Lietuvos Respublika.
24-erių metų Ingridai 2003 metų gegužę gimęs Robertas nebuvo lauktas ar mylimas. Jauna vieniša moteris rūpestį naujagimiu vis dažniau iškeisdavo į girtavimą ir valkatavimą. Vaiko teisių apsaugos tarnybos surinktų duomenų ir pačios motinos liudijimo užteko teisme įrodyti, jog moteris nenusiteikusi keisti savo įpročių, todėl vaiko auklėjimu nesirūpins. 2005 metų gruodį jai buvo neterminuotai apribotos tėvystės teisės.
2006 metų vasarį Robertas buvo įtrauktas į galimų įvaikinti apskaitą.
Sveikas mažylis nebuvo įdomus nei giminėms, nei Lietuvos piliečiams, todėl po pusmečio buvo įrašytas į tarptautinio įvaikinimo sąrašus. Įvyko kažkoks lemtingas sutapimas, kaip ir pirmojoje istorijoje: tomis dienomis, kai Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu tėvystės neteko Roberto gimdytoja, buvo patenkintas į penktą dešimtį įkopusių JAV piliečių tarnautojų, taip pat bevaikių, prašymas įtraukti juos į tarptautinio įvaikinimo įvaikintojų sąrašą.
Amerikiečių šeima turi savo namus, puikias gyvenimo sąlygas. Vyriškis užaugo rūpestingoje įtėvių šeimoje, todėl nori namus ir širdį atverti tėvų atstumtam vaikui. Jo moteris yra lietuvių kilmės, užjūryje auklėta lietuviškomis, katalikiškomis tradicijomis. Tarp daugelio kitų privalumų ši šeima nurodė ir tai, jog savo įvaikį Amerikoje mokys lietuvių kalbos, leis į šeštadieninę mokyklą, lietuviškas stovyklas, palaikys lietuviškas tradicijas, toliau bendraus su savo gyvenamosios vietos aktyvia lietuvių bendruomene.
Pasak Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Danutės Viltrakienės, skaudžią kūdikystę išgyvenusių, į kitą aplinką bei šalį persikėlusių Igno ir Roberto ateitis turėtų būti šviesi. Pagal galiojančius įstatymus, įtėviai nuolat teiks informaciją apie įvaikių gyvenimą bei adaptaciją.
Vaikų įvaikinimo bylos – viena iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbo funkcijų. D.Viltrakienė apie tai papasakojo plačiau.
Įvaikinti galima vaikus, kurių tėvams teismas apriboja tėvystės teises arba vaikai lieka visiški našlaičiai.
Pagal veikiančius Lietuvos teisės aktus tarnyba per nustatytą laiką apie tokius vaikus praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Patekę į galimų įvaikinti sąrašus, vaikai pusę metų siūlomi Lietuvos piliečiams.
Jei per pusmetį neatsiranda asmens ar šeimos, norinčios įvaikinti vaiką, pradedama tarptautinio įvaikinimo procedūra, kuri tęsiasi, kol surandami įtėviai. Į sąrašą įrašomi ir jau globojami vaikai, tačiau jų įvaikinimo procedūros nesiimama, jei to nenori globėjai ir (ar) pats vaikas.
Kaip ir kiekvieno rajono, taip ir mūsų Vaiko teisių apsaugos tarnyba kiekvieną mėnesį gauna visų galimų įvaikinti vaikų sąrašus. Pavyzdžiui, vasario mėnesį sąrašuose buvo 55 Lietuvos vaikai, netekę tėvų globos, birželį – 34 ir t. t.
Pageidaujantiems įsivaikinti galioja ankstesniais metais patvirtintos taisyklės. Savo šeimoje nutarusieji auginti tokį vaiką asmenys pirmiausia turi kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Pradedama ilgai trunkanti procedūra, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Įtėviai tam turi ypač atsakingai pasiruošti, jiems vedami mokymai ir kt.
Šiuo metu yra dvi rajono šeimos, kurios, surinkusios visus reikalingus dokumentus, pradėjo įvaikinimo procedūrą. Pagal įstatymus įvaikinimas yra visiškai slapta procedūra ir neviešinama, jei įtėviai to nepageidauja. Kiekviena įsivaikinanti šeima pati nusprendžia, kada ir kaip priimti svetimą vaiką, kada jam pasakyti tiesą apie jo kilmę. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai ir kiti specialistai pataria, jog vienaip apie tai reikia kalbėtis su jaunesnio amžiaus vaikais, kitaip – su paaugusiais.
Tarptautinio įvaikinimo atvejais yra šiek tiek kitokių niuansų. Vaikai patikimi tokiems užsieniečiams įtėviams, kurie sutinka, kad išliktų ryšys su Lietuva, o jei yra brolių bei seserų – ir su jais. Teismo keliu apribota tėvystė nukerta visas šaknis su vaiko biologiniais tėvais.
Bet kurio įvaikinimo atveju atsižvelgiama į vaiko giminystės ryšius, ištiriama, ar vaiku domisi giminės, ar lanko jį globos įstaigoje. Jei tokių asmenų atsiranda, iš jų turi būti gaunamas raštiškas sutikimas dėl įvaikinimo.
Lietuvių šeimos dažniausiai pageidauja įsivaikinti vaikus iki metų. Užsieniečiai ieško paaugusių – trejų ketverių metukų vaikelių.
– Beglobiam vaikui labai gerai gyventi ir globėjų šeimose, jei tokie atsiranda ir priglaudžia. Kiekvienam juk reikia turėti šalia tuos žmones, kuriuos galėtų drąsiai vadinti mama ir tėčiu, – sakė D.Viltrakienė.
Pasak D.Viltrakienės, šie metai yra pirmieji po ilgo laikotarpio, kai atsirado daugiau lietuvių šeimų, norinčių įvaikinti beglobius vaikus. Kelerius pastaruosius metus to siekdavo nemažai užsieniečių šeimų. Be to, džiugina tai, kad šeimos, kelerius metus buvusios globėjais, pareiškia norą paaugusį savo globotinį įsivaikinti. Vis daugiau atsiranda norinčių įsivaikinti jaunų šeimų.
Publikuota: 2007-07-17 10:01:12
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|