„Santaka“ / Daugėja lietuvių šeimų, norinčių priglausti našlaičius

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-07-17 10:01

Dalinkitės:  


Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Danutė Viltrakienė sakė, jog kiekviena tėvystės teisių apribojimo ar įvaikinimo procedūra yra jaudinantis reiškinys.

Autorės nuotr.


Daugėja lietuvių šeimų, norinčių priglausti našlaičius

Birutė NENĖNIENĖ

Svarbiausia – jie laukiami

Mažamečiai trejų metų Ignas ir ketverių Robertas po vasaros pradžioje Vilniaus apygardos teisme vykusios tarptautinio įvaikinimo bylos šiandien vienas gyvena Italijoje, antras – JAV. Įvaikinimo procedūros kai kuriuos formalumus tvarkiusios ir teisme dalyvavusios Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Danutės Viltrakienės nuomone, svarbiausia tai, kad šie mūsų rajone gimę mažyliai užsieniečių šeimose buvo laukiami, įtėviai sudarys jiems palankias sąlygas gyventi ir lavintis.

Skirtingose rajono vietovėse ir skirtingų moterų pagimdyti kūdikiai į įvaikinamųjų sąrašą pateko dėl tos pačios priežasties: mamoms rūpinimasis savo vaikais varžė jų laisves, vaikai joms buvo nereikalingi.



Mamai nereikalingas

Dabar jau trisdešimtmetė Igno mama Sigutė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos socialinės rizikos šeimų sąrašą buvo įrašyta dar 1997 metais. Jauna moteris, nepatyrusi savo mamos namų šilumos ir meilės (jos motinai taip pat vienu metu buvo apribotos motinystės teisės į penkis vaikus), neišmoko auginti savo vaikų. Alkanus, nešvarius mažylius ji palikdavo vienus nešildomose patalpose, nuolatos keitė sugyventinius ir gyvenamąją vietą. Dėl nepriežiūros, blogų gyvenimo sąlygų 2004 metų spalio mėnesį vaikai buvo laikinai apgyvendinti Kybartų globos grupėje. Po metų, teismui neterminuotai apribojus tėvystės teises, vyresniosioms mergaitėms nuolatinę globą įsiformino rajono gyventojų šeimos. Jų mažajam broliukui Ignui 2004 m. lapkričio mėnesį Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nustatyta laikinoji globa Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Tarp nepilnamečių sesučių ir broliuko neužsimezgė jokio artimesnio ryšio, todėl pareigūnams mergaitės patvirtino sutinkančios, kad Ignutį įsivaikintų kita šeima.

2006 metų sausio mėnesį Vaiko teisių apsaugos tarnyba Igną įrašė į galimų įvaikinti vaikų sąrašą. Tačiau Lietuvoje neatsirado žmonių, kurie norėtų globoti ar įsivaikinti šį berniuką, todėl jis buvo įrašytas į tarptautinio įvaikinimo sąrašus.



Priėmė kaip sūnų

Maždaug tuo pačiu laiku, kai 2005 metų lapkritį Sigutei ir jos draugui Vilkaviškio rajono apylinkės teismas neribotai apribojo tėvystės teises į keturis vaikus, anksčiau tarptautinio įvaikinimo procedūros formalumus pradėjusi bevaikė keturiasdešimtmečių italų sutuoktinių pora kaip tik buvo įrašyta į norinčiųjų įsivaikinti vaiką sąrašą, ir būtent – iš Lietuvos.

Būsimi įtėviai susipažino su Igno socialine kilme, sveikatos būkle. Jų apsisprendimą įvaikinti berniuką šį pavasarį dar labiau sustiprino kelių dienų viešnagė kūdikių namuose ir pažintis bei užsimezgęs emocinis ryšys su būsimu įsūniu. Italams iškart kilo nerimas dėl Igną kamavusios bronchinės astmos, todėl dėl jo gydymo iš anksto susitarė su savo šalies specialistais.

Italijos pajūrio kurortiniame miestelyje pasiturinčiai gyvenanti amatininkų šeima pasiryžusi vaiką globoti ir juo rūpintis. Įtėviai, žinodami, jog Italijoje yra nemažai įvaikintų vaikų iš Lietuvos, palaikys ryšius su tomis šeimomis. Jie įsipareigojo auklėdami palaikyti lietuviškas tradicijas ir papročius. Įtėviai vaiko vardo nekeitė, tik suteikė savo pavardę, save įsivardijo tėvais, o Igną – sūnumi.

Igno dokumentuose paliktas gimimo vietos įrašas: Vilkaviškis, Lietuvos Respublika.



Buvo sprendžiamas likimas

24-erių metų Ingridai 2003 metų gegužę gimęs Robertas nebuvo lauktas ar mylimas. Jauna vieniša moteris rūpestį naujagimiu vis dažniau iškeisdavo į girtavimą ir valkatavimą. Vaiko teisių apsaugos tarnybos surinktų duomenų ir pačios motinos liudijimo užteko teisme įrodyti, jog moteris nenusiteikusi keisti savo įpročių, todėl vaiko auklėjimu nesirūpins. 2005 metų gruodį jai buvo neterminuotai apribotos tėvystės teisės.

2006 metų vasarį Robertas buvo įtrauktas į galimų įvaikinti apskaitą.

Sveikas mažylis nebuvo įdomus nei giminėms, nei Lietuvos piliečiams, todėl po pusmečio buvo įrašytas į tarptautinio įvaikinimo sąrašus. Įvyko kažkoks lemtingas sutapimas, kaip ir pirmojoje istorijoje: tomis dienomis, kai Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu tėvystės neteko Roberto gimdytoja, buvo patenkintas į penktą dešimtį įkopusių JAV piliečių tarnautojų, taip pat bevaikių, prašymas įtraukti juos į tarptautinio įvaikinimo įvaikintojų sąrašą.



Išsaugos lietuviškumą

Amerikiečių šeima turi savo namus, puikias gyvenimo sąlygas. Vyriškis užaugo rūpestingoje įtėvių šeimoje, todėl nori namus ir širdį atverti tėvų atstumtam vaikui. Jo moteris yra lietuvių kilmės, užjūryje auklėta lietuviškomis, katalikiškomis tradicijomis. Tarp daugelio kitų privalumų ši šeima nurodė ir tai, jog savo įvaikį Amerikoje mokys lietuvių kalbos, leis į šeštadieninę mokyklą, lietuviškas stovyklas, palaikys lietuviškas tradicijas, toliau bendraus su savo gyvenamosios vietos aktyvia lietuvių bendruomene.



Kada pasiūloma užsieniečiams

Pasak Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Danutės Viltrakienės, skaudžią kūdikystę išgyvenusių, į kitą aplinką bei šalį persikėlusių Igno ir Roberto ateitis turėtų būti šviesi. Pagal galiojančius įstatymus, įtėviai nuolat teiks informaciją apie įvaikių gyvenimą bei adaptaciją.

Vaikų įvaikinimo bylos – viena iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbo funkcijų. D.Viltrakienė apie tai papasakojo plačiau.

Įvaikinti galima vaikus, kurių tėvams teismas apriboja tėvystės teises arba vaikai lieka visiški našlaičiai.

Pagal veikiančius Lietuvos teisės aktus tarnyba per nustatytą laiką apie tokius vaikus praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Patekę į galimų įvaikinti sąrašus, vaikai pusę metų siūlomi Lietuvos piliečiams.

Jei per pusmetį neatsiranda asmens ar šeimos, norinčios įvaikinti vaiką, pradedama tarptautinio įvaikinimo procedūra, kuri tęsiasi, kol surandami įtėviai. Į sąrašą įrašomi ir jau globojami vaikai, tačiau jų įvaikinimo procedūros nesiimama, jei to nenori globėjai ir (ar) pats vaikas.

Kaip ir kiekvieno rajono, taip ir mūsų Vaiko teisių apsaugos tarnyba kiekvieną mėnesį gauna visų galimų įvaikinti vaikų sąrašus. Pavyzdžiui, vasario mėnesį sąrašuose buvo 55 Lietuvos vaikai, netekę tėvų globos, birželį – 34 ir t. t.



Įtėviai turi pasiruošti

Pageidaujantiems įsivaikinti galioja ankstesniais metais patvirtintos taisyklės. Savo šeimoje nutarusieji auginti tokį vaiką asmenys pirmiausia turi kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Pradedama ilgai trunkanti procedūra, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Įtėviai tam turi ypač atsakingai pasiruošti, jiems vedami mokymai ir kt.

Šiuo metu yra dvi rajono šeimos, kurios, surinkusios visus reikalingus dokumentus, pradėjo įvaikinimo procedūrą. Pagal įstatymus įvaikinimas yra visiškai slapta procedūra ir neviešinama, jei įtėviai to nepageidauja. Kiekviena įsivaikinanti šeima pati nusprendžia, kada ir kaip priimti svetimą vaiką, kada jam pasakyti tiesą apie jo kilmę. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai ir kiti specialistai pataria, jog vienaip apie tai reikia kalbėtis su jaunesnio amžiaus vaikais, kitaip – su paaugusiais.

Tarptautinio įvaikinimo atvejais yra šiek tiek kitokių niuansų. Vaikai patikimi tokiems užsieniečiams įtėviams, kurie sutinka, kad išliktų ryšys su Lietuva, o jei yra brolių bei seserų – ir su jais. Teismo keliu apribota tėvystė nukerta visas šaknis su vaiko biologiniais tėvais.



Pageidauja ir lietuviai

Bet kurio įvaikinimo atveju atsižvelgiama į vaiko giminystės ryšius, ištiriama, ar vaiku domisi giminės, ar lanko jį globos įstaigoje. Jei tokių asmenų atsiranda, iš jų turi būti gaunamas raštiškas sutikimas dėl įvaikinimo.

Lietuvių šeimos dažniausiai pageidauja įsivaikinti vaikus iki metų. Užsieniečiai ieško paaugusių – trejų ketverių metukų vaikelių.

– Beglobiam vaikui labai gerai gyventi ir globėjų šeimose, jei tokie atsiranda ir priglaudžia. Kiekvienam juk reikia turėti šalia tuos žmones, kuriuos galėtų drąsiai vadinti mama ir tėčiu, – sakė D.Viltrakienė.

Pasak D.Viltrakienės, šie metai yra pirmieji po ilgo laikotarpio, kai atsirado daugiau lietuvių šeimų, norinčių įvaikinti beglobius vaikus. Kelerius pastaruosius metus to siekdavo nemažai užsieniečių šeimų. Be to, džiugina tai, kad šeimos, kelerius metus buvusios globėjais, pareiškia norą paaugusį savo globotinį įsivaikinti. Vis daugiau atsiranda norinčių įsivaikinti jaunų šeimų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas