„Santaka“ / Kas penktas Lietuvos gyventojas – vaikas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-07-10 09:51

Dalinkitės:  


Kas penktas Lietuvos gyventojas – vaikas

Vaikų skaičius mažėja

Išankstiniais duomenimis, 2007 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 695,5 tūkst. vaikų, t. y. penktadalis visų gyventojų. Per 2006 m. vaikų sumažėjo 23,3 tūkst. (3,2 proc.). Per dešimtmetį (nuo 1990 iki 2000-ųjų metų) vaikų sumažėjo 125,4 tūkst. (12,6 proc.), o nuo 2000 metų – 175,8 tūkst. (20,2 proc.).

Gimstamumo lygis Lietuvoje – vienas mažiausių iš ES valstybių. Dvylika metų mažėjęs gimstamumas nuo 2003 m. stabilizavosi ir per praėjusius metus šiek tiek padidėjo. 2006 m. gimė 31,3 tūkst. vaikų, arba 724 vaikais daugiau nei 2005 m., ir 1000 gyventojų teko vidutiniškai 9,2 naujagimio (1990 m. – 15,4, 2000 m. – 9,8, 2003 m. ir 2005 m. – po 8,9). Tačiau Lietuvoje gimstamumo rodiklis vis dar išlieka vienas žemiausių tarp ES valstybių (2006 m. Vokietijoje buvo 8,2, Slovėnijoje – 9,1, Austrijoje – 9,2). Aukščiausias gimstamumo rodiklis – Airijoje, kur 2006 m. 1000 gyventojų teko 15,1 naujagimio, Prancūzijoje – 13, Jungtinėje Karalystėje – 12,2.



Daugėja vaikų, gimusių ne santuokoje

Lietuvoje 2006 m. 9,3 tūkst., arba beveik trečdalis (29,6 proc.) visų naujagimių, gimė santuokos neįregistravusiems tėvams. Iš ES valstybių šis rodiklis pats aukščiausias Estijoje, kur 2005 m. 59 procentai vaikų gimė ne santuokoje, Švedijoje – 55, Prancūzijoje – 48, Slovėnijoje – 47, Danijoje – 46 ir Latvijoje – 45 proc. Mažiausia ne santuokoje gimusių kūdikių dalis 2005 m. buvo Kipre (4 proc.), Graikijoje (5 proc.) ir Italijoje (17 proc.).



Gyvenimo lygis namų ūkiuose su vaikais žemesnis

Tyrimų duomenimis, mūsų šalies namų ūkiuose, auginančiuose vaikus iki 18 metų amžiaus, 2006 m. vidutinės vartojimo išlaidos sudarė 568 litus vienam asmeniui per mėnesį (namų ūkiuose be vaikų – 740 Lt) ir, palyginti su 2005 m., padidėjo 73 litais. Namų ūkių, auginančių du vaikus, vartojimo išlaidos sudarė 80 proc., o auginančių tris ir daugiau vaikų – 56 proc. vidutinio šalies lygio.

Namų ūkiai su vaikais galėjo skirti ketvirtadaliu mažiau lėšų maistui nei vaikų neturintys namų ūkiai. Namų ūkiai, kuriuose auga trys ir daugiau vaikų, vieno asmens maistui 2006 m. galėjo skirti vidutiniškai tik po 4,9 lito per dieną (namų ūkiai be vaikų – po 8,4 Lt), nors išlaidos maistui sudarė 41 procentą jų vartojimo išlaidų. Taigi didžiausią nepriteklių patiria daugiavaikės šeimos.

Kaip parodė gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo rezultatai, namų ūkiuose su išlaikomais vaikais net 72 proc. asmenų 2005 m. gyveno būste, kur vienam asmeniui tenka mažiau negu vienas kambarys. Namų ūkiuose be vaikų tokiomis sąlygomis gyveno 16 proc. asmenų. Kuo daugiau asmenų sudarė namų ūkį, tuo dažniau jis susidūrė su ankšto būsto problema. Nepaisant to, išlaidos būstui išlaikyti 36 proc. namų ūkių su vaikais buvo labai didelė našta.

Dažna šeima su vaikais priversta nuolat riboti būtiniausių maisto produktų vartojimą, atsisakyti atostogų ne namuose, įsiskolinti išlaikydama būstą. Namų ūkiuose su vaikais savaitė atostogų ne namuose visai šeimai būtų per didelė prabanga 67 proc. asmenų, mėsa ar žuvis bent kas antrą dieną – 24 proc. Įsiskolinimų apmokėdami būsto išlaikymo sąskaitas, grąžindami paskolas turėjo 25 proc. namų ūkių su vaikais narių, žiemos metu pakankamai šildyti būsto negalėjo 31 proc. Namų ūkiuose su vaikais 24 proc. asmenų nesusidūrė nė su viena iš išvardytų ekonominių problemų, visas keturias išvardytas problemas paminėjo 5 proc. asmenų. Sunkiausiai vertėsi nepilnos šeimos (vienas suaugęs asmuo su išlaikomais vaikais): šiuose namų ūkiuose su visomis išvardytomis problemomis susidūrė 14 proc. asmenų, šie namų ūkiai turėjo daugiausia būsto problemų. Kita daugiausia sunkumų patirianti grupė – namų ūkiai, susidedantys iš dviejų suaugusių ir trijų ar daugiau išlaikomų vaikų.



Našlaičiai ir netekę tėvų globos vaikai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2006 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų įskaitoje buvo įrašyta 13,5 tūkst. socialinės rizikos šeimų, jose augo 31,4 tūkst. vaikų. Apie du trečdalius šeimų įrašytos į įskaitą dėl girtavimo. 2006 m., palyginti su 2000 m., socialinės rizikos šeimų sumažėjo 4,6 tūkst., jose augančių vaikų – 8,9 tūkst.

Pernai tėvų globos neteko 3006 vaikai, iš jų maždaug trečdalis buvo iki 7 metų amžiaus. Didžiausia netekusių tėvų globos vaikų dalis yra iš socialinės rizikos šeimų. Tik kas dvyliktas netekęs tėvų globos vaikas buvo našlaitis. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų duomenimis, 2006 metų pabaigoje našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų buvo 13,3 tūkst., iš kurių 58 proc. buvo globojami šeimose, 2 proc. – šeimynose ir 40 proc. – įvairiose vaikų globos įstaigose.

Nuo 2000 m. įvaikinamų vaikų skaičius padidėjo tris kartus. 2006 m. buvo įvaikintas 231 (2005 m. – 196) vaikas, iš jų trys ketvirtadaliai buvo iki 7 metų amžiaus. Beveik pusė (46 proc.) vaikų apsigyveno Lietuvoje, kiti išvyko gyventi į užsienį. Tarp Lietuvos gyventojų įvaikintų vaikų kas antras iki įvaikinimo buvo globojamas šiose šeimose. 2006 m., kaip ir 2005 m., daugiausia (51 proc.) užsieniečių įvaikintų vaikų išvyko gyventi į Italiją, 18 proc. – į JAV ir 17 proc. – į Prancūziją.



Smurtas prieš vaikus

Daugiau užregistruojama nusikalstamų atvejų, kai nukenčia vaikai. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2006 m. nuo nusikalstamų veikų nukentėjo 5,1 tūkst. vaikų, tai 186 vaikais daugiau nei 2005 m. Dažniausiai nukenčia (58 proc. nukentėjusių vaikų) 14–17 metų amžiaus paaugliai. Du trečdaliai nukentėjusiųjų – berniukai. Daugėja nukentėjusių šeimoje vaikų. 2006 m. nuo tėvų nukentėjo 730 vaikų, tai 38 proc. daugiau nei 2005 m. Nuo patėvių, pamočių ar įtėvių bei įmočių nukentėjo 66 (2005 m. – 61), nuo globėjų – 16 (2005 m. – 10) vaikų.

2006 m. buvo nužudyta 18, sunkius sveikatos sutrikdymus patyrė 20 vaikų. 2006 m. užregistruota 2 tūkst. vaikų, nukentėjusių nuo plėšimų ir vagysčių (2005 m. – 2,2 tūkst.). Daugiau užregistruojama vaikų seksualinės prievartos atvejų. Vaikai sudaro daugiau nei pusę visų užregistruotų nukentėjusiųjų nuo šių nusikalstamų veikų. 2006 m. nuo seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjo 272 vaikai (2005 m. – 239).



Roma SIMONAITIENĖ

Vyr. specialistė-statistikė Vilkaviškio rajono savivaldybei





Publikuota: 2007-07-10 09:51:53

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai