Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-07-05 17:29

---

Irena VAIČIULYTĖ-BRADAITIENĖ

Į Tėviškę



Paveldėjau šaknį tą pačią

Tavos pavardės iškilios.

Tariu savo protėviams AČIŪ,

Kad niekad neiškreipė jos.

Tave nebuvau susitikus,

Nors, regis, pažįstu seniai. –

Gimtinėje pėdsakai liko

It vyšnių nokstą vėriniai...



Tas vieškelis, nešęs į stotį,

Jau kojų smiltelėm nepraus...

Tegalim raidyną kartoti

Iš rankraščio Tavo brangaus.

Lietuviškas žodis per tolius,

Suvirpinęs širdis jautrias,

Parskrisdavo vėlei namolio,

Kur ąžuolas barstė giles.



Sakei atiduotumei viską. –

Tiktai ne Didžiuosius Šelvius,

Kur rasos gėlynuose tviska,

Džiovina jas oras gaivus,

Kur koja basa palytėjo

Gaivumą žemelės savos... –

Čia palaikus apverkia vėjas

Mielos ir laisvos Lietuvos.





Alma Finagėjevienė



Valentiniškieji



Pragydo sodas, vyturiu pragydo,

Suspindo saulėj vilkdalgių rasa.

Žolė nubudus gaiviai kvepia rytu,

Kuriuo alsuoju ir džiaugiuos vėsa –

Vėsa pavasario lig skausmo gryno,

Svaiginančio lig pat gelmių –

Godžiai geriu šią taurę vyno –

Vaiskaus žalumo sopulį geriu.

Ir vis jaučiu, kaip vienas gurkšnis

Sustoja paširdy mažu spygliu,

Kaip riaugeriškis rausvas mielas –

Bet jo nuryti niekaip negaliu.

Jis duria ten ir drasko širdį,

Nuplauti rytu jį bandau,

O jis alyvų aitruma pražysta,

Ir suvokiu – alsuoju tau.

Tave regiu laše jazminų,

Kvepėjime bijūnų iškilių.

Melsvom berlinkom mintys pinas –

Nuryt, užmiršt tavęs aš negaliu...





Eleonora Baukienė



Obels šaka



Staiga kažkas

Paliečia mano petį.

Atsigręžiu –

Gal draugas

Sveikina mane?

Deja, tai tik pražydusios

Obels šaka...

Vėjelis papūtė,

Pajudino,

Ir kvepianti šaka

Taip meiliai

Palietė pečius.

Šypsausi ir

Džiaugiuos

Savo senu sodu,

Lyg artimu draugu,

Paliečiančiu mano pečius...

Kviečiuosi vėlei ilgesį

Pas save į svečius...





Ieva PAŠKAUSKAITĖ



Atsisveikinimas



Ir sušnabždėjo gėlės,

Ir vėjas kėlės,

„Neišvyk, neišvyk“, –

Alsavo gamta. –

„Pasilik, pasilik“.

Ir stojo tyla.

Nutilo paukščiai,

Nutilo žiogai.

„Neišvyk, neišvyk“, –

Paprašė gamta. –

„Pasilik, pasilik“.

Padovanojau bučinį paskutinį

Aš medžiui,

Paglosčiau katę,

Kartą paskutinį.

„Neišvyk, neišvyk“, –

Alsavo gamta. –

„Pasilik, pasilik“.

„Aš grįšiu čia,

Po daug daug metų“, –

Sušnibždėjau tyliai.

„Sulaukite manęs,

Sulaukite, prašau!“

Ir kai grįžau...

Galų gale,

Mane pasitiko

Spengianti tyla.

„Neišvyk, daugiau neišvyk“, –

Paprašė gamta, –

„Pasilik, amžinai pasilik“.





Janina Kurtinaitienė



Lietaus migla

Pagal A.Vaičiulaičio eilėraštį „Vakaras“



Vakarėjo. Griaudė griaustinis.

Be perstojo pliaupė lietus ant namų ir ant medžių,

Ant vakarėjančios žolės, ant šiulenančių smilgų.

Tylėdamas glostei mano pečius.

Aš pamačiau žodžius ir pražydėjolaikas.

Žydėjo vakaras tylus.

Ir tik lietaus migla kažką vis mums šnabždėjo.





Asta Jankeliūnienė



Sėjau nesėtą...



Grūdą bėriau ne tam, kad laukas usnim neapeitų, ne tam, kad žemė dyka taptų.

Sėjau, kad javas, žemės syvus pajutęs, pabustų, vėjy siūbuotų, vyturius link savęs kviestų.

Kad laukų dainą tyliai dainuodamas, veidus gelsvintų ir, saulėn pažvelgęs, dar kartelį tįstelėjęs, brandą sutiktų.

Tada visu savimi pajustų – laikas.

Laikas jau ant žmogaus stalo paaukotu būti.

Tėvo atriektoje duonos riekėj naują gyvenimą atrasti ir kitiems gyvastį dovanoti.

Tai štai kam bėriau grūdą.

Tai štai kam sėjau nesėtą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---