„Santaka“ / Atgarsiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-07-05 17:21

Dalinkitės:  


Atgarsiai

Kaip Lengvinas du Vytautus po Šūklių mišką vedžiojo



Perskaitęs „Santakoje“ rašinį „Kapaviete susidomėtų turistai“ (birželio 23 d., Nr. 71), kaip Vilkaviškio krašto muziejaus direktorių Antaną Žilinską sudomino legenda apie Paražnių dvarininką Lengviną, prisiminiau kelių dešimtmečių senumo nuotykį. Tuomet aš pirmą kartą išgirdau šią legendą. Beje, pakankamai neįprastomis aplinkybėmis.

Buvo 1962 m. vasara. Iš Keturkaimio po sėkmingos žūklės su prieš porą metų Anapilin išėjusiu Vytautu Šabanausku patraukėme namolio į Klausučius. Ten tuo metu abu gyvenome. Drauge su mumis keliavo ir mano nuolatinis medžioklių palydovas dratharų veislės šuo Pifas.

Diena jau ėjo vakarop, iki namų – apie 10 kilometrų, tad Vytautas pasiūlė sutrumpinti kelią – traukti per Šūklių miškelį, primenantį 5 km ilgio ir puskilometrio pločio „rankovę“. Aš dar suabejojau, ar nenuklysime, tačiau Vytautas užtikrino, kad iš vaikystės mintinai žino kiekvieną miškelio pėdą. Paėjėję apie valandą, pradėjome dairytis miško pakraščio, tačiau jo vis nebuvo. Pagaliau, jau visiškai sutemus, prasišvietė palaukė. Bet patekome ne į Žaliosios (Andriškių) pakraštį, o atsitrenkėme į raudonų plytų sieną.

– Ar žinai, kas čia, – pyktelėjęs paklausė mano draugas. – Taigi čia Lengvino koplyčia...

Aš nieko apie ją nežinojau ir tada iš Vytauto išgirdau legendą. Apsidairę supratome, jog per keletą valandų mes labai nedaug tenutolome nuo ten, iš kur išėjome. Po Vytauto garantijos, kad dabar jau tikrai rasime kelią, vėl patraukėme namų link. Bet po valandos vėl atsidūrėme prie tos pačios sienos (tais laikais ji dar švietė raudonomis plytomis). Norite tikėkite, norite ne, bet prie tos pačios sienelės mes atsidūrėme ir trečią kartą, jau gerokai po vidurnakčio. Aš, Vytautas ir net Pifas buvome visiškai nusiplūkę.

Atsisėdęs prie sienos pareiškiau, kad Vytauto vaikystės takais klaidžioti atsisakau ir eisiu pamiške. Šįkart jis nusileido, ir brėkštant laimingai pasiekėme Klausučius.

Klaidžiojimas miške ratu netgi dieną – ne toks jau retas reiškinys, patirtas ne vieno grybautojo. Ir nieko antgamtiško čia nėra. Tačiau man, ne kartą klajojusiam po bekraščius Karelijos, Archangelsko, Vologdos sričių miškų masyvus nieko panašaus patirti neteko. Ir visgi tada aš supratau, kad ne visi mistika dvelkiantys liaudies pasakojimai yra vien „išmislas“.



Vytautas AKUCEVIČIUS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas