Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-07-05 17:19

---

E.Bielskus stebėjosi, kad viešuosius darbus atliekančius darbininkus reikia prižiūrėti labiau nei vaikus.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Vasarą Kybartų seniūnija nuolat turi po 10–15 darbininkų, siųstų darbo biržos pagal viešųjų darbų programą. Darbus skirstantys specialistai pripažįsta, kad kartais su šiais „talkininkais“ būna daugiau bėdos nei naudos.

Seniūnijos vyresnysis specialistas Edvinas Bielskus, atsakingas už darbo biržos siųstų žmonių įdarbinimą seniūnijoje, sakė turįs daug problemų su „viešininkais“.

– Galime nuvažiuoti ir pažiūrėti, kaip dabar jie pjauna žolę, – siūlė seniūnijos specialistas. – Jei mūsų nematys, ramiausiai stovės ir rūkys. Prie kiekvieno tokio darbininko reikia statyti po prižiūrėtoją. Tuomet galima tikėtis, kad darbas bus atliktas.

Darbo biržos siųstiems darbininkams dažniausiai skiriami aplinkos tvarkymo darbai. Jie pjauna bei grėbia žolę, ravi gėlynus, renka šiukšles. Kurie sugeba, taiso aplaužytus miesto suoliukus, dažo. Už darbą jiems mokama iš valstybės biudžeto. Darbo netrokštantys žmonės žino, kad numatytus pinigus jie vis tiek gaus – reikia tik pasirodyti darbe. Daugelis sutinka dirbti viešuosius darbus tik dėl to, kad po poros mėnesių vėl galėtų gauti bedarbio pašalpą ir nieko neveikti.

Pikčiausia, kad valstybės pinigus už tinginiavimą gaunantiems žmonėms seniūnija negali skirti jokių nuobaudų. Seniūnija turi teisę darbininką atleisti tik tuo atveju, jei jis darbe nepasirodo tris dienas iš eilės. Bet ir tuomet laukia aibė rūpesčių: seniūnijos specialistas turi su tarnybiniu pranešimu nuvykti į rajono Savivaldybę ir gauti dokumentą apie darbuotojo atleidimą. Su juo vykti pas viešųjų darbų neatlikusį asmenį, kad šis pasirašytų įspėjimą dėl atleidimo. E.Bielskus piktinosi, kad valstybė moka pinigus veltėdžiams, per kuriuos dar tenka trukdytis savo darbą.

– Žinoma, yra ir gerų darbininkų. Su jais ir nudirbame pagrindinius aplinkos tvarkymo darbus, – sakė E.Bielskus. – Bet iš 15 tokių yra tik 2–3. Iš kitų gali tikėtis rezultatų tik nuolat su jais kovodamas.

Seniūnijos specialistas džiaugėsi, kad prižiūrėti darbininkus padeda patys kybartiečiai. Pamatę tinginiaujančius „viešininkus“, jie tuoj pat skambina į seniūniją arba patys juos sugėdija. Kartais žmonės informuoja, kad aplinką tvarkę darbininkai jau sėdi pasistatę butelaitį. Buvę, kad viešuosius darbus atliekantys darbininkai pavogė brangius darbo įrankius, kurių teko ieškoti patiems seniūnijos darbuotojams.

Kur kas mažiau problemų seniūnija turi su tais žmonėmis, kuriuos atlikti viešųjų darbų atsiunčia teismas. Dažniausiai už baudų nemokėjimą atidirbti turintys asmenys puikiai žino, kad neatidirbę nustatytų valandų gali būti nubausti areštu. Todėl jų raginti nereikia.

Seniūnijos specialistai mano, kad valstybė turėtų spręsti šią problemą ir bent jau leistų pačiai seniūnijai forminti dokumentus ir atleisti nenorinčius dirbti tinginius.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---