Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-07-05 17:18

---

Vaikų darželiui-mokyklai „Ąžuoliukas“ B.Miknevičienė vadovavo daugiau nei du dešimtmečius, tad ši įstaiga jai tarsi namai.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Prieš savaitę, penktadienį, kai lankėmės Kybartų vaikų darželyje-mokykloje „Ąžuoliukas“, jo direktorė Birutė Miknevičienė skaičiavo paskutines darbo valandas. Ilgametė pedagogė nutarė, jog jau būtų laikas pailsėti ir laiką skirti sau ir savo šeimai.

Trukdo popierizmas

– Vadovo darbas kasdien tampa vis sunkesnis, – pasitraukimo priežastis aiškino 23-ejus metus įstaigai vadovavusi pedagogė. – Sunku ne dėl žmonių, o dėl gausėjančio popierizmo. Švietimo sistema – ta, kurioje daugiausiai viskas keičiasi, o kiek eksperimentų pergyventa... Be to, jau pensinis amžius – laikas kartą apsispręsti ir išeiti pailsėti.

Kauno priemiestyje užaugusi Birutė Miknevičienė sakė net neįsivaizdavusi, kad gyvenimas ją nublokš į mažą Kybartų miestelį. Bet taip jau susiklostė, kad jauna lituanistė ištekėjo už sportininko, kūno kultūros mokytojo Vytauto, kuris baigęs mokslus buvo paskirtas dirbti į Kybartus. Kelerius metus Birutė dirbo Kaune, vaikų lopšelyje-darželyje. O nuo 1965-ųjų atėjo į Kybartų vidurinę mokyklą mokytojauti.



Vadovauti darželiui

Jauna mokytoja jautėsi patekusi ten, apie ką svajojo. Kalbėdama apie pirmąjį, dabar jau Anapilin iškeliavusį savo mokytoją, ilgametė pedagogė įsitikinusi, kad būtent jo pavyzdys jai buvo stimulas pasirinkti šią profesiją. Beveik porą dešimtmečių mokytojavusiai B.Miknevičienei likimas vėl pametė naujų galimybių. Prieš 1984-ųjų rugsėjį susitikęs mokytoją Birutę tuometinis rajono Švietimo skyriaus vedėjas J.Šačkus prasitarė, kad norėtų ją skirti „Ąžuoliuko“ lopšelio-darželio vadove. B.Miknevičienė juokdamasi prisiminė, kaip Švietimo skyriaus vadovas tiesiai šviesiai pasakęs priežastį – moteriškame darželio kolektyve reikia tvirtos rankos.

Birutė tuomet sutiko, nors nebuvo tikra, ar jai pavyks įveikti kolektyvo sunkumus.

– Bet susitvarkiau, – dabar ramiai gali atsakyti valdinga moteris. – Kolektyve nebuvo konfliktų. Žinoma, buitinių ginčų, problemų niekas neišvengia, bet čia tik smulkmenos.



Vienintelis rajone

1992-aisiais, kai darželiui dėl vaikų trūkumo kilo grėsmė užsidaryti, vadovė su kolektyvu nutarė kurti darželį-mokyklą. Važinėjo po kitus rajonus, kur darželių-mokyklų jau buvo, mokėsi iš kolegų patirties. Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinė mokykla tuo metu nesutalpino mokinių, tad dirbo dviem pamainomis. Pradinukų tėvai labai apsidžiaugė, kai įsteigtame darželyje-mokykloje galėjo mokytis visi mikrorajono vaikai. Darbuotojams buvo išsaugotas darbas, tad dėl tuo metu novatoriško sprendimo reorganizuoti įstaigą vadovė B.Miknevičienė nesigaili. Taip atsirado ir iki šiol vienintelė tokia įstaiga – darželis-mokykla.

Lygindama savo du gyvenimo darbus – mokytojos ir darželio vedėjos – B.Miknevičienė teigė, kad abu turi gerų ir blogų pusių. Mokykloje – trumpesnės darbo valandos, bet kasdien jautiesi įsitempęs, nes stovi prieš mokinius, kurie seka kiekvieną tavo žodį, mokosi, vertina. Darželyje gali laisviau jaustis, bet sunku vadovauti suaugusių žmonių kolektyvui, ypač moteriškam.

Šeimai ir namams

Ilgametė pedagogė dar nepuoselėja planų, ką veiks išėjusi į užtarnautą poilsį. Viena aišku – daugiau laiko liks šeimai – vyrui, dukterims Neringai ir Sonatai, kurios taip pat pasirinkę pedagogių kelią, žentams, sūnui Nagliui bei marčiai ir šešiems anūkams. Miknevičių šeima įsigijusi sodybą netoli Vištyčio ežero, tad vasarą ten gali darbuotis nuo ryto iki vakaro. Jau dabar buvusi pedagogė džiaugiasi, kad galės puoselėti savo gėlyną, skaityti knygas, spaudą ir vykti į keliones.

Sunku susitaikyti tik su viena mintimi – kaip reikės sutramdyti jausmus Rugsėjo 1-ąją, kai skambės mokyklinis skambutis, gatvėmis pasklis gėlėmis nešini mokiniai ir būriuosis besišypsantys kolegos.

– Jeigu pajusiu, kad labai sunku, kur nors išvažiuosiu iš namų, – sakė B.Miknevičienė ir neslėpė, nors darbą paliekanti savo noru, visgi retkarčiais jo pasigesianti.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---