|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-07-03 09:05
|
|
|
VŽŽTC vyresniajam specialistui B.Daukšiui (pirmas iš kairės) tinklus ištraukti padėjo Vištyčio gyventojas J.Jakimavičius, kuris jau ne pirmus metus priima iš Vilniaus atvykstančius žuvininkystės specialistus.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Birželį prie Vištyčio ežero poilsiavę vasarotojai matė, kaip du vyrai iš valties leido į vandenį tinklus.
Marijampolės aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros vedėjas Vitas Bakas paaiškino, jog tinklais žvejojo ne brakonieriai: žuvis buvo gaudoma moksliniams tyrimams.
Tiria ežero žuvis
Vištyčio gyventojas Juozas Jakimavičius jau ne pirmus metus į sodybą netoli ežero kranto priima iš Vilniaus atvykstančius žmones, dirbančius mokslinį darbą. Birželį jis porai dienų priėmė į mūsų kraštą atvykusį Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro (VŽŽTC) vyresnįjį specialistą Bronių Daukšį.
Porą savaičių prieš VŽŽTC darbuotoją į Vištytį buvo atvykęs Vilniaus universiteto docentas Egidijus Bukelskis. Gamtos mokslų daktaras, besidomintis sykų introdukcija Lietuvos ežeruose, čia atliko žuvų populiacijos tyrimus.
Mokslinį darbą dirbantys žmonės atvykę turi prisistatyti to regiono aplinkosaugininkams, Vištytyje – ir regioninio parko direkcijai. Šie privalo žiūrėti, ar nepažeidžiamos žvejybos taisyklės, tikrinti priemones, kurios nustatyta tvarka įregistruotos ir atitinka tam tikrus standartus.
Randa ir sunkiųjų metalų
B.Daukšys pasakojo, jog jau trejus metus važinėja po visą Lietuvą ir tyrimams gaudo žuvis. Valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras atlieka mokslinius tyrimus pagal 2005–2010 m. Valstybinės aplinkos monitoringo programą.
VŽŽTC, kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tiria žuvyse esančių sunkiųjų metalų, pesticidų ir kitų kenksmingų medžiagų likučius bei pavojingiausias žuvų infekcines ligas, taip pat parazitines žuvų ligas natūraliuose vandens telkiniuose.
B.Daukšys dirba 47 žuvų gaudymo taškuose, išsibarsčiusiuose po visą Lietuvą.
Rugpjūtį specialistas vėl lankysis mūsų rajone ir gaudys tyrimams Šešupės žuvis, o rudenį dar kartą važiuos į Vištytį.
Pavagia tinklus
B.Daukšys pasakojo, jog VŽŽTC priklausančias žvejybos priemones stengiasi saugoti, tačiau tai ne visuomet pavyksta. Matyt, dieną pastebėję, kaip tinklai leidžiami į ežerą, tamsoje vagys sėda į valtį ir juos išsitraukia. Vištytyje brakonieriai jau porą kartų nušvilpė mokslininkų tinklus.
Ežere vienu metu statomi keturi tinklai.
Upėse Žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimų centro specialistai žvejoja su elektros prietaisais.
B.Daukšys tvirtino, kad jų naudojamas elektros žūklės prietaisas, kurį paprastai laikome vienu didžiausių brakonieriavimo įrankių, nėra toks pavojingas. Pasak B.Daukšio, brangūs vokiški žvejybos aparatai nustatyti tokiu dažniu, kad padarytų kuo mažiau žalos.
– Žuvys nuo mūsų pabėga. Jei ant galvos uždedi, tai pagauni... – juokavo specialistas. – Sekliame upelyje dar sužvejojame, o Neryje, Nemune ką nors pagauti sunku.
Panašus į Baikalą
Vištyčio ežere gyvena ypač vertingų žuvų – sykų. Tai – lašišinių šeimos žuvis, šiek tiek panaši į seliavą, tik gerokai stambesnė.
Žuvivaisos specialistų vertinami Vištyčio sykai įžuvinami ir kituose Lietuvos valstybinės reikšmės ežeruose bei vandens talpyklose.
VŽŽTC bendradarbiauja ir su rusų, lenkų žuvininkystės specialistais. Pavyzdžiui, Vištyčio sykų buvo įveista Lenkijoje, o mainais iš lenkų gauta bei Lietuvoje įžuvinta šamų, taip pat Lietuvoje nesiveisiančių amūrų ir plačiakakčių.
B.Daukšys sakė, jog rusų mokslininkai, Vištyčio vandenis, fauną ir florą tiriantys jau keliasdešimt metų, dėl genetinių dalykų šiame ežere neleidžia įžuvinti iš bet kur atvežtos žuvies. Jie teigia, kad Vištyčio ežeras ne tik žuvimis, bet ir augmenija, vandens būkle panašus į Baikalą.
Vis dėlto žuvininkystės specialistai sako, kad Vištytyje yra nemažai užkrėstos žuvies, joje randama ir sunkiųjų metalų pėdsakų.
Tyrimams žuvis gaudantis B.Daukšys davė patarimą mėgėjams, ketinantiems įžuvinti savo tvenkinį. Nusipirkus karpių reikėtų juos apie 15 minučių palaikyti 5 proc. sūrumo vandenyje. Taip iš žiaunų išsivalo parazitai ir žuvis lieka švari. Kad neplistų ligos, taip daro ir vandens telkinius įžuvinantys specialistai.
Birželį prie Vištyčio ežero poilsiavę vasarotojai matė, kaip du vyrai iš valties leido į vandenį tinklus. |
Marijampolės aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros vedėjas Vitas Bakas paaiškino, jog tinklais žvejojo ne brakonieriai: žuvis buvo gaudoma moksliniams tyrimams.
Vištyčio gyventojas Juozas Jakimavičius jau ne pirmus metus į sodybą netoli ežero kranto priima iš Vilniaus atvykstančius žmones, dirbančius mokslinį darbą. Birželį jis porai dienų priėmė į mūsų kraštą atvykusį Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro (VŽŽTC) vyresnįjį specialistą Bronių Daukšį.
Porą savaičių prieš VŽŽTC darbuotoją į Vištytį buvo atvykęs Vilniaus universiteto docentas Egidijus Bukelskis. Gamtos mokslų daktaras, besidomintis sykų introdukcija Lietuvos ežeruose, čia atliko žuvų populiacijos tyrimus.
Mokslinį darbą dirbantys žmonės atvykę turi prisistatyti to regiono aplinkosaugininkams, Vištytyje – ir regioninio parko direkcijai. Šie privalo žiūrėti, ar nepažeidžiamos žvejybos taisyklės, tikrinti priemones, kurios nustatyta tvarka įregistruotos ir atitinka tam tikrus standartus.
B.Daukšys pasakojo, jog jau trejus metus važinėja po visą Lietuvą ir tyrimams gaudo žuvis. Valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras atlieka mokslinius tyrimus pagal 2005–2010 m. Valstybinės aplinkos monitoringo programą.
VŽŽTC, kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tiria žuvyse esančių sunkiųjų metalų, pesticidų ir kitų kenksmingų medžiagų likučius bei pavojingiausias žuvų infekcines ligas, taip pat parazitines žuvų ligas natūraliuose vandens telkiniuose.
B.Daukšys dirba 47 žuvų gaudymo taškuose, išsibarsčiusiuose po visą Lietuvą.
Rugpjūtį specialistas vėl lankysis mūsų rajone ir gaudys tyrimams Šešupės žuvis, o rudenį dar kartą važiuos į Vištytį.
B.Daukšys pasakojo, jog VŽŽTC priklausančias žvejybos priemones stengiasi saugoti, tačiau tai ne visuomet pavyksta. Matyt, dieną pastebėję, kaip tinklai leidžiami į ežerą, tamsoje vagys sėda į valtį ir juos išsitraukia. Vištytyje brakonieriai jau porą kartų nušvilpė mokslininkų tinklus.
Ežere vienu metu statomi keturi tinklai.
Upėse Žuvininkystės ir žuvivaisos tyrimų centro specialistai žvejoja su elektros prietaisais.
B.Daukšys tvirtino, kad jų naudojamas elektros žūklės prietaisas, kurį paprastai laikome vienu didžiausių brakonieriavimo įrankių, nėra toks pavojingas. Pasak B.Daukšio, brangūs vokiški žvejybos aparatai nustatyti tokiu dažniu, kad padarytų kuo mažiau žalos.
– Žuvys nuo mūsų pabėga. Jei ant galvos uždedi, tai pagauni... – juokavo specialistas. – Sekliame upelyje dar sužvejojame, o Neryje, Nemune ką nors pagauti sunku.
Vištyčio ežere gyvena ypač vertingų žuvų – sykų. Tai – lašišinių šeimos žuvis, šiek tiek panaši į seliavą, tik gerokai stambesnė.
Žuvivaisos specialistų vertinami Vištyčio sykai įžuvinami ir kituose Lietuvos valstybinės reikšmės ežeruose bei vandens talpyklose.
VŽŽTC bendradarbiauja ir su rusų, lenkų žuvininkystės specialistais. Pavyzdžiui, Vištyčio sykų buvo įveista Lenkijoje, o mainais iš lenkų gauta bei Lietuvoje įžuvinta šamų, taip pat Lietuvoje nesiveisiančių amūrų ir plačiakakčių.
B.Daukšys sakė, jog rusų mokslininkai, Vištyčio vandenis, fauną ir florą tiriantys jau keliasdešimt metų, dėl genetinių dalykų šiame ežere neleidžia įžuvinti iš bet kur atvežtos žuvies. Jie teigia, kad Vištyčio ežeras ne tik žuvimis, bet ir augmenija, vandens būkle panašus į Baikalą.
Vis dėlto žuvininkystės specialistai sako, kad Vištytyje yra nemažai užkrėstos žuvies, joje randama ir sunkiųjų metalų pėdsakų.
Tyrimams žuvis gaudantis B.Daukšys davė patarimą mėgėjams, ketinantiems įžuvinti savo tvenkinį. Nusipirkus karpių reikėtų juos apie 15 minučių palaikyti 5 proc. sūrumo vandenyje. Taip iš žiaunų išsivalo parazitai ir žuvis lieka švari. Kad neplistų ligos, taip daro ir vandens telkinius įžuvinantys specialistai.
Publikuota: 2007-07-03 09:05:33
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|