„Santaka“ / Į parodos atidarymą atvyko ir žinomi Lietuvos fotografai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-06-29 16:52

Dalinkitės:  


Į T.Juškaičio (trečias iš dešinės) suorganizuotos parodos atidarymą atvyko (iš kairės) fotografai G.Tamulynas, J.Staselis, J.Juškevičius, T.Bauras, VJC direktorė E.Čepaitė ir fotografas T.Kauneckas.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Į parodos atidarymą atvyko ir žinomi Lietuvos fotografai

Vilkaviškio kultūros rūmų II aukšto fojė atidaryta fotografijų paroda-konkursas „Mano žvilgsnis į žmones“. Parodą inicijavo vilkaviškietis moksleivis Tomas Juškaitis.



Pakvietė profesionalus

„Iš pradžių norėjau daryti savo darbų parodą, bet nusprendžiau pakviesti ir pažįstamus profesionalus. Idėją aptarėme su jaunimo reikalų koordinatore Danguole Gudeliauskiene, Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro direktore Elena Čepaite, Savivaldybė skyrė šiek tiek pinigų. Surengėme fotografijų konkursą“, – sakė Tomas.

Parodą Kultūros rūmuose galima lankyti visą mėnesį. Be konkurso dalyvių darbų, čia galima pamatyti ir buvusių vilkaviškiečių Tomo Bauro, dabar „Lietuvos ryto“ fotografo, ir Tomo Kaunecko, vienos didžiausių Lietuvoje fotostudijos „Ciklopas“ savininko, nuotraukas. Taip pat eksponuojami Gedimino Tamulyno (klubo „Fotojūra“ prezidento pavaduotojo) darbai, daugiausiai „Auksinių kadrų“ Lietuvoje laimėjusio spaudos fotografo Ramūno Danisevičiaus ir Europos skaitmeninės fotografijos čempiono Evaldo Ivanausko fotografijos.



Kalba ir Vilniuje

Parodos atidarymas prasidėjo sveikinimais, nes Joninių išvakarėse organizatoriui Tomui suėjo 17 metų. Sveikinimo žodžių negailėjo E.Čepaitė, D.Gudeliauskienė, Vilkaviškio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas A.Serneckas ir visi parodoje buvę fotografai.

Joninių proga pasveikintas ir VJC fotostudijos vadovas Jonas Juškevičius, išugdęs keturis fotografijos keliu pasukusius Tomus: Kaunecką, Baurą, Juodaitį ir Juškaitį. T.Kauneckas užsiminė, kad net Vilniuje sklando legenda apie puikius fotografus Tomus iš Vilkaviškio.

Konkurse dalyvavo 15 dalyvių, kurie pristatė 87 nuotraukas ir 9 fotociklus. Komisija, kurią sudarė pats T.Juškaitis, VJC direktorė E.Čepaitė, „Santakos“ fotokorespondentas Romas Čėpla ir dailininkas Vladas Markūnas, išrinko geriausius darbus.



Važiuos į stovyklą

Tarp vaikų iki 16 metų už geriausią fotociklą apdovanotas Rimvydas Gudeliauskas. II vietą už pavienes nuotraukas pelnė Roma Eidukevičiūtė, o I – Aistė Diržiūtė. Amžiaus kategorijoje nuo 16 metų prizą už geriausią fotografijų ciklą gavo Karolis Vyšniauskas. Už pavienes nuotraukas III vieta teko Eglei Vyšniauskaitei, II – Gretai Kasparaitytei ir I – Sauliui Lukoševičiui.

Nugalėtojams teko šaunūs prizai: Jono Staselio „Lietuvos spaudos fotografų metraščiai“ ir Tomo Kaunecko fotoalbumai, taip pat trijų dienų stovykla Vištytyje, kuri vyks rugpjūčio pradžioje.

Į stovyklą vyks dvylika jaunuolių, iš jų šeši – šio konkurso nugalėtojai. Stovykloje dalyvaus ir Jonas Staselis su dar dviem spaudos fotografų klubo nariais. „Mokysimės, fotografuosime, dirbsime kartu, o vėliau planuojame išleisti leidinuką su stovykloje padarytų geriausių darbų nuotraukomis“, – sakė T.Juškaitis.



Pažintys – studijoje ir per internetą

Parodos organizatorius T.Juškaitis papasakojo, kaip susipažino su profesionaliais fotografais, į parodą atvykusiais iš skirtingų Lietuvos vietų.

– Buvę mokytojo Jono ugdytiniai lankydavosi fotostudijoje, aš iš pradžių net nežinojau, kas jie tokie. Kauneckas – pats pirmas Tomas, su kurio susipažinau gal prieš penkerius metus. Prieš porą vasarų dirbau asistentu jo fotostudijoje „Ciklopas“ ir ten labai daug ko išmokau.

T.Bauras taip pat seniai pažįstamas. Nuo pat pradžių jis buvo spaudos fotografas... toks labai landus, ko iš jo aš taip pat mokiausi.

Su G.Tamulynu susipažinome prieš trejus ar ketverius metus per internetą. Amžiaus skirtumo beveik nejutome. G.Tamulynas – jaunatviško, šiuolaikiško požiūrio, iš visos Europos prisirinkęs daug informacijos, visada pakonsultuodavo. Jis pradėjo mane mokyti spalvų psichologijos. To Lietuvos mokymo įstaigose niekas nemoko.

Daug teigiamos informacijos man davė Jonas Staselis. Jį pažįstu jau porą metų. Jis, būdamas Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas, kasmet organizuoja konkursus, leidžia metraščius. Man teko viename iš konkursų sudalyvauti kaip jauniausiam dalyviui. Į konkurso geriausių darbų albumą iš, kiek pamenu, 13 000 pateko tik 115 nuotraukų, tarp kurių buvo ir mano. J.Staselis – labai visuomeniškas, jis organizuoja renginius, projektus, ekspedicijas.



Trumpai – apie kelią į fotografiją

Naudodamiesi puikia proga, kalbėjomės su parodoje dalyvavusiais fotografais apie jų profesiją.

– Kokie buvo jūsų pirmieji žingsniai fotografijos keliu?

T.Kauneckas: Kai man buvo 10 metų, tėvai tiesiog atvedė pas Joną Juškevičių, tad negaliu pasakyti, kad labai norėjau ar nenorėjau. Vėliau tas hobis tiesiog „prilipo“. Pirmasis fotoaparatas, su kurio teko dirbti, buvo „Smena 8M“. O pirmosios nuotraukos (perfotografuojamos deficitinės reprodukcijos visokių švarcnegerių ar briusų li) – ne dėl meno, o dėl pinigų.

T.Bauras: Namuose buvo supirkta visa fotoįranga, tad, kad ji veltui nedūlėtų, buvau mamos pastūmėtas kažką pradėti fotografijos srity. Pradėjau dirbti su „Smena“ (manau, kaip ir dauguma kitų fotografų), fotografavau viską, ką tik pamatydavau. O 10-toje klasėje jau tiksliai žinojau, kad stosiu į fotografiją.

G.Tamulynas: Tėčio fotoaparatas „Fed 3“, smėlio dėžė ir aš. Teko kapitališkai remontuoti tėčio labai mėgstamą žaisliuką, su kuriuo pradėjau žaisti pagal paskirtį, supratęs, kad galiu būti didis fotoreporteris savo kieme. Man buvo nesvarbu, kad draugai nelabai tilpdavo į fotoaparato objektyvą. Svarbiausia – idėja ir tikslas! Galbūt tai suprasdamas ar tiesiog bandydamas išsaugoti gerą daiktą tėtis nupirko man „muilinę“. O mama, norėdama paskatinti mane už gerą mokymąsi, ir „filmutę“ pridėjo. Pradėjau persekioti draugus, artimuosius, gimines, bendraklasius, kaimynų šunį, močiutės katiną Micių... Kol likimas mane atvedė į fotomenininko Romualdo Vaitkaus virtuvę. Ne valgyti atėjau, o kimšte kimšti to, kas man įdomu... Buvau ganėtinai alkanas. Nuo čia ir prasidėjo mažo žmogaus, pragyvenusio 13 žiemų, didelis užsidegimas daryti fotomeną.

J.Staselis: Mama pasakojo, kad, kai man buvo dveji ar treji metai, aš turėjau tokį seną fotoaparatą, kuris buvo neveikiantis, ir Palangoje prie jūros „fotografuodavau“ praeivius, prašydavau jų sustoti, papozuoti. Vėliau, kai man buvo gal 10 metų, mama nupirko fotoaparatą „Smena“, ketverius metus Vilniuje lankiau jaunųjų technikų foto–kino būrelį. Ten turbūt ir gimė visos mintys toliau dirbti fotografijos srityje. Beje, kaip ir vaikystėje, taip ir dabar labai mėgstu fotografuoti žmones.

T.Juškaitis: Lankiau imtynes dvejus metus, bet po kojos traumos gydytojai uždraudė intensyviai sportuoti. Saulius Lukoševičius, tuo metu lankęs fotostudiją, pasiūlė ateiti kartu. Patiko. Likau. Planuoju visą gyvenimą fotografuoti.

– Trumpai papasakokite apie jūsų dabartinę veiklą.

T.Bauras: Dirbu „Lietuvos ryte“. Montažais neužsiimu, laikraščiui to nereikia. Kiekviena diena man – kažkas naujo ir kažkas netikėto. Eidamas į darbą niekada nežinau, kur kada mane pasiųs, kas manęs laukia, ir tas labiausiai žavi.

T.Kauneckas: Prieš keletą metų, kai dar dirbau „Laimos“ žurnale, susipažinau su kolega iš Filipinų. Mūsų energetiniai laukai sutapo ir kartu nusprendėme įkurti fotostudiją. Bet kolega buvo labiau fotožurnalistines pakraipos fotografas, tai po metų, gal pusantrų mes išsiskyrėme draugiškai. Aš pradėjau studijos plėtrą, ir dabar, kai jau praėjo 3 metai, „Ciklopo“ fotostudija – viena didžiausių Lietuvoje.

G.Tamulynas: Šiandien dirbu fotografu, kuriu trumpus vaizdo klipus. Eksperimentuoju su režisuota situacija ir dirbtine šviesa. Esu rimtai nusiteikęs, nes tikiu, kad einu ten, kur manęs laukia.

T.Juškaitis: Mokslo metų laiku labai sunku suderinti projektus, renginius, kitą veiklą, žinoma, tenka ir prastesnius pažymius gauti, bet vasarą galiu veikti nevaržomai. Liepos 7 d. su Petru Žilioniu ir Tautvydu Gumausku vandens šventėje organizuojame vandens slidininkų varžybas. Manęs dar laukia Lietuvos, Lenkijos ir Kaliningrado srities jaunimo menininkų projektas, kur siesis dailė ir fotografija. Druskininkuose gyvensime ir kursime savaitę.

– Gal ką galite pasakyti apie fotostudijos vadovą Joną Juškevičių?

T.Kauneckas: Sakau jam AČIŪ, AČIŪ, AČIŪ už viską. Tai, kad visi keturi Tomai (dar vienas vadovo mokinys, Tomas Juodaitis, dirba Seimo kanceliarijoje – aut. past.) tokie garsūs – Jono nuopelnas. Linkiu kantrybės jam toliau ugdant vienus iš geriausių fotografų visoje Lietuvoje.

T.Bauras: Jei nebūtų Jono, nebūtų nei Kaunecko, nei manęs, nei kito Tomo. Jonas – nuostabus mokytojas, jo paprastumas, žmogiškumas, meilė tam dalykui, kurį jis daro, sudomino mane. Dėkoju jam.



Aušra KUDIRKAITĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas