„Santaka“ / Ir Norvegijoje lietuviai per Jonines pynė ir plukdė vainikus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-06-29 16:48

Dalinkitės:  


Lietuviai su vaikais švęsti Joninių susirinko prie Kapanmarkos užtvankos.

Autorės nuotr.


Ir Norvegijoje lietuviai per Jonines pynė ir plukdė vainikus

(Tęsinys. Spausdinta Nr. 70, Nr. 71, Nr. 72)



Gražus lietuvių susitikimas

Norvegijos lietuvių tinklalapyje radome pasiūlymą susirinkti Tondheimo lietuviams švęsti Joninių prie Kapanmarkos užtvankos. Pagalvojome, kad tai gera proga pasimatyti su lietuviais, ir nuvažiavome.

Nusivežėme maisto, „grilių“ (čia tokia „grilinė“ kultūra, kad be to daikčiuko – dažniausiai vienkartinio – niekas nevažiuoja į gamtą). Tiesą pasakius, nematėme dar šašlykinių arba daugkartinio naudojimo kepsninių. Užtat kiekvienoje poilsiavietėje yra didžiuliai konteineriai panaudotoms kepsninėms. Praėjusį savaitgalį pavakare nuvažiavome į tokią nuostabią vietą, tai jos niekaip netilpo į konteinerį, visas kalnas buvo sukrautas šalia. Kita vertus, neteko matyti, kad kas būtų palikęs jas ten, kur kepė savo dešreles ar kepsnius.

Į Jonines susirinko gal 60 žmonių – dauguma jau pažįstami, tačiau buvo ir tokių, kurie dalyvavo pirmą kartą (kaip mes). Viena moteris net iš pietų atskrido, internete radusi, kad lietuviai renkasi.

Su daug kuo teko pabendrauti, vyrai dažniausiai dirba statybose, o moterys labai įvairiai – medicinos seserys, kitokių sričių medikės, viena agronomė, niekaip nerandanti darbo pagal specialybę – ten kaip ir nėra agronomų, tai ji kažkur ūkyje dirba. Pasikeitėme adresais, telefonais. Šiandien susitariau su vertėja lietuvaite, kad trečiadienį susitiksime pabendrauti. Jai, sakė, nusibosta namuose sėdėti ir versti, versti...

Įspūdingiausias Joninių momentas – vainikų pynimas ir plukdymas Nidelvos upe. Moterys atsivežė lauko gėlių ir su mergaitėmis pynė vainikus, vyrai buvo padarę tokius padėkliukus iš faneros, tai ant jų dėjo tuos vainikus ir leido upe.

Galvoju, kaip gerai, kad moterys dukroms papasakoja, kokia tai šventė, ką ji reiškia, kokia viso to prasmė.

Tai buvo bene gražiausias susitikimo momentas. Visi fotografavo, filmavo vainikų plukdymą.



Puiki vargonų muzika ir aplinka

Sekmadienį buvome nutarę eiti į gražiąją Nidaros katedrą pamaldoms. Tai ne katalikų maldos namai, todėl kiek buvo neramu, ar mokėsime elgtis. Pastebėjome, kad tikintieji nesižegnoja ir neklaupia. Iškiliausiomis pamaldų minutėmis stojasi. Kiekvienam ateinančiam duodamos psalmių ir mišių eigos knygos, viduje visur kabo lentelės, kurios psalmės bus giedamos.

Pirmiausia prie vadinamojo altoriaus suėjo choristai ir krikštijamų kūdikių giminės. Pamaldų metu buvo pakrikštyti 4 vaikučiai. Pastorius kvietė prie dekoratyvaus dubens po porą (kai kurie krikšto tėvai ir vaiko tėvai buvo pasipuošę tautiniais rūbais), kalbėjo maldos žodžius, delnu sėmė vandenį ir tris kartus liejo ant vaiko galvelės. Tuo tarpu visi giminės, gal draugai, stovėjo šalimais, stebėdami, kaip krikštijamas jauniausias giminės žmogutis.

Turiu pasakyti, kad pamaldos buvo tokios malonios – net bandžiau giedoti, nes turėjome tas psalmių knygeles. Tai gera proga bandyti tarti norvegiškus žodžius, kai šalia girdi tikrą norvegą giedant.

Bet malonumą teikė dar vienas, ne – du dalykai: vargonų muzika ir aplinka. Aišku, ir choro atliekamos psalmės. Tiesiog sėdi ir svaigsti nuo to gerumo... Atrodo, kad viduje viskas harmonizuojasi, harmonizuojasi... Pagalvojau, kad toks jausmas apimdavo ir mūsų Mažojoje bazilikoje, kai pasklisdavo vargonų garsai.

Po pamaldų pasiėmiau lankstinuką, kuriame yra informacija, kad nuo liepos šeštadieniais vyks nemokami vargonų muzikos koncertai – visą mėnesį, o dar ir vargonų muzikos festivalis, kur vargonuos garsūs atlikėjai. Jie atliks J.S.Bacho, Gaetano Valerj ir daugelio kitų kompozitorių kūrinius. Šie rečitaliai jau kainuoja – nuo 120 iki 150 kronų. Bet manau, kad verta. Akustika čia tokia, kad oras net virpa.

Žinau, kad kai kuriems gali būti įdomūs patys vargonai. Sužinojau tiek, kad vargonai čia buvo pastatyti 1741 metais (barokas!) ir juos gamino Vokietijoje, Joachimo Vagnerio dirbtuvės. 1850 metais jie buvo patobulinti (127 registrų vargonai), o 1994 metais restauruoti.

Dar porą žodžių apie aplinką. Viduje prieblanda, bet labai jauki, šilumos teikia labai vykęs neįkyrus apšvietimas ir pro mozaikinius langus sklindanti šviesa.



Buvome norvegiškuose „Druskininkuose“

Tą dieną norėjosi kažko, kas ir toliau keltų dvasią. Juk prie malonumo priprantama. Susižinojome, kad visai netoli namų, už kokių 6 km, yra nuostabi vieta – Trondheimo „Druskininkai“.

Kylant į kalną, prasideda miškai. Sustojome pirmoje pasitaikiusioje stovėjimo aikštelėje, paėjėję matome ilgą tiltą – tai, pasirodo, užtvanka. Perėję į kitą pusę patekome į pušyną su gražiais takeliais. Pagalvojome, kad taip gražiai dera civilizacija su gamta… Aišku, miške daug bėgiojančių ar dviračius minančių norvegų, visi susitikę sveikinasi ir šypsosi, kai kurias frazes jau suprantame, tik patys pasakyti dar nelabai mokame.

Vaikštinėjome tame miške iki geros pavakarės – netemsta ilgai, prarandi laiko pojūtį.

Beje, pastebėjau dar vieną savo trūkumą: pasirodo, labai bijau aukščio. Kad ir druskininkiškas miškas, bet kalnų kur kas daugiau ir jie aukštesni nei mano mylimame Lietuvos kurorte.

Kai teko kopti viršun stačiu kalnu, maniau, širdis iššoks, nes apačioje – tekanti upė, bet iki jos dar akmenų daug. O mano vyras Arvydas visai aukščio nebijo, tai prinervino jis mane kaip niekad – prieina prie paties pakraščio ir bando fotografuoti. Sakau, jei krisi, tai nors fotoaparatą man atmesk. Bet viskas baigėsi laimingai, tik nuotraukose aukštis nelabai atsispindi.

Išėję prie kelio patekome į avių kaimenę – kiek ten jų ir iš kur atėjo?.. Kitos ramiausiai atsigula ant plento ir žindo ėriukus. Kadangi ten šašlykai nėra populiarūs, tai visi jas kažkaip gražiai apvažiuoja, jei pačios nespėja nueiti.

Kadangi ilgai netemo, pabandėme kilti dar aukščiau į kalną – toji vieta matosi iš miesto: ant labai aukšto kalno kažkokie dideli burbulai pastatyti, nežinau, kas tai.

Užvažiavome beveik į pačią viršūnę iki STOP ženklo – ausis užėmė dėl slėgio kaip lėktuve. Vieta įspūdinga, aplinkui miškai miškai, ir visi jie ant kalnų.

Neišeina man iš galvos ta Hjerbjog Wassmo mintis, kad Norvegija – tai šalis šlapiame Viešpaties delne…

Per Jonines ir čia lijo – tradiciškai.



Daiva KLIMAVIČIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas