|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-06-28 09:17
|
|
|
Sezonui baigiantis braškių laukuose dirbti liko patys ištvermingiausieji.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Jau ne vienas moksleivis ryžtasi dalį vasaros paaukoti tam, kam užsidirbtų pinigų. Kai jų kišenėse yra, ko nors įsigeidus nereikia kaulyti iš tėvų. Kita vertus, paties uždirbtų pinigų vertė atrodo didesnė ir ne tokia lengva ranka juos išmėtai.
Nemažai jaunimo į sezoninį darbą šiemet vėl priėmė Gudeliuose gyvenanti ūkininkė Vilija Rastauskienė. Reikėjo daug darbo rankų, galinčių nuskinti penkiuose hektaruose augančias braškes.
Keltis – penktą ryto
Gudelių kaime gyvenančių ūkininkų Rastauskų braškynai pasodinti dviejose vietose: pačiuose Gudeliuose ir greta Pilviškių.
Darbas braškių laukuose prasideda labai anksti, kol dar nekaršta. Uogos skinamos nuo 6 val., taigi iš lovos ropštis reikia apie 5 val. (priklauso nuo to, kaip toli gyveni). Talkininkai į laukus atvežami autobusiuku.
Po pietų pamaina pradeda dirbti 16–17 val.
– Per patį karštį skinti negali: ir uogos leidžiasi, ir mes leidžiamės, – sakė ūkininkė Vilija Rastauskienė.
Darbas ryte ir po pietų paprastai trunka po keturias valandas. Kantresni ir norintys užsidirbti daugiau, dirba ir iš ryto, ir po pietų – iš viso aštuonias valandas. Valandą padirbus galima penkias minutes atsipūsti.
Ūkininkė tvirtino, kad skynėjams leidžia valgyti braškių kiek telpa, ką pirmomis dienomis jie ir daro. Bet po keleto braškyne praleistų dienų uogos į burną jau nebelenda.
Vaikai juokėsi, kad vakare užmerkus akis prieš akis raudonuoja braškynas.
Dirbo ir septyniasdešimt
Tą dieną, kai lankėmės Pilviškių braškyne, ten plušėjo apie trisdešimt moksleivių. V.Rastauskienė pasakojo, jog sezono pradžioje šiuose laukuose dirbo septyniasdešimt jaunų darbininkų, tuo pat metu Gudeliuose – dar dvidešimt.
Braškių laukuose dirbo ir kelios vyresnės moterys, viena pensininkė. Tačiau daugiausiai braškes skina 14–18 metų jaunimas. Jaunesnių nei keturiolikmečiai priimti neleidžia įstatymai.
Su kiekvienu darbininku atskirai sudaroma sutartis. Užpildyti krūvą „popierių“, anot ūkininkės, atima labai daug laiko. Ir čia moteris buvo į talką pasikvietusi kaimynų vaiką: mokėjo jam algą, kad padėtų užpildyti dokumentus.
Pati V.Rastauskienė uogų skinti nebespėja. Ji turi suregistruoti skynėjus, surašyti jų išdirbtas valandas, kiekvienam pervesti pinigus.
Moka už valandą
Ūkininkė pasakojo, kad beveik tris dienas užtrunka, kol naujokai išmoksta braškes skinti tvarkingai. Reikia, kad uoga būtų nesutrinta, graži ir dar pasiektų Vilnių ar Kauną.
Alga braškių skynėjams mokama ne už nuskintų uogų kiekį, o už valandas. Mat braškynai nevienodai uždera, ir viename plote dirbančiam skynėjui gali pasitaikyti smulkesnės uogos, kitam – stambesnės.
– Jei geros uogos, pirmas skynimas, per valandą vienam žmogui reikia priskinti dešimt kilogramų. Bet viskas priklauso nuo rūšies, oro ir kt. Pačias pirmąsias braškes, kaip aš sakiau, tik „gandraudavom“ – po porą kilogramų per valandą pririnkdavome, – aiškino Vilija.
Alga mokama darbo savaitei pasibaigus. Braškių skynėjams ūkininkė moka po 3,66 lito už valandą, atskaičius mokesčius lieka apie 3,50 lito. Nesunku apskaičiuoti, jog penkias darbo dienas po keturias valandas dirbęs žmogus gaus apie 70 litų, po 8 valandas – apie 140 litų.
Įkvėpimo – valandai
Dirbti norinčio jaunimo moteris ieškojo mokyklose, darbo biržoje. Tačiau daugiausiai darbininkų apie braškynus sužino iš draugų. Skinti braškių vaikai atsiveda ne tik draugus, bet ir brolius, seseris, pusbrolius. „Visa giminė sueina. Dabar gal septyni pilviškiečiai iš vienos giminės atėję“, – sakė Vilija.
Kai kurie moksleiviai pas V.Rastauskienę dirba jau trečius metus.
Moksleiviai iš pradžių skundžiasi, kad jiems skauda nugaras, kelius. Po trijų dienų apsipranta ir skausmai dingsta. Ištvermingiausi vaikai uogas skina visą sezoną, bet dauguma, anot ūkininkės, ištveria iki pirmos algos, o gavę pinigus dingsta.
V.Rastauskienė sakė, jog nemažai buvo ir tokių, kuriems įkvėpimo dirbti užteko tik vieną dieną.
– Padirba valandą, pavalgo braškių, pamato, kad per sunku, ir kitą dieną nebeateina. Jiems net pinigų nereikia, – pasakojo Vilija.
Dirbo ir dukros
Pasak Vilijos, braškių skinti jaunimas ateina ne dėl to, kad neturėtų už ką pirkti maisto. Ūkinin-kė šyptelėjo, kad šiemet pas ją įsidarbino daug „didelių viršininkų“ vaikų. Matyt, tėvai nori, kad vaikai pajustų darbo vertę, suprastų, jog iš dangaus niekas nenukrenta.
Jaunimą dirbti priimanti ūkininkė ir pati gerai žino samdinio duonos skonį. Ji žiemą važiuoja į Graikiją, dirba šeimoje.
– Kai buvau vaikas, pati susirasdavau darbo. Rinkdavau ramunėles, kitas vaistažoles. O čia darbas paduotas – tik dirbk ir užsidirbk, – kalbėjo moteris.
Vilijos dukros – jau studentės. Kol nebuvo pakėlę sparnų iš tėviškės, ir pačios eidavo į braškynus. Merginos ir skindavo uogas, ir skynėjams vadovaudavo, ir uogas pardavinėdavo.
Nors, kaip sakė mama, visos braškyne uždirbtos algos dukros dar neatsiėmę.
Jau ne vienas moksleivis ryžtasi dalį vasaros paaukoti tam, kam užsidirbtų pinigų. Kai jų kišenėse yra, ko nors įsigeidus nereikia kaulyti iš tėvų. Kita vertus, paties uždirbtų pinigų vertė atrodo didesnė ir ne tokia lengva ranka juos išmėtai. |
Nemažai jaunimo į sezoninį darbą šiemet vėl priėmė Gudeliuose gyvenanti ūkininkė Vilija Rastauskienė. Reikėjo daug darbo rankų, galinčių nuskinti penkiuose hektaruose augančias braškes.
Gudelių kaime gyvenančių ūkininkų Rastauskų braškynai pasodinti dviejose vietose: pačiuose Gudeliuose ir greta Pilviškių.
Darbas braškių laukuose prasideda labai anksti, kol dar nekaršta. Uogos skinamos nuo 6 val., taigi iš lovos ropštis reikia apie 5 val. (priklauso nuo to, kaip toli gyveni). Talkininkai į laukus atvežami autobusiuku.
Po pietų pamaina pradeda dirbti 16–17 val.
– Per patį karštį skinti negali: ir uogos leidžiasi, ir mes leidžiamės, – sakė ūkininkė Vilija Rastauskienė.
Darbas ryte ir po pietų paprastai trunka po keturias valandas. Kantresni ir norintys užsidirbti daugiau, dirba ir iš ryto, ir po pietų – iš viso aštuonias valandas. Valandą padirbus galima penkias minutes atsipūsti.
Ūkininkė tvirtino, kad skynėjams leidžia valgyti braškių kiek telpa, ką pirmomis dienomis jie ir daro. Bet po keleto braškyne praleistų dienų uogos į burną jau nebelenda.
Vaikai juokėsi, kad vakare užmerkus akis prieš akis raudonuoja braškynas.
Tą dieną, kai lankėmės Pilviškių braškyne, ten plušėjo apie trisdešimt moksleivių. V.Rastauskienė pasakojo, jog sezono pradžioje šiuose laukuose dirbo septyniasdešimt jaunų darbininkų, tuo pat metu Gudeliuose – dar dvidešimt.
Braškių laukuose dirbo ir kelios vyresnės moterys, viena pensininkė. Tačiau daugiausiai braškes skina 14–18 metų jaunimas. Jaunesnių nei keturiolikmečiai priimti neleidžia įstatymai.
Su kiekvienu darbininku atskirai sudaroma sutartis. Užpildyti krūvą „popierių“, anot ūkininkės, atima labai daug laiko. Ir čia moteris buvo į talką pasikvietusi kaimynų vaiką: mokėjo jam algą, kad padėtų užpildyti dokumentus.
Pati V.Rastauskienė uogų skinti nebespėja. Ji turi suregistruoti skynėjus, surašyti jų išdirbtas valandas, kiekvienam pervesti pinigus.
Ūkininkė pasakojo, kad beveik tris dienas užtrunka, kol naujokai išmoksta braškes skinti tvarkingai. Reikia, kad uoga būtų nesutrinta, graži ir dar pasiektų Vilnių ar Kauną.
Alga braškių skynėjams mokama ne už nuskintų uogų kiekį, o už valandas. Mat braškynai nevienodai uždera, ir viename plote dirbančiam skynėjui gali pasitaikyti smulkesnės uogos, kitam – stambesnės.
– Jei geros uogos, pirmas skynimas, per valandą vienam žmogui reikia priskinti dešimt kilogramų. Bet viskas priklauso nuo rūšies, oro ir kt. Pačias pirmąsias braškes, kaip aš sakiau, tik „gandraudavom“ – po porą kilogramų per valandą pririnkdavome, – aiškino Vilija.
Alga mokama darbo savaitei pasibaigus. Braškių skynėjams ūkininkė moka po 3,66 lito už valandą, atskaičius mokesčius lieka apie 3,50 lito. Nesunku apskaičiuoti, jog penkias darbo dienas po keturias valandas dirbęs žmogus gaus apie 70 litų, po 8 valandas – apie 140 litų.
Dirbti norinčio jaunimo moteris ieškojo mokyklose, darbo biržoje. Tačiau daugiausiai darbininkų apie braškynus sužino iš draugų. Skinti braškių vaikai atsiveda ne tik draugus, bet ir brolius, seseris, pusbrolius. „Visa giminė sueina. Dabar gal septyni pilviškiečiai iš vienos giminės atėję“, – sakė Vilija.
Kai kurie moksleiviai pas V.Rastauskienę dirba jau trečius metus.
Moksleiviai iš pradžių skundžiasi, kad jiems skauda nugaras, kelius. Po trijų dienų apsipranta ir skausmai dingsta. Ištvermingiausi vaikai uogas skina visą sezoną, bet dauguma, anot ūkininkės, ištveria iki pirmos algos, o gavę pinigus dingsta.
V.Rastauskienė sakė, jog nemažai buvo ir tokių, kuriems įkvėpimo dirbti užteko tik vieną dieną.
– Padirba valandą, pavalgo braškių, pamato, kad per sunku, ir kitą dieną nebeateina. Jiems net pinigų nereikia, – pasakojo Vilija.
Pasak Vilijos, braškių skinti jaunimas ateina ne dėl to, kad neturėtų už ką pirkti maisto. Ūkinin-kė šyptelėjo, kad šiemet pas ją įsidarbino daug „didelių viršininkų“ vaikų. Matyt, tėvai nori, kad vaikai pajustų darbo vertę, suprastų, jog iš dangaus niekas nenukrenta.
Jaunimą dirbti priimanti ūkininkė ir pati gerai žino samdinio duonos skonį. Ji žiemą važiuoja į Graikiją, dirba šeimoje.
– Kai buvau vaikas, pati susirasdavau darbo. Rinkdavau ramunėles, kitas vaistažoles. O čia darbas paduotas – tik dirbk ir užsidirbk, – kalbėjo moteris.
Vilijos dukros – jau studentės. Kol nebuvo pakėlę sparnų iš tėviškės, ir pačios eidavo į braškynus. Merginos ir skindavo uogas, ir skynėjams vadovaudavo, ir uogas pardavinėdavo.
Nors, kaip sakė mama, visos braškyne uždirbtos algos dukros dar neatsiėmę.
Publikuota: 2007-06-28 09:17:10
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|