„Santaka“ / Pažinimas ir nauji patyrimai Norvegijoje tęsiasi

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-06-28 09:04

Dalinkitės:  


Pirmasis Arvydo Klimavičiaus laimikis.

Autorės nuotr.


Pažinimas ir nauji patyrimai Norvegijoje tęsiasi

(Tęsinys. Pradžia Nr. 70, Nr. 71)



Bibliotekoje

Šiandien buvau centrinėje miesto bibliotekoje. Įėjau kaip į muziejų. Dar nežinau jos istorijos, bet matyti, kad archeologai čia gerokai pasidarbavę. Po stiklu eksponuojamos iškasenos, net atidengtas dviejų žmonių kapas – visi šie dalykai toks senovės gabalas! Kažkaip siejasi tai su biblioteka: knyga taip pat jau daug amžių skaičiuojantis daiktas. O pati biblioteka, nors pastatas tikrai nenaujas, tokio erdvumo, kad net dvasiai daugiau vietos, regis, atsiranda. Aišku, daug kompiuterių, kuriais galima naudotis. Mane domino norvegų kalbos pamokos, tai pasirinkau tokį variantą: knygelė angliškai-norvegiškai ir kompaktiniai diskai klausytis. Jau išbandžiau, labai geras dalykas.

O koks norvegiškas kirčiavimas, kad jūs girdėtumėte! Su kokiais balso vingiais... Man tai šypseną kelia, nes prisimenu fonetikos pratybas universitete, kai dėstytoja tuos studentus, kurie „užkeldavo“ balsą ir vos ne klausiamąją intonaciją nutaisydavo, labai bardavo. O čia beveik taip ir reikia!

Pasidomėjau, kokios galimybės gauti kokią nors lietuvišką knygą. Darbuotoja paklausė, kokios norėčiau. Užrašiau pirmą į galvą atėjusią pavardę – rašytoją , a.a. Jurgą Ivanauskaitę. Kompiuteris parodė visas jos knygas, kurios yra Oslo bibliotekoje – per kokią savaitę, jei užsisakysiu, jas atsiųs.

Knygas duoda mėnesiui arba ilgesniam laikui. Labai patiko registracija: parodai skaitytojo pažymėjimą – jis kaip bankomato kortelė, jį „pertraukia“ per aparatą, tada bibliotekininkė knygų brūkšninius kodus nuskenuoja – kaip kokias dešreles ar sviestą „Maximoje“. Kompiuteryje lieka knygos pavadinimas ir grąžinimo data, o skaitytojui išduodamas čekis irgi kaip krautuvėje, kur parašyta, kada turime būti malonūs ir knygą grąžinti.



Pamaldose – įvairiarasė publika

Sekmadienį buvome katalikų bažnyčioje. Ji Trondheime tik viena – daugelis konfesijų turi savas bažnyčias. Susirinko tokia įvairiarasė publika – įvairių spalvų, įvairių kalbų mišinys, tik norvegai kažin ar ten eina, jie daugiausia išpažįsta evangelikų liuteronų tikėjimą.

Pastebėjau, kad žmonės, ypač juodaodžiai, atėjo labai pasipuošę, kai kurios moterys, manyčiau, net tautiniais drabužiais (labai jau spalvingi). Jaunos šeimos vaikus su vežimėliais vidun įsivežę, o didesnieji, tokie, kur jau bent po du dantukus turi, tai ant tėvų rankų sau ramiai „poteriavo“. 3–5 metų mergytės išpuoštos kaip vestuviniai tortai – suknelės pūstos pūstos, rausvų, gelsvų ir kitokių pastelinių spalvų.

„Apšalau“ pamačiusi gal 4 metų mergytę su užaugintais nagiukais ir prancūzišku manikiūru. Beje, tai ne vienintelis atvejis, kai mačiau dažytus, ir gana ryškiai, mergaičių nagus. Jos dar vežime sėdi, kokių 2–3 metų, o jau prigražintos.

Nuklydau į lankas, nes bažnyčia – tai ne madų demonstravimo vieta, beje. Buvo, be abejo, ir meldžiamasi, bet kadangi norvegiškai, tai dar nelabai ką supratau. Kunigas irgi ne vietinis, panašus į japoną, jaunas atrodė – kaip paauglys.

Beje, tą dieną vyko pirmosios Komunijos šventė, tai bažnyčia buvo labai gražiai papuošta, baltomis alyvomis ir baltais kaspinais išpuoštos lonkos (mano a.a. močiutė bažnyčios suolus lonkomis vadindavo). Žmonių, sprendžiant iš lonkų ir jose sėdinčiųjų skaičiaus bei daugybės stovinčiųjų, galėjo būti apie keturis šimtus. Pastebėjau, kad vyrų čia ateina daugiau nei moterų. Manyčiau, taip yra dėl to, kad Trondheime dirba labai daug vyrų, atvažiavusių iš Lenkijos – katalikiško krašto. Lietuvių, be mūsų, arba nebuvo, arba jie tiesiog neišsidavė.



Sėkminga žvejyba

Na, o šeštadienį iš pat ryto ir sekmadienį po šv. Mišių lėkėme į gamtą. Apžiūrėjome apylinkes, radome gražių kurortinių vietelių, užkopėme ant aukštos akmeninės uolos, nuo kurios puikiai atsiveria vaizdas į fiordą.

Turėjome laiko ir meškerę užmesti, ir žuvies pasigauti. Dabar kaip tik kimba menkės. Ir šeštadienį, ir vakar pas mus buvo žuvies dienos, nes nenorėjome šaldyti, valgėme šviežią.

Norvegai, išgirdę, kad pagavome keturias žuvis, nebuvo susižavėję mūsų laimikiu, sako, tai smulkmena. „Mes kai pagaunam, tai visos žuvies namo net nenešam“, – gyrėsi. Filė dalį jie nupjauna maistui, o vidurius ir kaulus atgal į jūrą išmeta. Kokie išpuikę... Mes taip dar nesielgiame. Bet jų patirtis verta dėmesio, jei gerai kibtų...



Daiva KLIMAVIČIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas