|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-06-22 14:13
Į laukus melžti karvių V.Jokūbaitienė su dukra Virginija važiuoja traktoriuku.Romo ČĖPLOS nuotr.
Sūnų ir keturias dukras užauginusioje ir visus vaikus į mokslą išleidusioje Jokūbaičių šeimoje nuo seno susidėliojo tradicijos, kad traktorininko, kombainininko specialybes įvaldęs tėvas rūpinasi technika, žemės dirbimu, o veterinarijos technikės specialybę turinčiai mamai liko gyvulininkystė, daržai ir šeimos ūkio vadybininkės pareigos. Vitalija domisi visomis ūkio tvarkymo naujovėmis, lanko seminarus, paskaitas. Pro jos ausis nepraslydo ir ekologinis ūkininkavimas. Moteris aplankė ne vieną tokį ūkio tvarkymo būdą pasirinkusį žemdirbį. Ekologiškai ūkininkauti taip pat skatino ir į šį šeimininkavimo kelią pasukusiems ūkininkams skiriama Europos Sąjungos (ES) parama. Už ekologiškai auginamų javų hektarą Jokūbaičiai atsiėmė 1435 Lt, už hektarą daugiamečių žolių – 407 Lt, hektarą daržovių ir bulvių – 1900 Lt. Iš viso už ekologinį ūkininkavimą pernai Jokūbaičiai gavo daugiau nei 20 tūkst. litų europinės paramos. Būdama Teiberių kaimo bendruomenės tarybos pirmininke V.Jokūbaitienė dabar jau pati skatina kitus, ypač vidutinius ir mažažemius ūkininkus, naudotis ES finansuojamo Kaimo plėtros plano Ekologinio ūkininkavimo priemone ir imtis naujoviškai šeimininkauti. Iš savo patirties moteris tvirtina, jog tik ekologiškai ūkininkaudamas ir už tai ES paremtas mažažemis ar vidutinis ūkininkas dar gali išsilaikyti sudėtingame konkurenciniame kelyje. Jokūbaičiai gyvena netoli Teiberių gyvenvietės užsilikusiame vienkiemyje. Dabar jie dirba 26 ha žemės, iš jos – 18 ha nuosavos, 8 ha nuomojami. Pusė žemės išsidėsčiusi aplink vienkiemį, iki kitos tenka važiuoti 4–6 kilometrus. Vitalija sako, kad ekologiškai ūkininkaujant svarbu teisingai apgalvoti pasėlių struktūrą. Jei visus laukus apsėsi vasarinėmis kultūromis, apsodinsi daržovėmis, bus sunku apsiginti nuo piktžolių. Anta vertus, ekologinio ūkio laukai, pasėliai vargu ar kada taip atrodys, kaip chemizuotame ūkyje. Paskui kiekvieną piktžolę neprisilankstysi. Ekologinio ūkio tikslas ir privalumas ne tiek gausus, kiek sveikas grūdas, daržovė, vaisius. Pernai rudenį Jokūbaičiai pasisėjo 6 ha rugių. Šeimininkai pastebėjo, kad rugiuose piktžolių atsiranda mažiausiai. Dauguma jų išnyksta žemei pūdymuojant, ją ruošiant rudeninei sėjai, kitas išnaikina žiemos šaltis. Penkis hektarus ūkininkai paskyrė vasariniams pasėliams – avižoms, miežiams, mišiniui. Pusantro hektaro skirta daržovėms ir bulvėms, dviejuose – juodasis pūdymas, 8 ha palikta pievoms ir ganykloms. Jokūbaičiai ir kiti ekologiškai ūkininkaujantys šeimininkai skundžiasi, kad nemažai žemės tenka paskirti apsauginėms juostoms, kurios gina ekologinius plotelius nuo chemizuotų ūkių užkratų. Vitalija sako girdėjusi, kad Lenkijoje tokios paskirties žemės juostas turi palikti chemizuotai ūkininkaujantys šeimininkai. „Ne mes, ir šiaip mažai turėdami ir dirbdami žemės, privalėtume saugotis nuo kaimynų chemikalų ir mineralinių trąšų įtakos, o jie mus turėtų ginti nuo tokių medžiagų poveikio“, – mano Vitalija Jokūbaitienė. Ekologinis ūkis neapsieina be organinių trąšų. Todėl nori nenori reikia laikyti ir gyvulių. Šiemet Jokūbaičių tvarte stovi 7 karvės, telyčia, 2 arkliai, žvygauja 10 kiaulių, pro gardo plyšius dairosi ir viena avelė. Kasdieninės ūkininkų pajamos ateina iš pieno. Pasak šeimininkų, gaila tik vieno, kad ekologiškais pašarais šeriamų karvių pieno kol kas nevertina nei jo perdirbėjai, nei mokyklos, ligoninės, vaikų darželiai ar kiti pieno vartotojai. Už kilogramą ekologiško pieno Vitalija pernai vidutiniškai gavo 52 centus. Sunkiai primelžtą ekologišką pieną supirkėjai ramia širdimi savo šaldytuvuose sumaišo su pristatytu iš chemizuotų ūkių. Kitokia situacija su kiauliena. Ūkio šeimininkė džiaugėsi, kad ekologiškai užaugintų kiaulių ieško ir vietiniai gyventojai, ir supirkėjai iš tolesnių rajonų. Už ekologiškai užaugintos kiaulės gyvo svorio kilogramą pirkėjai nesunkiai duoda litu brangiau. Žuvininkystės ūkiai ieško ir neblogai moka už ekologiškai užaugintus kviečius. Didžiausią pasitenkinimą Vitalijai teikia daržovių auginimas. Pasak šeimininkės, prasidėjus pomidorų, agurkų, morkų, kopūstų, ir kitų daržovių derliui, jų ūkį aplanko nemažai žmonių. Dabartiniai verslininkai, tarnautojai neturi laiko kapstytis savo sklypeliuose, kolektyviniuose soduose. Jie ieško sveikų daržovių pas ūkininkus. Ne vienas pageidauja jas pats pasiskinti laukuose, todėl šeimininkei vežti daržoves į turgų beveik neprisieina. Didžiausias ekologinio ūkio rūpestis ir problema – apginti pasėlius nuo piktžolių. Nei su traktoriniu, nei su rankiniu purkštuvu čia po laukus nepavažinėsi ir nepavaikščiosi. Svarbiausios priemonės – kruopštus žemės dirbimas, sėjomainos, pūdymai, akėčios, ravėtuvas, kauptukas... Vitalija pastebėjo, jog neretai pati gamta išnaikina tuos augalus ar gyvūnus, kurie kenkia žmonėms. Prieš kelerius metus kolorado vabalų lervas Jokūbaičių bulvėse sugraužė boružėlės ir auksasparnės muselės. Nuo to laiko kolorado vabalų bulvėse beveik neatsiranda. Daržovių laukuose ūkininkams padeda žemaitukų veislės arkliukas Žaibas. Kai tik sukyla daržovių tarpuvagiuose piktžolės, ūkininkai kinko Žaibą prie ravėtuvo. Taip daržovių tarpuvagiais šeimininkai per metus pavaikšto 3–4 kartus. Su arkliu jau nedirba paskutiniais metais pasiligojęs ūkio šeimininkas. Neprieina prie žemaituko vadžių ir Žemės ūkio universitetą baigęs dabar Baltarusijoje vakarietišką techniką aptarnaujančioje firmoje dirbantis sūnus Vytautas. Užtat su arkliu bei ravėtuvu puikiai susitvarko ir Veterinarijos akademijoje studijuojanti dukra Laimutė, ir būsimoji želdinių tvarkytoja Virginija, ir dvyliktokė Viktorija. O dveigei trakėnei Eponai sunkesni darbai nenumatyti ir neskiriami, ji skirta jodinėti. Jokūbaičiai turi visą reikalingą techniką žemei dirbti, pašarams ruošti, derliui doroti. Ūkyje stovi 2 traktoriai, javų nuėmimo kombainas, įvairūs padargai. Labai reikėtų ekologiniam ūkiui pritaikytų akėčių, tačiau jos brangios, kainuoja apie 9 tūkst. litų. Šeimos vyrai ruošiasi patys konstruoti ir pasigaminti tokį padargą. Vitalijos galvoje dar sukasi daug minčių, kaip ūkį patobulinti, sutvarkyti. Būtų gerai turėti kioską ar nedidelę parduotuvę daržovėms prekiauti. Reikėtų imtis kepti ekologinę duoną. To amato ją dar močiutė išmokė. Planuojama rūpestingiau sutvarkyti, aptverti sodybą. Jonas galvoja apie pastogę technikai laikyti. Darbų ir rūpesčių kaimo žmogui kiekviename kieme, kiekvienoje sodyboje pakanka. Algimantas GUDAITIS Publikuota: 2007-06-22 14:13:24 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|