„Santaka“ / Sūduvos viduryje – Vilkaviškio kraštas (4)

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-06-22 13:58

Dalinkitės:  


Vilkaviškio pašto pastatas Vytauto gatvėje. Apie 1930 m.

Sūduvos viduryje – Vilkaviškio kraštas (4)


(Tęsinys. Spausdinta Nr. 67, Nr. 68, Nr. 69)



Penki dešimtmečiai priklausomybėje



Vilkaviškyje savo pėdsakus paliko penki tarybiniai dešimtmečiai. Jie liks miesto istorijoje. Tuo labiau, kad per penkiasdešimt metų miestas išaugo: veikė pramonės įmonės, rajone buvo stiprus žemės ūkis, klestėjo švietimas, kultūrinis gyvenimas. To niekas nepaneigs. Kita vertus – tai buvo okupacijos ir netekčių metai. To irgi niekada neužmiršime.

Pažvelkime į praėjusio šimtmečio penkto – devinto dešimtmečių Vilkaviškį ir kai ką prisiminkime. Be komentarų. Tik metai, faktai, skaičiai.

Labai smarkiai Vilkaviškis nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. Miestas buvo kraupiai nusiaubtas, sudegintas, sugriautas. Gatvėse – tik griuvėsiai. Iki karo buvo daugiau kaip 800 namų, o 1944 metais liko tik 48 nenukentėję pastatai.

Sunkus buvo pirmasis pokario laikotarpis. Iš griuvėsių miestas kilo pamažu. 1946–1950 metais atidaryta ligoninė, paštas, gimnazija, veikė kelios parduotuvės, buvo statomi individualūs gyvenamieji namai.

Pagal 1950 m. birželio 20 d. įvykdytą respublikos administracinį teritorinį suskirstymą Vilkaviškio apskritis panaikinta ir įsteigti du rajonai – Vilkaviškio ir Kybartų. (Pastarasis panaikintas 1959 metais, jo teritorija prijungta prie Vilkaviškio rajono).



Pirmaisiais pokario metais pradėjo veikti metalo dirbinių gamykla „Pasaga“ – buvęs žydų Ulemperio ir Starkovskio metalo apdirbimo fabrikėlis. „Pasaga“ kasmet plėtėsi ir 1983 metais kai kuriuos gaminius pradėjo eksportuoti į užsienį.

Darbas Siuvimo fabrike (buvusios Kunigų seminarijos pastate) prasidėjo 1955 metais. Pagrindinė produkcija – apranga kariuomenei, džinsai.

Konservų fabrike pirmoji produkcija – vyšnių uogienė – pagaminta 1962 metais. Po 25 metų gaminti jau 80-ties pavadinimų konservai.

Autotransporto įmonė įkurta 1962 metais. 1986 metais įmonės Autobusų stoties parkas pradėjo dirbti dalinės ūkiskaitos būdu – pirmasis to meto Lietuvoje.

Kadangi Vilkaviškis – rajono centras, tad keli sakiniai apie žemės ūkį.

5-ojo dešimtmečio pabaiga ir 6-ojo pradžia – kolūkių kūrimosi metai. Nuo 7-ojo dešimtmečio vidurio Vilkaviškio rajonas žemės ūkio srityje – vienas iš pirmaujančių respublikoje. Žemdirbiai keliasi į gyvenvietes. „Šeimenos“ kolūkis – pirmasis Lietuvoje, kuriame neliko vienkiemių – įkurtuvės Serdokų gyvenvietėje atšvęstos 1971 metų rudenį.

Rajono laikraščio „Pergalė“ pirmasis numeris išėjo 1945 m. vasario mėnesį. Nuo 1963 m. laikraštis pradėjo eiti tris kartus per savaitę. Pagal laikraščio tiražo ir gyventojų skaičiaus santykį laikraštis buvo pirmaujantis respublikoje.



Spaustuvė Vilkaviškyje pradėjo dirbti 1951 metais. 8-ojo dešimtmečio pradžioje gerokai išplėsta.

Kino teatras „Aušra“ atidarytas 1953 metais. 1986 m. pastatytas naujas kino teatras „Suvalkija“.

Atstačius buvusio kino teatro „Giedra“ pastatą, čia 1956 m. įsikuria kultūros namai, vaikų biblioteka, moksleivių namai. 1963 m. pradėjo veikti kraštotyros muziejus.

Vilkaviškio vidurinei mokyklai 1954 metais suteiktas poetės Salomėjos Nėries vardas. 1969 metais pastatyta nauja vidurinė mokykla.

2-oji vidurinė mokykla atidaryta 1979 metais. V.Vitkausko vardas suteiktas 1984 m. 1995 metais mokykla pavadinta „Aušros“ vardu.

1963 m. įsteigta Sporto, 1964 m. – Muzikos mokyklos. Profesinė mokykla pradėjo veikti 1966 m.

Poliklinika atidaryta 1961 metais. Tuberkuliozinis dispanseris – 1965 m. Naujoji ligoninė pastatyta 1983 m. Vaistinė į naujas patalpas perkelta 1963 m.

Daugiabučius blokinius gyvenamuosius namus pradėta statyti 1971 metais taip vadintame „mikrorajone“. Statyba tęsėsi beveik du dešimtmečius.

„Pergalės“ redakcija į naujas patalpas persikėlė 1986 metais.

Pirmasis Vilkaviškio sąjūdžio leidinys „Sąjūdžio balsas“ pasirodė 1988 m. rugsėjį. Savaitraščio „Dobilas“ pirmasis numeris išėjo 1989 m. gegužę (leistas iki 1992 m. gruodžio).



1988 m. rugpjūčio 27 d. miesto stadione įvyko pirmasis rajone Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio mitingas.

Per penkis dešimtmečius kultūrinių renginių buvo daug ir įvairių. Įsimintiniausi ir masiškiausi – Dainų šventės. Pirmoji surengta 1950 m. birželį. Dainų šventės buvo rengiamos kas penkerius metus.

1963 metais vilkaviškiečiai surengė pirmąją (ne tik rajone, bet ir respublikoje) moksleivių Dainų šventę. 1964-aisiais į šventę atvyko ypač daug dainininkų, muzikantų, šokėjų – daugiau kaip 3000 moksleivių saviveiklininkų. Moksleivių dainų šventės ir rajone, ir respublikoje buvo rengiamos kas ketverius metus. Vilkaviškio rajono moksleivių saviveiklininkų delegacija respublikinėse Dainų šventėse būdavo viena didžiausių.

Šiame trumpame rašinyje paminėti tik kai kurie ryškesni 50 metų laikotarpio įvykiai ir faktai. Vilkaviškio krašto istoriją su atitinkamais komentarais rašo istorikai.



Parengė Povilas JANKYS





Publikuota: 2007-06-22 13:58:14

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai