Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-06-22 13:46

---

Visą savaitę Vilkaviškio kultūros centre, Mažojoje audimo artelėje, prie staklių sėdėjo dvi jaunos maskvietės. Jas audimo paslapčių mokė patyrusi audėja vilkaviškietė Marija Danilaitienė.

Pažintis su savo tautos menu besidominčiomis merginomis užsimezgė pernai vasarą, per Zarasų miesto jubiliejaus šventę, kurioje dalyvavo ir vilkaviškiečiai – folkloro ansamblis „Sūduviai“. Ten, tarp kitų šventės svečių, buvo kolektyvas iš Maskvos folkloro centro „Derbenevka“. Jo dalyvės Ana Blaženova ir Polina Liubčenko susižavėjo „Sūduvių“ tautiniais kostiumais. Merginos labai nustebo sužinoję, kad tai – ne seni išsaugoti rūbai, o pasiūti iš naujai išaustų audinių. Į Rusijos kaimų folklorą besigilinančios merginos užsidegė noru išmokti austi. Čia pat susitarė dėl mokymų, mat taip jau atsitiko, kad kartu su „Sūduviais“ šventėje dalyvavo ir jiems sijonus audžianti M.Danilaitienė. Ji sutiko pamokyti merginas, vėliau rūpinosi jų atvykimu, atvažiavusias priėmė pas save gyventi.

Ana ir Polina rūpestingai ruošėsi kelionei į Lietuvą. Kad nereikėtų pradėti nuo nulio, iki šiol austi nebandžiusios maskvietės ieškojosi kursų vietoje. „Lietuviškos staklės didesnės, galima austi platesnį audinį. Marija mus pamokė, kaip suverti nytis ir kitų dalykų“, – įspūdžiais dalijosi jaunosios audėjos. Per savaitės mokymus jos norėjo išsiausti Kalugos srities tautiniams rūbams būdingus unikalios formos, savito rašto ir spalvų sijonus.

Folkloro centro „Derbenevka“ veikla įdomi tuo, kad jis domisi trijų sričių – Tulos, Kalugos ir Orlovo – liaudies kūryba: rengia ekspedicijas į kaimus, studijuoja muzikos instrumentus, atkuria šių kraštų tautinius drabužius. Centro kolektyvai atlieka tik šių vietovių dainas ir šokius. Kartu tai ir savotiškas mokymo centras, kurio lankytojai po poros metų savarankiškai gali burti folkloro kolektyvus ir jiems vadovauti.

Ana su Polina jau taip pat turi nedidelį savo ansamblį, kuris, beje, dainuoja tik vieno Podbužje kaimo, Kalugos srityje, dainas. Daug dainų jos išmoko iš šio kaimo senolės O.Stepkinos, jos senovinių tautinių rūbų pavyzdžiu kuria savuosius.

Į Lietuvą dvidešimt vienerių Polina ir dvidešimt trejų Ana atvyko savo lėšomis, atostogų metu. Jos džiaugėsi, kad energingoji M.Danilaitienė joms neleido vien sėdėti prie staklių. Ji viešnioms parodė gražiausias rajono vietas, drauge važiavo į Sūduvos regiono dieną Rumšiškėse. Maskvietėms magėjo pamatyti ir Kauną, ir Trakus, tačiau tam labai trūko laiko...

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---