Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-06-22 13:21

---

Joną ir Genovaitę Lukoševičius į Civilinės metrikacijos skyrių atlydėjo gausus artimųjų būrys.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Prieš 65-erius metus Genovaitė ir Jonas Lukoševičiai tuoktis į Virbalio bažnyčią važiavo brikele, pasikinkę klebono paskolintus arklius. Šiemet šiuos Daugėlaičių kaimo, esančio prie pat Kybartų, gyventojus į jų briliantinių vestuvių iškilmes vežė baltas vaikų parūpintas limuzinas.

Rajono Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius savo istorijoje pirmąkart sulaukė tiek metų santuokoje išgyvenusios poros.



Laimės nenuplovė

Skyriaus vedėja Žydrė Blauzdžiūnienė sakė, kad briliantinės vestuvės retenybė ir Lietuvoje. Jeigu tikėtume prietarais, tai 1942-ųjų birželio 14-oji, kai vakarop pradėjo lyti, tuomečiams dvidešimt vienerių Genovaitei ir dvidešimt trejų Jonui kėlė šiokio tokio nerimo. Juk lietus, sakoma, nuplauna nuo kelio laimę. Bet taip neatsitiko.

Žinoma, vargų, rūpesčių, sunkumų užteko. Vienas po kito gimė dešimt vaikų: trys sūnūs ir septynios dukros, dvi iš jų – dvynės. Genovaitė sakė, kad šeimynėlę auginti padėjo mama, vienas kitu rūpinosi ir ūgtelėję vaikai. Labai baisu buvo, kai 1944-ųjų rudenį, artėjant frontui, šeimą, kaip ir daugelį kitų pasienio gyventojų, išvarė į Vokietiją. Pirmagimis sūnus Laimutis buvo dar visai mažas, po jo atėjusi duktė Lionė – tik ką gimusi.

Ne lengviau buvo ir sugrįžus, jau po karo ir vėliau, kai susitvėrė kolūkiai. Bet, pasak Jono, reikia dirbti, netingėti, tai nepražūsi.



Iškilmėse – visa giminė

Šeimos galva buvo įsidarbinęs Kelių valdyboje, melioracijoje, dirbo su traktoriumi. Žmona, vaikai kasmet kaupdavo po keletą hektarų cukrinių runkelių. Žodžiu, gausi Lukoševičių šeimyna nepražuvo. O giminė tik dar labiau prasiplėtė. Ją papildė 29 anūkai ir 20 proanūkių. Ši didžiulė graži svita vos sutilpo Civilinės metrikacijos skyriaus salėse. Saviškiai atvyko iš daugelio Lietuvos kampelių: Kauno, Šiaulių, Alytaus ir t. t. Liudytojais buvo patikėta būti vyriausiems vaikams: akušeriu Kaune dirbančiam sūnui Laimučiui ir kybartietei dukrai Lionei. Visas šias iškilmes, kaip dovaną briliantinių vestuvių proga, Lukoševičiams paskyrė jų vaikai, anūkai, proanūkiai.



Apie skyrybas negalvojo

„Briliantiniai jaunavedžiai“ noriai pasakojo apie netrumpą savo bendrą gyvenimą. Tėvukas juokavo, jog retkarčiais šauna minčių kibirkštėlės, kad gal geriau būtų jaunesnė pati, o jei žmona taip pat galvotų apie jaunesnį – irgi būtų teisi. Abu tvirtino, jog per 65-erius metus niekada nebuvo prie skyrybų slenksčio, tokie „fokusai“ į galvas neateidavo. „Už stikliuką pabardavau, sakydavau, kad jeigu jau pasitaikė padauginti, tai nors nesėsk ant dviračio, o parsivesk“, – kalbėjo Genovaitė.

Jonas, teikdamas jai puokštę rožių, nepaisė vaikų perspėjimų „skaitytis su sveikata“, o priklaupė ant kelių ir išpylė šmaikščią tiradą: „Dovanok, aukseli, visas padarytas nuodėmes“.



Su šampanu ir armonikėle

„Briliantinei“ porai buvo tariami prasmingi Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų sveikinimų žodžiai, užrištos jubiliejinės juostos. Kaip ir prieš 65-erius metus, „jaunavedžiai“ sumainė aukso žiedus. Skambant visų dalyvių kartu su akordeonininku užtrauktam „Kur gimėm, kur augom, kur žemė šventa...“ posmui, liepsnojo uždegto aukuro liepsna. Ypatingą seniūnijos porą sveikino Kybartų seniūnas Kęstutis Rakauskas. Jis linkėjo sulaukti ir 70-ties bendro gyvenimo metų, ir būsimą jubiliejų švęsti jau Kybartų savivaldybėje.

Pasodinti į krėslus Genutė ir Jonas Lukoševičiai ir visi svečiai buvo vaišinami šampanu. Kalbų šurmulį staiga nutraukė lūpinės armonikėlės muzika. Tai „briliantinis“ jaunikis, pasirodo, išsitraukė ją iš kišenės ir sugrojo keletą melodijų. Namiškiai pasakojo, kad tėvukas su armonikėle nesiskiria net tada, kai reikia gultis į ligoninę sustiprinti sveikatą.

Po iškilmių Vilkaviškyje baltas limuzinas ir visas vestuvininkų kortežas riedėjo į Kybartus. Vestuvininkai kalbėjo, kad būtinai stabtels ir ant tiltų. O po „šliūbo“ Kybartų bažnyčioje vestuvių iškilmes pratęs „Senbuvių“ restorane.

Kristina BIGELYTĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---