„Santaka“ / Už Europos Sąjungos lėšas Nemune įrengta 18 prieplaukų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-06-21 09:17

Dalinkitės:  


Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius A.Lukoševičius.

Už Europos Sąjungos lėšas Nemune įrengta 18 prieplaukų


Siekiant atgaivinti turizmą ir laivininkystę Nemunu, už ES lėšas Nemuno pakrantėse įrengtos naujos prieplaukos. Projekto sumanytojai, įgyvendintojai, valdžios atstovai ir šalies žiniasklaidos atstovai savaitgalį laivu „Tolstojus“ turėjo galimybę apžiūrėti naująsias prieplaukas, pasigrožėti unikalaus grožio Nemuno trasa, kurioje nuo šiol bus galima aktyvaus turizmo plėtra. „Toks išskirtinis projektas Lietuvoje įgyvendinamas pirmą kartą. Iki šiol Nemune prieplaukų faktiškai nebuvo“, – džiaugėsi projektą įgyvendinusio Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius Alvitis Lukoševičius.

Graži idėja gaivinti Nemuną kilo prieš ketverius metus. Tuomet buvo parengta galimybių studija. Valstybinis turizmo departamentas 2004 metais pradėjo įgyvendinti Nemuno prieplaukų statybos bandomąjį projektą. Projektas įtrauktas į Valstybės investicijų programą ir yra finansuojamas valstybės biudžeto ir PHARE lėšomis. Bendra projekto vertė – 2, 67 mln. eurų arba daugiau kaip 9 mln. litų. Didžioji projekto dalis – 2, 15 mln. eurų – finansuojama PHARE lėšomis. Likusi dalis – 0, 52 mln. eurų – nacionalinio bendrojo finansavimo lėšos.


Projektas apima net penkiose apskrityse esančias dvylika savivaldybių: Šilutės, Jurbarko, Šakių, Kauno, Kaišiadorių, Varėnos, Prienų rajonų savivaldybes, Alytaus, Kauno miestų savivaldybes ir Pagėgių, Birštono, Druskininkų savivaldybes.

Pasak A.Lukoševičiaus, prieplaukos išdėstytos pačiose gražiausiose ir populiariausiose panemunio vietose – prie kultūrinių, istorinių objektų, buvusių pilių. „Ilgai buvo derinta, kur jas tikslingiausia statyti, kiekviena savivaldybė siūlė, kur turėtų būti įrengiamos prieplaukos, norėdama turėti kuo daugiau prieplaukų savo savivaldybės teritorijoje“, – prisimena A.Lukoševičius.

Projekto lėšomis pastatytos ir įrengtos 6 stacionariosios prieplaukos: Rusnės (Šilutės rajono savivaldybė), Mituvos mažųjų laivų (Jurbarko rajono savivaldybė), Kauno marių (Kauno miesto savivaldybė), Birštono (Birštono savivaldybė), Alytaus (Alytaus miesto savivaldybė), Druskininkų (Druskininkų savivaldybė). Kitos 12 naujų prieplaukų – mobiliosios: Panemunės, Bitėnų (Pagėgių savivaldybė), Pilies I, Veliuonos, Seredžiaus (Jurbarko rajono savivaldybė), Plokščių (Šakių rajono savivaldybė), Vilkijos, Zapyškio (Kauno rajono savivaldybė), Rumšiškių (Kaišiadorių rajono savivaldybė), Prienų (Prienų rajono savivaldybė), Merkinės, Liškiavos (Varėnos rajono savivaldybė).


Prieplaukose įrengtos bunos, bunų galų tvirtinimo įrenginiai, pakrantėse pakloti grindiniai, suformuotos aikštelės, sumontuoti ir pastatyti pontonai , lauko baldai, informacijos stendai. Į projektą neįeina darbai, susiję su priėjimo ir privažiavimo iki prieplaukų kelių įrengimu, krantinių aplinkos sutvarkymu, prieplaukų eksploatavimu, saugios laivybos užtikrinimo darbai, stovyklaviečių vandens turistams įrengimas ir kt. Šiuos darbus Vyriausybė savo nutarimu rekomendavo atlikti savivaldybėms. Savivaldybės, kurioms pagal jungtinės veiklos sutartį visos prieplaukos bus perduotos, turės rūpintis ir tolesne jų priežiūra. Pastačius ir įrengus prieplaukas, prie jų būtina toliau plėtoti viešąją infrastruktūrą.

Jurbarkiečio Seimo nario Sauliaus Lapėno manymu, prieplaukų priežiūrai ir eksploatacijai būtų tikslinga ieškoti vieno operatoriaus. Projektu nuo pat pradžių aktyviai besidomintis Seimo narys siūlo visų projekte dalyvaujančių savivaldybių merams siekti, kad būtų organizuotas tarptautinis konkursas siekiant surasti kompaniją, kuriai būtų pavesta prižiūrėti prieplaukas ir garantuoti nuolatinį keleivių pervežimą Nemuno žemupiu.

Projekto lėšomis lietuvių ir užsienio kalbomis išleistas Nemuno vandens turistinės trasos vadovas, reklaminis bukletas, prieplaukų lankstinukai. Su nauja vandens turizmo trasa supažindinti šalies ir užsienio turizmo agentūrų bei žiniasklaidos atstovai, verslo, apskričių ir savivaldybių bei suinteresuotų institucijų atstovai.


Pirmasis naująja trasa plaukęs laivas „Tolstojus“ sėkmingai švartavosi visose naujose prieplaukose. Nemuno vagos gilinimas – pati aktualiausia problema, kurią, modernizuojant prieplaukas, teks spręsti ateityje.

Prieplaukų įrengimas – pirmas, bet ne paskutinis ambicingas projektas, kurį įgyvendina Valstybinis turizmo departamentas. Tolesnė vandens turizmo plėtra ir ateities planai siejami su Lenkijos–Baltarusijos Augustavo kanalu.

„Dėsime visas pastangas, kad prie Nemuno ateitų verslas, kad Nemunu plauktų kruiziniai laivai, kad vėl plaukiotų laivai iš Kauno į Nidą, o ateityje mažesni laivai galėtų plaukti ir į aukštupio prieplaukas“, – ambicingų planų neslepia A.Lukoševičius.



Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos inf.



Užsk. 3938





Publikuota: 2007-06-21 09:17:12

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai